Žinomos tauragiškės pataria: jei užpuolė rudeninis liūdesys – padės mėgstama veikla

Vis ilgėjant rudens vakarams ir vis dažniau žvarbiam lietui merkiant žemę, daugelis skundžiasi, kad užpuola rudeninė depresija ir pašlyja emocinė sveikata. Ši problema nekamuoja žinomų Tauragės moterų – bibliotekos vadovės Meilutės Parnarauskienės ir didžiausios Tauragės mokyklos direktorės Jūratės Lazdauskienės. Moterys atvirauja, kodėl tamsusis periodas joms jokia tragedija, iš kur semiasi energijos ir kodėl neskuba žiemos šventėms puošti namų.

Pataria skaityti

Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos direktorei Meilutei Parnarauskienei nuobodžiauti niūriomis rudens dienomis ir vakarais nėra kada, nes turi labai daug įvairios veiklos. Nenuobodžiauja ji ir savaitgaliais – su vyru vyksta į pažintines keliones, dažnai jėgas atgauna nuo Rambyno kalno žvelgdama į vandenis plukdantį Nemuną.

– Ilgi rudens vakarai man visai neilgi, nes bibliotekoje vyksta įvairių renginių, iš jų pareinu jau gerokai po oficialių darbo valandų, o likusį laisvą laiką užima kasdienė buitis, knygos, kultūriniai žurnalai, kiti leidiniai, žiūriu nuotaiką atitinkančius filmus ar serialus, – atviravo bibliotekos vadovė. – Anksčiau megzdavau, bet dabar tam nebelieka laiko. Jei savaitgaliais nelyja ir nesninga, mėgstame kur nors išvažiuoti, kažką pamatyti, su kažkuo susipažinti. O jei nieko nesugalvojam, nuvažiuojam ant Rambyno kalno pasisemti energijos. Tą, manau, kiekvienas gali. Jei ištisai sėdėti ant sofos, tai gali užsisėdėti ir visiškai nieko nebenorėti.

Meilutė Parnarauskienė su tauragiškiu rašytoju Juozu Gaižausku. Asmeninio albumo nuotrauka

Norint išvengti blogos nuotaikos Meilutė siūlo judėti, domėtis, būti aktyviems. Naujausios jos perskaitytos knygos – kraštiečių Juozo Gaižausko „Tigras, glostantis pėdas“ ir Kęstučio Macijausko „Debesų žuvys“. Šias knygas ji rekomenduoja perskaityti tauragiškiams, tai gražūs trumpi apsakymai apie Tauragę, tauragiškius, nuostabiai aprašytos vietovės.

– Geriausia rekomendacija visiems – skaityti knygas. Patarti, ką skaityti? Tai subjektyvu ir individualu, nes tai, kas man patinka, gali nepatikti kitiems. Siūlau skaityti lietuvių autorių kūrybą, romanus, galbūt poeziją, nors tai specifinis žanras ir ne visiems patinkantis, – vardijo bibliotekos direktorė.

Tuoj po Vėlinių parduotuvėse pradedama prekiauti kalėdinėmis dekoracijomis, tačiau M.Parnarauskienė prekybininkų vilionėms nepasiduoda ir neskuba jų pirkti, nes užgriozdinti namų erdvės nemėgsta. Keletą metų jos šeima per žiemos šventes džiaugėsi dirbtine eglute.

– Gyvą eglutę puošiu likus kelioms dienoms iki Kūčių. Daug metų puošėme dirbtinę, paskui pajutau, kad noriu tikro eglės kvapo. Namus puošiu labai santūriai. Adventui prasidėjus uždegu žvakę vakarais. Mūsų namuose nėra ypatingų spalvų, nėra daug erdvės, bet yra akcentų: žvakė, skulptūrėlė, – pasakojo Meilutė. – Būna, kad nesusilaikau ir ką nors nusiperku, nors stengiuosi galvoti racionaliai – ar daikto man iš tikrųjų reikia.

Depresijai neturi laiko

Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė sako, kad rudeninei depresijai laiko neturi – veda mokymus, Mykolo Romerio universitete studijuoja švietimo ir mokslo politiką ir vadybą. Didžiausias Jūratės pomėgis – kelionės, nors pastaruoju metu jas truputį apribojo. Mokyklos vadovė sako, kad su vyru Lietuvą apvažinėjo skersai išilgai, kartais grįžta į vietas, kurios jiems buvo itin smagios ir mielos.

– Dabar ruošiamės šeimos kelionei į Laplandiją anūkėlės 5 metukų proga, išvyksime lapkričio pradžioje. O įprastais rudens vakarais knygas skaitau, su draugais susitinku. Pandemijos metu nusipirkome sodą, su vyru juokiamės, kad tai mūsų pandeminis projektas, sodas tapo tikra atgaiva sielai, ten kuriam, statom, sodinam, žiūrim, džiaugiamės. Viskam užtenka laiko, – atviravo mokyklos direktorė. – Darbas mokykloje be galo sunkus, tempas didelis, neneigiu – pavargstu, jei nebūtų laiko laisvalaikiui, tai gal ir susirgčiau depresija.

Jūratei labai patinka siūti žaisliukus. Asmeninio albumo nuotrauka

Kalėdoms ir Naujiesiems metams Lazdauskų šeima lapkritį dar tikrai nesiruošia. Pasak Jūratės, sūnaus ir dukters šeimose yra mažų vaikų, todėl jie eglutę puošia šiek tiek anksčiau, bet tikrai ne gruodžio 1-ąją. Jiedu su vyru namus puošia prieš pat Kalėdas, prieš vaikų atvažiavimą kartu švęsti svarbiausios metų šventės. Vaikystėje J.Lazdauskienė su tėveliais eglutę puošdavo Kūčių vakarą.

– Lapkritį reikia pasidžiaugti vėlyvu rudeniu. Man sėdėti prie lango ir stebėti smarkų lietų – tam tikra relakso forma ir tikrai nesinori nieko skubinti. Kai įžengsim į adventą, mažais žingsniukais kiekvieną dieną su nauju elementu prieisim iki Kalėdų. Matau, kad jau kai kas spalį pradeda ruoštis Kalėdoms, tai gal jau ir vasarą pradėsim joms ruoštis, – stebėjosi Jūratė.

Tačiau apie kalėdines dovanėles J.Lazdauskienė pradeda galvoti anksti, nes nori pasveikinti ne tik vaikus, šeimą, bet ir draugus, bičiulius ir didelį mokytojų kolektyvą. Ji pati kuria daug dovanėlių ir įvairiausių papuošimų, nes tai daryti jai labai patinka.

– Daug dalykų pasidarau savo rankomis, ne visada parduotuvėse ieškau dovanų. Buvau prisiuvusi kalėdinių žaisliukų, kuriuos mokykloje dovanojau vaikams ir mokytojams. Mėgstu gaminti žaisliukus, – atskleidė Jūratė. – Depresija mes dažnai vadiname paprasčiausią liūdesį, kurį patys susikuriame. Aš visada sakau: neturiu tam laiko.