Susikirto medžiotojų ir savivaldybės interesai – teismai dar nesibaigia

Medžiotojai ir ūkininkai kasmet priversti derėtis ir ieškoti kompromiso, kai savivaldybės komisija apskaičiuoja atlygintiną žalą, padarytą pasėlius niokojančių medžiojamųjų elninių gyvūnų. Šįkart į savivaldybę nukrypo rūstus medžiotojų būrelio „Medelynas“ žvilgsnis – į teismą medžiotojai kreipėsi dėl, jų įsitikinimu, nustatytos pernelyg didelės žalos, siekiančios net 22 800 eurų. Antradienį teismas nagrinėjo šią bylą, sprendimą paskelbs dar šį mėnesį.

Medžiotojai – ne sargai

Penktus metus vadovaujantis prieš 23-ejus metus įkurtam medžiotojų būreliui „Medelynas“ Algimantas Auryla pasakojo, kad yra buvę atvejų, kai dėl žalos, siekdavusios 600, 800 ar šiek tiek daugiau nei 1000 Eur, tekdavo tartis su ūkininkais. Tačiau ginčus visuomet išspręsdavo taikiai nuvežę jiems sumedžiotą elnią ir dalį žalos atlyginę. Tačiau 2023 m. savivaldybės komisijos apskaičiuota 22 800 Eur žolėdžių žala ūkininkui Linui Jončai įžiebė konfliktą – medžiotojai kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas žalai apskaičiuoti sprendimas ir gyvūnų padarytos žalos aktas.

– Mes savanoriškai apsidraudę nuo tokios žalos civilinės atsakomybės. Mums draudimas nesigilinęs sumokėjo 18 800 eurus, atskaičiavęs 15 procentų franšizę. Galimai ūkininkas gudrauja. Jis teisme sako – atiduokit tuos pinigus ir viskas. Mes nepripažįstame savivaldybės komisijos fakto, nes pas poną ūkininką nedirbame sargais. Tegul sudaro sutartį su medžiotojais, tada vakarais saugosim. Kalti būtume, jei neišnaudotume limito. Kasmet 100 procentų jį išnaudojame, pernai sumedžiojome 69 elnius – kiek buvo leista, – pasakojo A.Auryla.

Pasak medžiotojų būrelio vadovo, pasibaigus limitui, medžioklės sezonas dar tęsėsi, todėl su valdyba paprašė Aplinkos apsaugos agentūros padidinti limitą. Tačiau sutikimo negavo, todėl net ir matydami į ūkininkų laukų einančius elnius šauti į juos nebegalėjo. A.Auryla įsitikinęs, kad kaip ir numato Civilinis kodeksas, pirmiausiai pats žmogus turi saugoti savo turtą, o tik paskui ieškoti kaltų.

– Visi žvėrys yra valstybės, ji limituoja, kiek galima jų sumedžioti, bet medžiotojų būrelis kažkodėl atsakingas už žalą, nors ūkininkas neįdeda jokių pirminių apsaugos priemonių – nei tvoros, nei repelentų. Savivaldybė kompensuoja 80 procentų ūkininko patirtų išlaidų. Teismas dabar padarė pertrauką, mums pasiūlė pasirašyti taikos sutartį. Mes sutikome tartis, bet ūkininkas nesutinka, paprašė 20 000 eurų. O kur mes kalti? – situaciją apžvelgė būrelio pirmininkas.

Daug abejonių

Teisybės teisme ieškantys medžiotojai abejoja, ar tikrai ūkininkui žalos pridarė elniai, mat pavasaris pernai buvo nekoks, daugelis laukų užmirkę, orai kaip niekad permainingi. Medžiotojai paprašė teismo išsiaiškinti, ar ūkininkas buvo apsidraudęs pasėlius, patikrinti žemės nuosavybės faktą, nes žalos atlyginimą pagal Civilinį kodeksą gali gauti tik žemės savininkas.

– Ten daug sklypų, komisija ne visus apžiūrėjo. Įvertinta pagal dalies sklypų apžiūrą, 100 ha ten mums pripaišė. Draudimas atsiuntė biologą, kuris dalyvavo apžiūroje. Jis parašė, kad nesutinka su komisijos sprendimu, jog žalą padarė laukiniai žvėrys. Apžiūros metu nekalbėjo apie sumas. Sumą komisija apskaičiavo vėliau, – kalbėjo A.Auryla.

Paklaustas, ar sutinka kažkiek žalos atlyginti, A.Auryla dar kartą pabrėžė nematantis šioje situacijoje medžiotojų kaltės. Jis tvirtino, kad situacija absurdiška, ją reikia viešinti, kad kiti medžiotojų būreliai nenukentėtų, o ūkininkai negudrautų, stengtųsi saugoti savo turtą.

Apsidrausti nebeįstengia

Kasmet „Medelyno“ būrelis drausdavosi, metams sumokėdavo 1500 Eur. Po žalos istorijos su ūkininku L.Jonča draudimas būreliui apskaičiavo už sutarties pratęsimą metams sumokėti 15 500 Eur. Tuomet medžiotojai skubiai grąžino draudimo įmonei jiems pervestus 18 800 Eur – esą pinigų neprašė, jiems jų nereikia, nes nesutinka su savivaldybės komisijos sprendimu, kad yra tokia žala. Nė viena draudimo įmonė Lietuvoje nedraudžia medžiotojų, išskyrus tarptautinį Belgijos draudimą.

– Pamatėm, kad elninių gyvūnų padaugėję, tai ir apsidraudėm. Dešimt kartų draudimo įmoka pakilo, tai dabar neapsidraudę. Jei pralaimėsim, skųsim teismo sprendimą, nes norime įrodyti Lietuvai, Tauragei ir visiems ūkininkams, kad taip negali būti. Mes pirmieji esam su tokia didele žala. Mes – medžiotojai, o ne sargai. Žalą daro elniniai žvėrys, kurie medžiojami nuo rugpjūčio 15 dienos, o ūkininkas skambina kovo mėnesį ir klausia, kodėl mūsų nėra. Mes valstybei sumokam 9000 eurų už medžioklių plotą, – širdgėlą liejo A.Auryla.

Medžiotojo teigimu, savivaldybės Kaimo reikalų vedėjas Petras Kulikauskas, vadovaujantis žalos atlyginimą ūkininkams skirstančiai komisijai, yra Tauragės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, o ūkininkas Linas Jonča – šios sąjungos narys. L.Jonča pernai kartu su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga dalyvavo savivaldos rinkimuose, tačiau į Tauragės rajono savivaldybės tarybą nepateko. A.Auryla įžvelgia interesų konfliktą.

Nekomentuoja

Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėjas Petras Kulikauskas paklaustas, ar nėra interesų konflikto, jei jo vadovaujama komisija nustato žalą, padarytą ūkininkui, kai jie abu priklauso tai pačiai Tauragės rajono ūkininkų sąjungai, atsakė, kad jis „tik dirba savo darbą“. Paprašytas pakomentuoti situaciją teismo posėdžio išvakarėse, įspėjo, kad tai yra spaudimas prieš teismą, apie tai jis būtinai pasakysiąs posėdyje.

Susisiekus su ūkininku L.Jonča, jis buvo tvirtai nusistatęs ir sakė nieko nekalbėsiąs.

O kaip apskaičiuojama žala? Kaimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Jacikevičienė informavo, kad apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ir žemės ūkio ministrų 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktorės 2021 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 5-203 „Dėl komisijos medžiojamų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti sudarymo“ komisijos nariai vyksta apžiūrėti pasėlius ir surašo apžiūros aktą. Kartu dalyvauja ūkininkas ir medžioklės plotų naudotojas – medžiotojų būrelio atstovas.

– Žalą turi padengti medžioklės plotų naudotojas. 2024 metais turime vieną teisminį procesą už 2023 metus. Tauragės rajono savivaldybės mero 2023 m. rugpjūčio 18 d. potvarkiu „Dėl finansinės paramos diegiant Tauragės rajono savivaldybėje medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos prevencines priemones ir medžiojamų gyvūnų ūkiniams gyvūnams padarytos žalos atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pareiškėjai prevencinėms priemonėms įdiegti gali gauti 80 proc. prašomos sumos, bet ne daugiau kaip 10 000 Eur per metus, – kaip ūkininkai gali apsaugoti savo laukus, informavo specialistė.

Medžiotojų ir ūkininko ginčą nagrinėja trys Klaipėdos administracinio teismo teisėjai. Antradienio posėdyje teismui užkliuvo, kodėl komisija taip ilgai, net 8 mėnesius, skaičiavo žalos dydį, kai pasėlių apžiūra įvykdyta 2023 m. balandžio mėnesį. Medžiotojai tik vėlų 2023 m. rudenį gavo sprendimą, kad ūkininkui turi atlyginti 22 800 Eur žalą. Teisme savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vedėjas P.Kulikauskas aiškino, kad žalos ūkininkui nustatymo atveju, 2023 metais, dar nebuvo Tauragės ūkininkų sąjungos pirmininkas, o tik narys.

Teisėjų kolegija nutarė sprendimą paskelbti birželio 25 d.