fbpx

Apie vaikus, kurie geriau būtų negimę

Dalintis:

Kažkas ir net nežinia kada suskirstė gyvenimo prioritetus: moters tikslas – pagimdyti vaiką, vyro – pasiekti stulbinančią karjerą. Vėliau tie prioritetai keitėsi: atsirado namas, mašina, atostogos ten, kur vanduo šiltesnis už arbatą, dar vėliau – milijonas, apsipirkimas Londono butikuose ar bent jau valdžios postai nors ir vietiniame kaime.

Atėjo laikas, kai vyro ir moters gyvenimo tikslai veik suvienodėjo. Tik „pagimdyti vaiką“ liko nepakitęs. Na, gal šiek tiek. Dabar pagimdyti vaiką siūlo, kai tau 40 ir daugiau, nes iki tol karjerą „darei“. Ir negėda, jei gimdysi ne vieną, o kelis ir visus nuo skirtingų vyrų. Ir kaip auklėsi tuos vaikus, nebus niekam įdomu, kol tas auklėjimas vyks už uždarų durų. Užauginai vagį? Ne tėvų bėda. Žudiką? Už juos tėvai irgi neatsako, o gaila… Žudikai ir prievartautojai ne kažkur – jie šalia mūsų. Ir jie ne iš kitos planetos. Jie taip pat buvo kažkieno vaikai.

Ukrainos kariams atkovojus Kyjivo priemiesčius pasaulio akys pasruvo krauju. Net žiauriausiame kine, baisiausiame košmare vargu ar kas sapnavo ir matė tai, ką išvydo Bučoje: išrengtos, išprievartautos, nužudytos ir susuktos į kilimus moterys, kurių kūnais lyg linksmaisiais kalneliais važinėjo rusų tankai, išrengtas surištomis rankomis vyras po kankinimų paliktas giliame šulinyje, eilinės kulkos pakirstas garbaus amžiaus dviratininkas, iš bendru kapu virtusio griovio kyšantis vaikiškas batukas, prie grandinių kulkomis suvarpyti ukrainiečių šunys –  žiauraus karo nusikaltimo įrodymų neturėtų trūkti net aklai „pagal popierius“ tyrimą vykdančiam asmeniui, bet garsusis tribunolas tyli – karo nusikaltėlis ir jo parankiniai vis dar kvėpuoja tuo pačiu oru, mėgaujasi gyvenimu ir visam pasauliui aukštai iškėlę rodo vidurinį pirštą. Sankcijos, sakot? O jiems nusispjauti, nes iki sankcijų prisigrobė tiek, kad dešimčiai kartų į priekį užteks ir juodiesiems ikrams, ir atšaldytam šampanui.

Norėčiau šiandien pažiūrėti į akis moterims, kurios tuos išgamas pagimdė ir auklėjo, bet negaliu. Galiu tik pasakyti: jūs – tokios pat žudikės ir nevertos žmogaus vardo, kaip ir jūsų palikuonys. Ir ne tik jūs kaltos – visa šalis kalta. Nepajudinote nė mažiausio kojos pirštelio, kad neįvyktų skerdynės, o jei ginsitės sakydamos, „judinome“, nepasiteisinsite, nes tą darėte ne iki galo.

Ir šiandien kaip niekada anksčiau man svarbu, iš kur naujai sutiktas žmogus. Sąmoningai vengiu tų, kurie iš rusijos, nes tarp tos šalies vadovo, kareivio, žmogaus ir net pabėgėlio man mintyse nubrėžta lygybė. Be išlygų ir ilgam. Kaip ir tiems lietuviams ir net tauragiškiams, kurie iki šiol valdo verslus rusijoje ir baltarusijoje. Jūs taip pat esate žudikai. Ir ne, tai nėra neapykantos kurstymas. Tai tiesa, kurios neįmanoma nematyti.

Dalintis:

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą