Ar lietuviai – rasistai?

Dalintis:

Turiu gerą žinią: karantinas atšauktas daug anksčiau nei oficialiai paskelbta, dar praėjusią savaitę baigėsi ir pandemija. Jie žmonių galvose sunyko, visgi neramu, kad galėjo pasireiškšti naujomis formomis. Kalbu apie reakciją į sostinėje įvykusias eitynes prieš rasizmą. Nežinau jų oficialaus pavadinimo, nes iš pradžių neskyriau joms daug dėmesio. Būčiau nė nepastebėjęs tokio renginio, bet kitą dieną socialiniuose tinkluose užvirė aistros. Tiksliau pasakius, socialiniuose tinkluose aidėjo isteriškas klyksmas – vieni palaikė eitynes, kiti jas smerkė. Į dėmesio užribį nukeliavo ir Veryga su visomis „rekomendacijomis“, ir pandemijos baimės.

Nuo anoniminių komentarų ir nuo socialinių tinklų atsiradimo internete padaugėjo pykčio, nes kiekvienas puskvailis iš esmės gali rašinėti ką tik panorėjęs ir jokio redaktoriaus ranka negali „išfiltruoti“ bereikalingų, tuščių, užgaulių emocijų.

Be abejo, trys mėnesiai karantino irgi negalėjo praeiti be pasekmių: policija fiksuoja padidėjusį smurtą artimojoje aplinkoje, psichologai įspėja apie galimą savižudybių bangą, o feisbukas klykia nepalikdamas vietos jokiai diskusijai. Kita vertus, ar ji galima, nes apie rasinę atskirtį JAV mažai kas išmano, o ir argumentai piktai miniai visiškai nerūpi.

Tiesą pasakius, nelabai supratau, prieš ką buvo protestuota ir kodėl reikėjo žygiuoti iki JAV ambasados. Ar JAV vyriausybė palaiko rasizmą? Lyg ir ne. Ar ji oficialiai, ar neoficialiai skatina policininkus smurtauti? Lyg ir ne. Ar suvokia, kad rasizmas yra problema? Lyg ir taip. Jei norėta parodyti solidarumą su rasinės diskrimanacijos aukomis, tokių eisenų reikėtų daugiau. Kad ir solidarizuojantis su uigūrais bei tibetiečiais ar Krymo totoriais.

Jei klaustume, ar lietuviai yra tolerantiški kitokiai nuomonei, kitokiam požiūriui, turbūt turėtume pripažinti, kad toli gražu ne.

Galbūt norėta atkreipti dėmesį į rasizmo apraiškas Lietuvoje? Galima būtų rasti kelis pavyzdžius, kaip antai, kai keli futbolo sirgaliai Prancūzijos futbolo rinktinę pabandė įžeisti, bet visuomenės buvo pasmerkti ir dar baudų gavo. Gal dar kelis faktus galima būtų sukrapštyti, bet tikrai jų nėra daug.

Gal Lietuvos policininkai garsėja brutaliu elgesiu? Net per garsųjį Seimo langų daužymo mitingą žiaurumu policija tikrai nepagarsėjo. Vienintelis į galvą ateinantis atvejis – futbolo sirgaliaus mirtis po smūgio gumine lazda.

Jei klaustume, ar lietuviai yra tolerantiški kitokiai nuomonei, kitokiam požiūriui, turbūt turėtume pripažinti, kad toli gražu ne. Tereikia prisiminti Žiežmariuose kilusį pasipriešinimą prieš numatomus čia įkurdinti grupinio gyvenimo namus. Jokių demonstracijų už toleranciją tuomet nebuvo.

Kai Aurelijus Veryga pabandė segreguoti senjorus ir uždrausti jiems laisvai gyventi, niekas į gatves neišėjo, nes neįdomu ir kvailais plakatais už senelių teises nepamojuosi.

Peržiūrėjus nuotraukas iš minėtų eitynių susidaro įspūdis, kad jose irgi buvo daug pykčio, neaišku kam, tiesiog pykčio. Jis lyg masinės psichozės išraiška, kai bandos iracionalumas pradeda svaiginti, o kritiniam mąstymui ir tolerancijai vietos nebelieka.

Socialiniuose tinkluose radau pareiškimų, kad jei nepalaikai judėjimo „Juodųjų gyvybės yra svarbu“, esi rasistas. Žinoma, internete galima rasti daug kvailų pareiškimų, bet nežinia kodėl jų kartkartėmis padaugėja geometrine progresija.

Negaliu atsikratyti nuojautos, kad birželio 3-iąją Vilniuje (ir ne tik) buvo atliktas socialinis eksperimentas pasižiūrėti, kaip moderniomis komunikavimo priemonėmis galima paveikti nuotykių ištroškusį jaunimą.

Galim tik spėlioti, kam jo prireikė ir kokie buvo rezultatai.

Dalintis:

Rekomenduojami video:

Komentarų skiltis išjungta.