Ar Tauragė turi ką pasiūlyti mokiniams, mažėjant rusų kalbos poreikiui?

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai nusprendus mažinti ugdymo įstaigose rusų kalbos mokymą, prioritetą teikiant vokiečių ir prancūzų kalboms, mažės rusų kalbos pamokų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė ragina rusų kalbos mokytojus persikvalifikuoti ir įgyti kitos specializacijos kompetencijų. Išlaidas, įgyjant antrą kvalifikaciją, ministerija žada kompensuoti.

Mokės stipendijas

Siekdama, kad daugiau mokinių rinktųsi vokiečių ir prancūzų kalbas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija įgyvendins veiksmų planą, dėl kurio mažės rusų kalbos populiarumas, keisis tėvelių ir vaikų požiūris renkantis mokytis antros užsienio kalbos, todėl bus nepakankamas darbo krūvis rusų kalbos mokytojams. Jau dabar jie skatinami įvertinę savo galimybes įgyti kito dalyko kompetencijų, numatyta, kad į mokymus šie pedagogai patektų prioritetine tvarka.

Išskirtinio dėmesio sulauks pasirinkusieji vokiečių ir prancūzų kalbų studijas, kadangi suplanuota jas priskirti prie prioritetinių pedagogikos studijų specializacijų. Studijuojantiems šių dalykų bakalauro, gretutines ar profesines studijas bus skiriamos skatinamosios 300 Eur stipendijos, o sudariusiems su mokykla išankstinę darbo sutartį mokslų pabaigoje – 500 Eur.

Švietimo ministerija jau dabar neabejoja, kad Europos Sąjungos kalbų mokymo specialistų trūks, todėl šį rudenį, prasidėjus naujiems mokslo metams, mokyklose bus išbandytas nuotolinis, mišrus ir hibridinis užsienio kalbų mokymo modelis. 2023–2024 mokslo metais mokyklose mokiniai rinksis mokytis antros užsienio kalbos, kaip numatyta bendrojo ugdymo programose, o nuo 2024–2025 mokslo metų visos mokyklos privalės pasiūlyti rinktis bent iš dviejų ES kalbų.

Antrąją užsienio kalbą mokiniai renkasi nuo šeštosios klasės ir privalo ją mokytis iki dešimtosios klasės. Ministerija mokinių tėvelius ragina prioritetą teikti prancūzų ir vokiečių kalboms. Prie šių kalbų populiarinimo turės prisidėti mokyklose dirbantys karjeros specialistai.

Dirba 13 rusų kalbos mokytojų

Pasak Tauragės rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjos Jūratės Veisienės, šiuo metu Tauragės rajono mokyklose mokiniai, rinkdamiesi mokytis antrosios užsienio kalbos, renkasi rusų ar vokiečių kalbas.

Tauragės švietimo ir sporto skyriaus vedėja Jūratė Veisienė. Mortos Mikutytės nuotrauka

– Tauragės rajone yra 13 rusų kalbos mokytojų, dalis jų dirba keliose darbovietėse. Vokiečių kalbos mokosi apie 5 procentus mokinių, likę – rusų kalbos. Kadangi rusų ir vokiečių kalbų mokytojų poreikis labai nedidelis, tai didžioji dalis mokytojų dėsto keletą kalbų: rusų ir vokiečių, anglų ir vokiečių. „Šaltinio“ progimnazijoje vokiečių kalbą mokytoja dėsto nuotoliniu būdu. Mokytis prancūzų kalbos kitais mokslo metais bus galima rinktis „Versmės“ gimnazijoje, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo Švietimo skyriaus vedėja.

Švietimo ministerija ragina visas savivaldybes imtis veiksmų populiarinant Europos Sąjungos kalbų mokymąsi. Paklausta, ar jau planuoja priemones, ar įpareigos karjeros specialistus padėti mokiniams pasirinkti antrą užsienio kalbą, J.Veisienė atsakė, kad užsienio kalbos pasirinkimas pirmiausia priklauso nuo vaiko noro, tam turi įtakos ir tėvai, o karjeros specialistai skatina abiturientus rinktis pedagogines studijas.

– Tikėkimės, kad kasmet atsiras abiturientų, kurie norės ne tik studijuoti kalbas, bet ir grįžti dirbti mokytojais. Rajone šiuo metu rusų kalbos mokytojų pakanka. Rusų kalbos mokytojai sėkmingai ir toliau dirbs mokyklose. Kad laisvai vaikai rinktųsi ir mokytųsi kitų kalbų, tokių kaip ispanų, prancūzų, norvegų, švedų, reikia turėti specialistų. Jei yra labai didelis noras, tam yra kalbų kursai, kalbų mokyklos, – mano J.Veisienė.

Mokosi 73 proc.

Teiginys, kad vis daugiau mokinių renkantis mokytis vokiečių ir prancūzų kalbų trūks šių dalykų mokytojų, J.Veisienės nuomone, netikslus.

– Nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo metu vis daugiau mokinių rinktųsi minėtas kalbas. Apklausa buvo atlikta „Šaltinio“ ir Martyno Mažvydo progimnazijose. Prancūzų kalbos pradėti mokytis šiose mokyklose pageidautų vos po 6–8 mokinius. Rinktis kitas kalbas šiuo metu tikrai skatinama, tačiau trūksta mokytojų, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.

Jūratės Veisienės teigimu, jei prireiktų, ateityje kalbos mokymo paslaugos galėtų būti perkamos ir kalbų mokymasis vykti nuotoliniu būdu. Šis procesas jau sėkmingai vykdomas kai kuriose Lietuvos mokyklose. Jos nuomone, augant poreikiui, universitetai turėtų ruošti daugiau specialistų, o tam reikia laiko. J.Veisienė patikino, jog ir Tauragės savivaldybė, ir mokyklos deda pastangas pritraukti specialistus, kad ugdymo procesas vyktų sklandžiai ir mokinių ugdymo poreikiai būtų tenkinami.

Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktus duomenis šiuo metu rusų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, šalyje mokosi 73 proc. mokinių, vokiečių – 17,8 proc., prancūzų – 7 proc. Pasak ministerijos specialistų, įgyvendinus sudarytą planą, palaipsniui rusų kalbos pasirinkimas mažės ir po penkerių metų nesieks nė 30 procentų. Iki šiol mokyklose pirmąja užsienio kalba, kurios mokomasi nuo antrosios klasės, išlieka anglų kalba – čia pokyčių nebus.