fbpx

Antanas Venckus: ateis laikas, kai Dakare važiuos tauragiškiai

Dalintis:

Visas autosporto mėgėjų būrys pasaulyje kasdien stebi bene sunkiausias ir pavojingiausias lenktynes – Dakaro ralį. Iki sausio vidurio Saudo Arabijoje vyksiančiose varžybose pirmą kartą dalyvavo net septynios lietuvių komandos. Tačiau bene perspektyviausiu laikytam Vaidotui Žalai lenktynės baigėsi antrąją dieną. Ką reiškia „įveikti Dakarą“ žino ir tauragiškis verslininkas Antanas Venckus.

Istorija trumpai

Dakaro krikštą Antanas Venckus pajuto 2007 metais kartu su lenktynininku Aurelijumi Petraičiu išvykęs į Lisaboną kaip techninio komandos automobilio vairuotojas. Techninis automobilis, kaip ir Dakaro dalyviai, važiuoja visą lenktynių trasą. Būtent su Aurelijumi, kaip šturmanas savo kelią Dakare pradėjo ir lenktynininkas Antanas Juknevičius.

Tuomečio maratono dalyvių laukė sudėtinga trasa Portugalijos, Maroko, Mauritanijos, Malio bei Senegalo keliais ir bekele. Patys sudėtingiausi ruožai dalyvių laukė Mauritanijos smėlynuose. Iš viso 8696 kilometrų, vedančių per dykumas, kalnus, savaną ir džiungles. Tai buvo paskutiniosios europietiško Dakaro trasos. 2007 m. gruodžio 24 d. Mauritanijoje buvo užpulti ir nužudyti keturi turistai. Šis įvykis tapo pagrindu, kuriuo buvo atšauktas 2008-ųjų Dakaro ralis. Vietoje jo kai kurie dalyviai su Dakarui rengta technika sudalyvavo surengtame Centrinės Europos ralyje. 2009-aisiais ralis persikėlė į Pietų Ameriką.

Pirmasis Dakaro ralyje 1995 metais mūsų šalies vardą įrašė daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Romualdas Beresnevičius. Tiesa, sėdęs ant motociklo, vyras neįveikė ralio patį pirmąjį kartą.

– Paskutinį Dakaro ralį Afrikoje, maršrutu Lisabona–Dakaras, pravažiavau nuo pradžios iki galo. Vėliau, savarankiškai su draugų kompanija turistiniais džipais įveikėme Dakaro trasas. Kai važiavome pirmą kartą, užtrukome daugiau nei mėnesį. Tai pačios sunkiausios lenktynės. Tiek dienų ir tiek tūkstančių kilometrų be miego ir gero poilsio. Nieko panašaus pasaulyje daugiau nevyksta. Dabar, kai pažiūriu lenktynes, irgi užsidegu. Noro yra, bet pinigų nėra. Kai jų atsiras, tada tikrai važiuosiu. Dakaras visada įdomu, – „Tauragės kurjeriui“ pasakojo pirmasis Dakarą įveikęs tauragiškis Antanas Venckus.

Verslininkas ir bekelės sporto entuziastas tikina – Tauragėje visa laiką buvo daug gabių autosporto dalyvių ir mėgėjų.

Antanas palaiko Antaną

Pašnekovas prisipažino šiais metais labiausiai sergantis už Dakaro senbuvius – Antano Juknevičiaus ir Dariaus Vaičiulio ekipažą. Tauragiškis sportininkus pažįsta asmeniškai ir linki jiems visokeriopos sėkmės.

Antanas Venckus. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

– Kartu su Antanu Juknevičiumi esame sportavę. Esame ir Libijos ralyje kartu buvę. Jis turi šarmo ir yra nuotykių mėgėjas. Kaip jis pats sako, kuo sunkiau, tuo geriau. Per tiek metų Dakare jis jau mėgaujasi kiekviena varžybų diena. Kai susergi Dakaru, vaistų nuo jo nebėra, – juokiasi pašnekovas.

Paklaustas, kaip vertina šiais metais itin gerus rezultatus rodančius jaunuosius lenktynininkus Edviną Juškauską ir Aisvydą Pauliukėną, Arūną Gelažniką bei Laisvydą Kancių, tauragiškis tikina, jog tai tik jaunųjų sportininkų kelio pradžia.

– Jaunimas turi perspektyvų. Jeigu neperdegs, parodys gerus rezultatus. Antanas jau tiek kartų važiavęs, nuotykiais ir adrenalinu pasisotinęs. Jei jaunimas nedarys klaidų, turi šansų įkąsti senukams. Kuo didesnė konkurencija, kuo daugiau dalyvių, tuo geriau visiems: ir sportininkams, ir gerbėjams, ir Lietuvai, – sakė pašnekovas.

Iškristi iš lenktynių – prilygsta sprogimui

Dakaro lenktynės iš kovos eliminuoja ir daug patirties turinčius sportininkus. Kopose kasmet sužalojimus patiria ar net žūsta sportininkai, verčiasi, dega technika. Šiais metais jau antrajame greičio ruože iš kovos privalėjo pasitraukti daugiausiai vilčių turėjęs ir ekspertų itin gerai vertintas lietuvis Vaidotas Žala. Lenktynininko automobilis gesti pradėjo pirmame greičio ruože, bet jį dar pavyko įveikti su Benedikto Vanago pagalba. Per naktį mechanikai tvarkė automobilį, bet kitą dieną vos išvažiavus į kopas variklis pavedė. Pasak pašnekovo, tokie netikėti gedimai yra rimtas smūgis lenktynių dalyviams.

– Vaidotas Žala – pats iškiliausias mūsų sportininkas, kuris buvo šiųmetiniame Dakare. Jis turėjo pačius rimčiausius pareiškimus padaryti, labai gaila. Tai didžiausias mūsų praradimas Dakare. Vienintelis žmogus, kuris, mano galva, galėjo Dakare padaryti stebuklus, buvo Vaidotas. Sportininkui tokia lenktynių baigtis prilygsta bombos sprogimui. Vaidui tai ne pirma nesėkmė ir jis mokosi, auga. Nemanau, kad jis palūš. Jis turi potencialą būti pirmosiose linijose šalia Dakaro legendų Stefano Peteranselio ar Karloso Sainso, – situaciją „Tauragės kurjeriui“ komentavo A.Venckus.

Ar V.Žalos automobilio gedimas nebuvo transporto priemonę pristačiusios komandos „X Raid“ kaltė, kalbintas A.Venckus tokius gandus atrėmė.

– Manau, kad viską nulemia finansiniai dalykai. Kai perki mašiną varžyboms, gamintojai duoda rekomendacijas, kurias detales reikia pakeisti, bet mes, lietuviai, neturime tiek pinigų. Vien variklio išardymas kainuoja tiek, kad tų skaičių net girdėti nesinori. Tokie praradimai Dakare – mūsų taupymo kaina. Viskas sporte remiasi į pinigus, – sakė A.Venckus.

Valstybė turi remti dalyvius

– Kalbama, kad krepšinis yra mūsų religija, bet šiandien aš matau, kad Dakaras niekuo neatsilieka. Aš galvoju, galėtų valstybė save reklamuoti remdama mūsų lenktynininkus. Imant gyventojų skaičių, mes, lietuviai, esame pirmi pasaulyje pagal ekipažų skaičių Dakaro varžybose. Savo laiku latviai investuodavo į Dakarą valstybiniu mastu, o dabar būtų laikas Lietuvai pagalvoti ir prisidėti prie sportininkų. Rezultatai būtų visiškai kitokie. Sportininkai galėtų visus metus treniruotis ir išvažiuoti ne tik į Dakarą. Komandos sako, kad kai baigiasi Dakaras, prasideda ir vėl Dakaras. Treniruotis reikia visus metus, – sako tauragiškis ir preliminariai skaičiuoja, jog norint dalyvauti Dakaro lenktynėse, reikėtų bent 250 tūkst. eurų.

– Dakarui reikia automobilio, o už tokią kainą galėtume kalbėti tik apie tokią, kaip Antano Juknevičiaus mašiną. Surinkę 250 tūkstančių eurų Dakare važiuotume, bet būtume vargšiukai, – juokiasi pašnekovas, neprarasdamas vilties dar ir pats nuvykti į lenktynes.

– Autosportas Tauragėje visą laiką buvo intensyvus. Čia daug besidominčių, prijaučiančių, važiuojančių. Yra daug džipų sporto entuziastų. Potencialių Dakaro dalyvių taip pat turim ir manau, kad jų tik daugės. Jei Lietuvoje bus taip reklamuojamas ir populiarinamas Dakaras, pamatysime vieną arba du ekipažus ir iš mūsų rajono, – viltingai pokalbį baigė A.Venckus.

Dalintis:

Palikite komentarą