Ar Tauragėje įmanoma turėti miesto daržus?

Tauragės rajono savivaldybė ir nevyriausybinė, ne pelno siekianti viešoji įstaiga „Kultūros dirbtuvė“ pakvietė į renginį visus, besidominčius galimybe turėti vieną kitą daržo lysvę miesto teritorijoje. Renginys-susitikimas „Miesto daržai – kaip tai gali atsirasti Tauragėje?“ prasidėjo Žalgirių gimnazijoje ir baigėsi aplankant vietas, kuriose šio mikrorajono gyventojai galbūt galėtų imtis daržininkystės.

VšĮ „Kultūros dirbtuvė“ įkūrėjos Rūta Lukošiūnaitė ir Evelina Šimkutė paaiškino miesto daržų konceptą. Pasak merginų, miesto daržas – vieta, kur miestiečiai nedideliame žemės plote gali užsiauginti įvairių augalų – daržovių, uogų, prieskoninių žolelių, nevažiuodami kažkur už miesto ribų, o turėdami žemės plotelį netoli savo namų daugiabučių rajone. Edukatorės patikino, kad miesto daržai – tai ne tas pats, kas kolektyviniai sodai. Kolektyviniai sodai turi konkretų plotą, dažnai sodo teritorijoje pastatytą namuką ir bent vieną šiltnamį. Pastebėta, kad kolektyviniai sodai vėliau tapo bendrijomis, o dabar tendencija tokia, kad tose bendrijose kuriasi nuolatiniai gyventojai – statomi individualūs namai ir ne visose individualių namų teritorijose sodinami vaismedžių sodai, įkuriami daržai ar renčiami šiltnamiai. Mažai tikėtina, kad ši tendencija keisis. Miesto daržas būtų tik tai, ką ir nurodo pavadinimas – daržas mieste. Tačiau plačiąja prasme, kaip teigia savivaldybės ekologė Otilija Budrytė, miesto daržas – tai ne tik vieta, kur auginamos daržovės.

– Tai vietos, kur auga bendrystė, stiprėja ryšys tarp žmonių ir gamtos. Kiekvienas daržas – tai mažas, žalias kampelis, kuris prisideda prie švaresnio oro, biologinės įvairovės ir darnios miesto plėtros. Daugeliui mūsų tai proga pabėgti nuo kasdienio šurmulio, skirti laiko sau, savo šeimai ar net užmegzti naujas pažintis su kaimynais, – sakė O.Budrytė.

Susitikimo metu „Kultūros dirbtuvės“ atstovės pateikė sėkmingų miesto daržų pavyzdžių iš Švedijos Malmės miesto ir Kauno Šilainių rajono. Daržų teritorijos įkurtos viešosiose erdvėse, pritaikytos ne tik darbui, bet ir rekreacijai. Šilainiuose įrengtos pakeltos lysvės, prie jų – suoleliai, yra keletas lysvių, skirtų edukacijai. Vilniuje bendruomeninių miesto daržų iniciatyva po truputį taip pat populiarėja. Septynerius metus miesto daržų idėją skleidžianti „Kultūros dirbtuvė“ siekia, kad diskusijos apie galimybę auginti daržo gėrybes miestuose prasidėtų visoje Lietuvoje. Miesto daržą R.Lukošiūnaitė ir bendraminčiai mato ir kaip pereinamąjį žingsnį nuo neformalių (nelegalių) daržų miestuose į formaliąją, su savivaldybės žinia leistiną, daržininkystę.

Susitikimo iniciatorės drauge su renginio dalyviai svarstė, kur Tauragėje galėtų atsirasti miesto daržas. Rimos Petrauskaitės nuotrauka

Renginio metu dalyviai galėjo pareikšti savo nuomonę, kaip turėtų atrodyti miesto daržai Tauragėje ir kur jie turėtų rastis, su savivaldybės atstovais svarstyta, ar tokių daržų daugiabučių gyventojams išvis reikia. Beveik visi kėlė klausimą, kaip būtų įmanoma išvengti galimų vagysčių iš lysvių, kurios būtų įrengtos visiems prieinamoje viešoje vietoje, ir kaip apsaugoti daržoves bei uogas nuo iš miško į mikrorajoną atklystančių žvėrių. Kelti ir itin praktiniai klausimai – kaip atrodytų vandens tiekimo sistema daržui, ar būtų galima miesto daržo teritorijoje pastatyti šiukšlių konteinerį, kurį be didelių sunkumų galėtų ištuštinti šiukšliavežė, ar būtų prie daržų kompostui skirtų dėžių. Visi susirinkusieji sutiko, kad, kuriant bendruomeninį miesto daržą, būtinos tam tikros taisyklės ir reglamentas.

Po oficialiosios renginio dalies susitikimo dalyviai buvo pakviesti pasivaikščioti Žalgirių mikrorajone ir apžiūrėti galimas miesto daržų vietas. Visos jos išsidėsčiusios tarp Miško ir Dainavos gatvių daugiabučių namų ir Kartų parko. Ateityje galbūt bus vykdoma gyventojų apklausa, ar jie norėtų prie savo namų turėti, matyti bendruomeninį daržą.

Maisto kultivavimas miestuose (MKM) atsirado dar XIX amžiuje, kai, pereinant iš agrarinės prie urbanistinės-industrinės visuomenės, ėmė trūkti šviežio maisto. Lietuvoje MKM sistemos pradėtos kurti antrosios sovietų okupacijos metu (1944–1991 m.). Šalyje buvo įsteigta daugiau kaip 228 500 sodų sklypų, užimančių apie 20 500 ha ploto. Iki 2016 m. daugiau kaip 70 % sodų tapo privačia nuosavybe. Miesto daržai viešojoje erdvėje pasirodė kaip eksperimentiniai projektai, kurių pirmoji banga plūstelėjo 2013 m., o antroji – 2019 m.