Sovietų sąjungoje nebuvo sferos, kurios nekontroliuotų KGB. Jis buvo apraizgęs viską ir visus: mokslininkus, sportininkus, menininkus, dvasininkus, studentus. Jau ne kartą „Tauragės kurjeryje“ rašiau apie šios organizacijos veiklos metodus ir nukentėjusiųjų tragedijas, sugadintus gyvenimus. Tema nuvalkiota, nusibodusi ir daugeliui neįdomi. Aplink ją sukasi daug mitų, daug emocijų, daug negatyvo. Ir vis dėlto prie šių klausimų dar, matyt, ne kartą grįšime.
Liko tūkstančiai buvusių agentų
Šią temą privalome gerai žinoti, nes, pavyzdžiui, 1991 metų rudenį, galutinai nutrūkus KGB Lietuvos padalinio veiklai, Lietuvoje liko apie 4000 tuo metu veikusių ir apie 30 tūkstančių archyvinių KGB agentų.
Buvusio Lietuvos valstybės saugumo departamento darbuotojo Kastyčio Braziulio žodžiais, „KGB agentai stipriai ir neigiamai įtakojo, o gal vis dar įtakoja Lietuvos valstybės vystymąsi. Tai asmenys, kurie nieko nedarė, jokios informacijos KGB neteikė, tačiau jie buvo įforminti agentais arba patikimais asmenimis“.
KGB įstaigoje dirbo tokie patys žmonės, kaip ir visuomenėje. Buvo tinginių, buvo karjeristų, buvo vagių, sukčiautojų, provokatorių ir kitokių blogų žmonių. Jie norėjo kilti pareigose, gauti didesnius atlyginimus, premijas, todėl meluodavo vadovams, teikdavo suklastotus dokumentus. Jie susitardavo su asmeniu dėl bendradarbiavimo. Tačiau bendradarbiavimo tikslas buvo ne informacijos teikimas, o pinigų gavimas ir jų pasidalijimas. KGB operatyviniai darbuotojai gaudavo operatyvines lėšas ir jas galėdavo išmokėti agentams. Žmogus sutikdavo, kad jį įformintų agentu, o už tai gaudavo pinigų. Tačiau KGB darbuotojas dalį pinigų pasiimdavo sau ir galėjo rodyti savo vadovams, kad turi daug agentų, kad yra profesionalus darbuotojas.
Šiandien, prabilus ne vienam buvusiam slaptosios organizacijos legaliam ar slaptam darbuotojui, pasirodžius neprifantazuotiems prisiminimams, plačiąja prasme mums tai jau kažkiek žinomi dalykai. Tačiau, visą dėmesį sutelkę į agentų atskleidimo klausimus, neretai užmirštame, kad ta nelemtoji KGB buvo ir tam tikra prasme biurokratinė įstaiga su labai dideliu, slaptu darbuotojų būriu. Čia vyko ir daugeliui pažįstami procesai – buvo darbo drausmės pažeidimų, naudojimosi tarnybine padėtimi, girtavimo. Tik visuomenė apie juos sužino šiandien, o ne tais tolimais laikais, kai buvo piešiamas vos ne idealus organizacijos vaizdas. Kaip gi kitaip – juk, pasak visažinės Vikipedijos, KGB paskirtis buvo „saugoti Sovietų Sąjungos valstybinę sieną, vykdyti totalinį gyventojų sekimą, šnipinėti užsienyje, neutralizuoti, kontroliuoti, persekioti ir prireikus vykdyti represijas prieš SSRS režimo priešininkus bei jų veiklą, saugoti komunistų partijos vadovybę ir politizuoti SSRS piliečius“.
Visiškai atsitiktinai rastoje Lietuvos SSR KGB partinės organizacijos 1955 metų birželio 16-osios pažymoje minima, kad komunistas Jakovlevas sausio mėnesį darbo metu surengęs Antrojo skyriaus kolektyvines išgertuves. Tikrinant paaiškėję, kad tokios išgertuvės čia vyko nuolatos. 1979 metų kovo 5 dienos slaptoje pažymoje akcentuojama, kad per pastaruosius dvejus metus iš KGB organų už elgesį, diskredituojantį sovietinių kariškių vardą, drausmės pažeidimus atleisti penki darbuotojai, iš jų keturi karininkai. Drausmine ir partine tvarka nubausti 44 darbuotojai (33 karininkai, 8 praporščikai ir seržantai). Už aplaidų požiūrį į atliekamas pareigas ir tarnybinės-karinės drausmės pažeidimus 16-kai karininkų atidėtas eilinių karinių laipsnių suteikimas ir apdovanojimas medaliu „Už nepriekaištingą tarnybą“.
1978 metais Klaipėdos miesto skyriuje užfiksuoti keturi darbo drausmės pažeidimai, Kauno miesto – vienas, Septintajame skyriuje – trys, Ūkio skyriuje ir Šiaulių miesto, Utenos, Šakių rajonų skyriuose – po du, Tauragės, Lazdijų, Kretingos, Širvintų ir kitų rajonų skyriuose – po vieną pažeidimą.
Skambus įvykis Tauragėje
Tai nebuvo jokia naujiena, kadangi tokių pažeidimų ir nusikaltimų istorija Lietuvoje siekia kur kas senesnius laikus.
Visiškai slaptai. LSSR Vidaus reikalų ministerijos Ypatingosios inspekcijos viršininkas Parfionovas rašo pranešimą LKP (b) Tauragės apskrities sekretoriui:
„1946 metų gruodžio 26 dieną Laukuvos rajono Vykdomojo komiteto partorgas Kazys Z. neblaivus išsikvietė merginą X tariamai padėti sudaryti sąrašus. Mergina, žinodama, kad girtas Kazys Z. kabinėjasi prie moterų, pasislėpė namuose po stalu. Tada vyriškis pats atėjo į jos namus ir, grasindamas išmesiąs motiną pro langą, pareikalavo, kad ši pasakytų kur duktė. Mergina pati išlindo iš pastalės ir nuėjo su Kaziu Z. Kabinete partorgas išsitraukė pistoletą ir pareikalavo atsiduoti, kitu atveju teigė informuosiąs rajono milicijos viršininką, jog ji esanti banditų ryšininkė. Nesuveikus ir šiam gąsdinimui, Kazys Z. panaudojo jėgą…“
1946 metų rugsėjo 10 dienos specialusis pranešimas LSSR vidaus reikalų ministrui Juozui Bartašiūnui:
„Saratovo srityje gimęs šešių klasių išsilavinimo VRM kariuomenės 211 pulko geležinkelių apsaugos „Jūros“ garnizono viršininkas vyr. leitenantas Aleksandras K. birželio mėnesį tuomečio Tauragės valsčiaus Taurų kaime užėjo į piliečio V.Bujausko namą ir pareikalavo naminės degtinės. Po to pradėjo triukšmauti, sumušė šeimos narius, išdaužė visus langus ir grasino sušaudysiąs.
Birželio pabaigoje Aleksandras K. vėl girtas įsiveržė į V.Ogneto namus, kur taip pat pareikalavo litro degtinės. Bet kadangi Ognetas tiek degtinės neturėjo, davė tik pusę litro. Nepatenkintas Aleksandras K. ištempė V.Ognetą iš buto ir, grasindamas areštu, smarkiai sumušė.
Birželio 14 dieną Aleksandras K. kartu su dviem kitais kariškiais užėjo pas pilietį Lapiežą, pagrobė iš jo tris litrus degtinės ir, ją išgėrę, pilietį Lapiežą smarkiai sumušė. Vėliau nuėjo pas S.Bujauską, kurio namuose atliko kratą, sumušė Bujausko žmoną ir išėjo“.
Įdomus SSRS vidaus reikalų ministrui Sergejui Kruglovui skirtas slaptas pranešimas. Jame informuojama, kad pirmąjį 1947 metų ketvirtį baudžiamojon atsakomybėn už 45 plėšikiškus užpuolimus, 47 plėšimus, 5 nužudymus, 52 vagystes Lietuvoje patraukti 155 sovietų kariuomenės karininkai, seržantai ir eiliniai kariai.
Tarp viso pluošto epizodų išskiriamas vienas pavyzdys, liečiantis tiesiogiai Tauragę. Tų 1947 metų gegužės 1-osios vakare grupė Valstybės saugumo ministerijos (MGB) 213-ojo šaulių pulko, dislokuoto Tauragės mieste, karininkų restorane sukėlė muštynes su ten buvusiais lankytojais. Į įvykio vietą atvykę milicininkai mėgino atkurti tvarką. Tačiau karininkai užpuolė juos ir ėmė mušti. Vienas leitenantas kirviu sužalojo milicininką Sartauską, kitas leitenantas, Petrunskis, plyta sužeidė milicininką Kubilių. Tik, pasirodžius 213-ojo pulko vadui su patruliais, karininkus pavyko sulaikyti. Tačiau net ir areštuoti leitenantai grubiai įžeidinėjo Tauragės milicininkus, mėgino juos mušti.
Tą patį vakarą prie Tauragės apskrities VRS pastato automobiliu atvyko papulkininkis Soldatovas, pulko kontržvalgybos operatyvinis įgaliotinis Ševčenko ir kiti karininkai, kurie, šaukdami „Mušk miliciją“, mėgino išvaduoti sulaikytuosius leitenantus.
Kita to paties pulko karininkų grupė, vadovaujama majoro Melčenovo, gegužės 1-ąją sukėlė muštynes geležinkelio stoties restorane – grupė karininkų susimušė tarpusavyje. Pasirodžius Valstybės saugumo ministerijos Transporto skyriaus pareigūnams, karininkai mėgino sumušti ir juos…
Gegužės 5-ąją Pagėgiuose 28-osios gvardijos mechanizuotos divizijos 91-ojo pulko kapitonas I.Fadejevas ir vyr. leitenantas I.Cyganovas neblaivūs pradėjo be jokio tikslo šaudyti gatvėje, išdauždami keleto namų langus.
Birželio pradžioje Šilutėje buvo sulaikyta nusikalstama devynių asmenų grupė, kuriai vadovavo recidyvistas S.Švanovas. Vieni aktyviausių gaujos narių buvo karinio dalinio 92503 kariškiai vyr. leitenantas Djačkovas ir seržantas Kovnevas. Grupė 1947 metų gegužės mėnesį buvusios Šilutės apskrities teritorijoje apiplėšė aštuonias kaimo žmonių sodybas. Jie turėjo šaunamųjų ir šaltųjų ginklų, tarp jų vyr. leitenantui Djačkovui priklausiusį pistoletą TT.
Baudė ir tauragiškius
Neseniai mano rankose atsidūrė 1988 metų liepos 13 dienos pažyma apie į Lietuvos SSR Valstybės saugumo komitetą atėjusius pareiškimus dėl netinkamo KGB darbuotojų elgesio tarnyboje ir buityje ir KGB darbuotojų veiksmus pažeidžiant piliečių teises (nuo 1986 metų iki konkrečios dienos).
Atkreipsiu dėmesį į tai, kad kalbama apie paskutiniuosius slaptingosios organizacijos pasispardymus. Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo likę pusantrų metų, visu garsumu skambėjo Sąjūdžio vardas. O daugiau nei 100 metų skaičiuojančiame Vilniaus Gedimino prospekto 40-ajame name ir 44 rajonų bei miestų padaliniuose tebevyko tradicinis gyvenimas.
Tuo metu dar tik ėjusio LSSR KGB pirmininko pareigas ir dar tik pulkininko (po penkių mėnesių generolo-majoro, o nuo 1991 metų gegužės 22-osios iki organizacijos likvidavimo – LSSR KGB pirmininko) Stanislavo Caplino pasirašytoje pažymoje teigiama, kad Lietuvos SSR KGB 1986 metais gavo 24 pareiškimus, iš jų 13 – susiję su KGB darbuotojais (trys dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, aštuoni dėl netinkamo elgesio tarnyboje ir buityje). Dešimt pareiškimų esą nepasitvirtino. Gauti taip pat 11 pareiškimų dėl piliečių teisių pažeidimų, iš kurių 6 pripažinti nepagrįstais.
Konkrečiai tokia pilietė L.M. gegužės mėnesį parašė skundą į SSRS KGB dėl LSSR KGB Tardymo skyriaus darbuotojų įvykdytų pažeidimų apklausiant jos žentą Timofejevą. Patikrinus faktus, jie nepasitvirtino. Nurodytas pilietis esą buvo tardomas siekiant nustatyti jo dalyvavimą neteisėtose valiutinėse operacijose. Ir visi veiksmai esą atlikti griežtai laikantis LSSR baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų…
Druskininkų miesto skyriaus vairuotojas S.B. savo pareiškime išreiškė abejones, ar pagrįstai šio miesto skyriaus viršininkui pulkininkui Vytautui C. išduotas Didžiojo Tėvynės karo dalyvio pažymėjimas. Be to, vairuotojas teigė, kad Vytautas C., statydamasis sodo namelį, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Iš tiesų demokratija veikė ir tokioje uždaroje organizacijoje… Tačiau šis skundas, net ir Atgimimui beldžiantis į duris, tebuvo balsas tyruose. Nustatyta, kad Vytauto C. dalyvavimas kovoje su banditizmu (taip rašoma pažymoje) įrodytas ir pažymėjimo išdavimas nekelia absoliučiai jokių abejonių. O statydamasis sodo namelį viršininkas iš tiesų kažkiek piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi. Tačiau tai buvę jau senokai ir dar 1982 metų gegužės mėnesį LSSR KGB pirmininko įsakymu jam buvęs pareikštas papeikimas.
1987 metais gauti 27 skundai (penki dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, devyni – dėl netinkamo elgesio darbe ir buityje, keturi – dėl atsisakymo tolimojo plaukiojimo jūrininkams išduoti vizą, trys – dėl piliečių neišleidimo nuolat gyventi į užsienį, du – dėl neteisėtų KGB darbuotojų veiksmų atliekant kratas). 18 skundų pripažinti nepagrįstais, tačiau 9 vis dėlto pasitvirtino.
1987 metų balandžio mėnesį į LSSR KGB vadovybę kreipėsi Tauragės rajono skyriaus sekretorė – mašininkė A.M., apkaltinusi skyriaus viršininką majorą Aleksandrą Kičaikiną pažeidus darbo įstatymus. Skundo autorė nurodė, kad A.Kičaikinas mėgino neleisti jai dirbti ir bendraudamas su ja buvo labai grubus. Kitaip tariant, galima įžiūrėti šiandienos mobingo ištakas… Patikrinus skundą, paaiškėjo, kad A.M. nuo 1986 metų balandžio vienuolika mėnesių sirgo, buvo operuota. Pasibaigus gydymui, jai reikėjo eiti į gydytojų-darbo ekspertų komisiją, kuri turėjo nustatyti darbingumo lygį, tačiau to nepadarė, o, pasinaudojusi naujojo rajono skyriaus viršininko nepatyrimu, išėjo atostogų, taip formaliai po gydymosi tarsi ir pradėjusi dirbti. Ar buvo viršininkas su A.M. grubus, nustatyti nepavykę. Vis dėlto su juo griežtai pasikalbėta.
1988 metais gautas vos vienas skundas dėl netinkamo KGB darbuotojo elgesio buityje, bet ir tas nepasitvirtino. Taip pat gauti penki pareiškimai dėl piliečių teisių pažeidimų.
Tokiu būdu aptariamuoju laikotarpiu LSSR KGB gavo 57 pareiškimus, iš kurių pasitvirtino tik 21. Gaunamų pareiškimų ir skundų analizė rodo, kad dauguma jų liečia Lietuvos SSR KGB vadovybę. Taip 1986 metais iš trijų tokių pareiškimų, kuriuose nurodyti faktai pasitvirtino, visuose trijuose kalbėta apie miestų bei rajonų skyrių vadovus. 1987 metais iš keturių pareiškimų trys taip pat lietė vadovus (vieną rajono skyriaus ir du – centrinio aparato).
S.Caplino pasirašytame dokumente nurodoma, pasitvirtinus pareiškimuose nurodytiems faktams, kaltieji asmenys visais atvejais griežtai bausti partine ir drausmine tvarka net iki atleidimo iš KGB organų. Taip, pavyzdžiui, 1986 metais po majoro Stanislovo K. ir vyr. leitenanto Alfredo V. raportų rimti KGB Tauragės rajono skyriaus darbo su kadrais ir operatyvinės-tarnybos veiklos trūkumai buvo aptarti Lietuvos SSR KGB kolegijoje. Pastarosios nariai nutarė už rimtus darbo tvarkos pažeidimus, grubius tarnybinės-karinės disciplinos pažeidimus, nuolatinius girtavimus ir nederamą elgesį buityje, naudojimąsi tarnybine padėtimi asmeniniais tikslais buvusį Tauragės rajono skyriaus viršininką papulkininkį A.Š., majorą S.K. ir vyr. leitenantą A.V. atleisti iš KGB organų kaip netinkamus šiai tarnybai. Pirmininko pavaduotojas kadrams generolas majoras Vytautas P., Kadrų skyriaus poskyrio viršininkas Viktoras P. ir vyresnysis operatyvinis įgaliotinis majoras V.O. nubausti administracine tvarka.
Ir pabaigai. Net ir naujausiems Atgimimo, demokratijos, viešumo vėjams pučiant, LSSR KGB vadovybė liko ištikima seniesiems idealams. Minimoje pažymoje griežtu socialistinio realizmo stiliumi pabrėžiama, jog imtasi rimtų priemonių, kad ateityje panašių pažeidimų nebūtų, sustiprintas politinis-auklėjamasis darbas, sugriežtinta tarnybinė – karinė drausmė, visiems vadovaujantiems ir operatyviniams miestų bei rajonų, centrinio aparato darbuotojams surengtos stažuotės Tardymo skyriuje, jie išlaikė teisės žinių įskaitas… Kaip sakoma, būtų juokinga, jeigu nebūtų rimta…

Projektas „Tauro ragas. Nuo Tauroggeno iki Tauragės“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 9000 Eur.