Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Neretai miškuose besilankantys gyventojai, kurie pasisako prieš plynųjų kirtimų mastą ir pasvarsto, kad, nieko nekeičiant, ateities kartoms liks tik „špyga taukuota“, tuoj būna tildomi politikų ir jiems pritariančių žmonių, esą tokia miškų paskirtis – vartotojai nori baldų, kertama tiek pat, kaip visada. Ar iš tiesų visuomenė nieko neišmano apie kirtimus ir miškų paskirtį bei per jautriai reaguoja ir ką apie tai sako aplinkosauga?
Be plynų kirtimų – niekaip
Skelbta, kad dėl suintensyvėjusių kirtimų kaltas ir eglynų žievėgraužis – jį naikinant virto net šimtamečiai ąžuolai. Tik kai visuomenė surinko tūkstančius parašų, sulaukta pažadų dėl švelnesnių kirtimų ir draugiškesnės politikos miškams. Beje, Tauragės rajone nebuvo dėl šio kenkėjo paskelbta stichinė nelaimė.
– Žiūrėkit, kas šiemet darosi, kaip miškus kerta. Kalbėjo, kad nori sumažinti kertamumo plotus, tai, matyt, dabar nori atsigriebti. Visur stumdo traktoriais kvartalines, naujus kelius daro, kad tik išvežti medieną būtų patogiau. Jūs neįsivaizduojat, dabar vos ne kilometrinį kvartalą galima aplinkui mašina apvažiuoti, – baisėjosi tauragiškis medžiotojas Donatas.
Kokie kirtimai 2025 m. suplanuoti valstybinės miškų urėdijos Tauragės regioniniame padalinyje? Padalinio vadovas Bronislovas Ambrozas raštu atsakė, kad pagrindiniai (plynieji ir neplynieji) miško kirtimai suplanuoti 408 ha ekvivalentiniame brandžių medynų plote, ugdomieji miško kirtimai – 980 ha plote. Nors klausėme konkrečiai, kiek planuojama plynųjų ir neplynųjų kirtimų, padalinio vadovas pateikė tik bendrą skaičių. Suskaičiavus smulkiai (tikrai reikėjo paplušėti) VMU internetiniame puslapyje (https://vmu.lt/veikla/miskotvarka/) pateiktą informaciją, paaiškėjo, kad šiemet Tauragės regioniniame padalinyje plynųjų kirtimų bus vykdoma 311,5 ha, neplynųjų – 74,2 ha, o ugdomasis miško kirtimas numatytas 936,5 ha.
Paklaustas, kiek Tauragės padalinyje 2024 m. plynai iškirsta hektarų miško, B.Ambrozas informavo, kad plynaisiais pagrindiniais miško kirtimais iškirstas 371,9 ha ekvivalentinis brandžių medynų plotas.
Kiek padalinyje miško iškirsta ankstesniaisiais metais? VMU Komunikacijos skyrius buvo informavęs, kad 2022 metais iškirto 372,8 ha, o 2021 m. – 360,8 ha.
Pasak VMU Miškotvarkos skyriaus vadovo Nerijaus Pivoriūno, vadovaujantis Miškų įstatymu metinę valstybinių miškų pagrindinių miško kirtimų normą penkmečiui tvirtina LR Vyriausybė. Šiuo metu galiojanti metinė tokių kirtimų norma šalyje 2024–2028 m. yra lygi 11 850 ha plotui, apskaičiuotam pagal plynojo miško kirtimo ekvivalentą. Kirtimų norma buvo patvirtinta 2023 m.
O Tauragės regioniniame padalinyje kirtimai vykdomi pagal aplinkos ministro 2016 m. patvirtintą vidinį miškotvarkos projektą. Pasak N.Pivoriūno, projekto galiojimo laikotarpiu nustatyta 431 ha vidutinė metinė pagrindinių miškų kirtimų apimtis ekvivalentiniu brandžių medynų plotu. Miškininkai šių eilučių autorei yra sakę, kad miškotvarkos projektas rengiamas 10-čiai metų.
Įkūrus karinius poligonus, stipriai sumažėjo Ringių ir Sakalinės girininkijos, ar jos išliks? N.Pivoriūnas patikino, kad girininkijų pokyčiai Tauragės regioniniame padalinyje neplanuojami, šiose teritorijose ir toliau bus vykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla pagal patvirtintus miškotvarkos projektus, sudarytus atsižvelgiant į karinių mokymų ir pratybų planus bei poreikius.
Neseniai aplinkos ministras 2026 metams sumažino pagrindinių ir tarpinių kirtimų normą nuo 11 850 ha iki 11 179 ha (671 ha). Į kirtimų normą nebeįskaičiuojami II miškų grupės brandūs medynai, kurie paliekami natūraliam formavimuisi. Ar ministras sumažins kirtimus 2027 m., nežinoma.
Tauragės rajono miškų „metrikas“
Pasak Miškų tarnybos atstovų, Tauragės rajono savivaldybėje miškų plotas užima 45,3 tūkst. ha. Privačių miškų yra 13,6 tūkst. ha, o 31,7 tūkst. ha priklauso valstybės valdomiems miškams. Čia saugomos teritorijos užima apie 9081 ha. Pagal miškų plotą Tauragės rajonas užima 15 vietą iš 60 savivaldybių, miškingumas rajone siekia 38,4 proc. Vidutinis medynų amžius Tauragės rajono miškuose yra 53-eji metai, šis rodiklis beveik atitinka šalies vidurkį, kuris siekia 54-erius metus. Ar Tauragės rajone yra miškų, kur kirtimai negalimi?
– Yra teritorijų, kuriose miško kirtimai itin ribojami. Pavyzdžiui, Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate. Tačiau net ir tokiose teritorijose tam tikri veiksmai (įskaitant ribotus kirtimus) gali būti vykdomi pagal patvirtintus gamtotvarkos planus ar kitus teisės aktus. Griežčiausi ribojimai taikomi I grupės miškuose bei EB svarbos natūraliose buveinėse, – informavo tarnybos atstovė Milda Štaraitytė.
Miškų įstatymas tebėra „lentų įstatymas“
Ką apie Lietuvoje vykdomą miškų kirtimą sako Aplinkosaugos koalicija, ar svarus pasiekimas, kad ministras 5,7 proc. sumažino 2026 m. kirtimų normą? Koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė komentavo, kad iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip žingsnis tvaresnės miškininkystės link, visgi jai atsakyti vienareikšmiškai sudėtinga, esą nuo 2023 m. Aplinkos ministerijos įsakymai dėl metinių kirtimų normų nebeskelbiami viešai.
– Dėl to sunku objektyviai palyginti naują sprendimą su ankstesniais duomenimis. Anksčiau viešai skelbtuose įsakymuose matėme tendenciją, kad kirtimų normos dažnai būdavo apie 4 procentus mažesnės nei maksimaliai leidžiamos. Taigi 5,7 procento sumažinimas – ne naujiena. Ministerija pateikia tik pagrindinių kirtimų („derlias nuėmimo“) dalį. Nenurodyta, kiek medienos bus gauta iš tarpinių kirtimų, kurie apima ugdymo ir dalį sanitarinių kirtimų. Tarpiniai kirtimai paprastai sudaro apie ketvirtadalį visos metinės normos. Atsižvelgiant į tai, ministerijos žinutę galima suprasti kaip komunikacinį žingsnį, keliantį abejonių dėl realių pokyčių, – sakė L.Paškevičiūtė.
Ar vis dar Miškų įstatymas tebėra „lentų įstatymas“, kaip jį pakrikštijo visuomenė?
– Deja, taip. Šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas aiškiai teikia prioritetą medienos gamybai. Tai atsispindi ne tik įstatymo formuluotėse, bet ir praktikoje. Remiantis įstatymu net 85 proc. Lietuvos miškų priskirti ūkiniam prioritetui. Tik 15 procentų yra skirti gamtai ir rekreacijai, bet ir čia leidžiami ūkiniai kirtimai. Miškotvarkos planavimo procesai beveik neįtraukia bendruomenių ir gamtosaugos atstovų. Dabar svarstoma nauja Miškų įstatymo redakcija. Nors Vyriausybės programa deklaruoja palankumą miškų apsaugai, naujausi Aplinkos ministerijos pasiūlymai rodo kitaip. Vietoj dar pernai žadėtų 33 procentų miškų gamtai ir rekreacijai dabar siūloma vos 18 procentų, beveik tiek, kiek dabar, – faktus dėstė L.Paškevičiūtė.
Koalicijos atstovai pastebėjo, kad, mažėjant apsaugos ambicijoms, naujame projekte išlieka ir esminės kritikuotos nuostatos, lengvinamas ūkininkavimas ūkiniuose miškuose, planavimas bus dar labiau uždaras, atsiranda apribojimų poilsiui miškuose.
– Tad, regis, lentos vis dar svarbesnės už miškus. Miškų kirtimo intensyvumas Lietuvoje per didelis. Tai ypač ryšku saugomose teritorijose ir miškuose šalia gyvenviečių, kur būtina taikyti visai kitokią miškininkystę. Čia dalis miškų turėtų būti palikti natūraliems procesams, o kiti tvarkomi siekiant saugoti ekosistemų vientisumą ir rekreacinę vertę. Mediena čia turėtų būti ne tikslas, o šalutinis produktas. Šiuo metu apie 30 procentų miškų yra saugomose teritorijose. Dar apie 20 procentų reikėtų skirti gyvenvietėms, rekreacijai ir kultūriniams poreikiams. Tad bent 50 procentų miškų turėtų būti neūkiniai be išplyninančių kirtimų. 150 ar 200 metų miškas turi būti ne reta išimtis, o norma. Tačiau realybė – kitokia. Net 85 procentai šalies miškų skirti ūkiniam naudojimui, o saugomose teritorijose tokie miškai sudaro net du trečdalius. Šiuose miškuose pagrindinis tikslas – medienos išgavimas. Čia 80 ar 100 metų pasiekę medynai iškertami plynai, iš esmės sutrikdomos ekosistemos, sumažėja rekreacinė miško vertė, – situaciją atskleidė L.Paškevičiūtė.
Aplinkosaugos koalicija realių pokyčių link mato tik vieną kelią – reikia didinti miškų, skirtų gamtai ir rekreacijai, dalį. Ypač valstybiniuose miškuose, nes tai pusė visų miškų Lietuvoje, visų mūsų bendras turtas. Aplinkosaugininkai tvirtina, jog tikrai mažėjanti metinė kirtimų norma būtų ženklas, kad pokytis prasidėjo.
