Aštuntokė Urtė surengė jau trečiąją savo kūrinių parodą

Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos moksleivė Urtė Šikšniūtė surengė jau trečią savo piešinių parodą. Mergina mokosi vien dešimtukais, o labiausiai patinka jai tikslieji dalykai. Urtė piešia tik portretus, pastaruoju metu įvaldė naują techniką – meno kūriniai gimsta naudojant anglį.  

Savikritiška

Pirmoji Urtės personalinė darbų paroda buvo surengta Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje prieš dvejus metus. Antroji virtuali paroda buvo eksponuojama naujienų portale, o štai visai neseniai ji surengta ten, kur mergina mokosi – Martyno Mažvydo progimnazijoje.

– Buvau šeštokė, džiaugiausi, kad mano piešiniai buvo parodoje bibliotekoje, nors aš ne mėgėja savo darbus rodyti. Esu labai savikritiška, visada randu prie ko prikibti savo piešiniuose, visuomet pamatau klaidą, kurios galbūt kiti nemato. Kartais atrodo, kad kitaip spalvas galėjau suderinti, – atviravo Urtė. – Piešti man patinka nuo mažens. Anksčiau piešdavau paprastais pieštukais, vėliau – spalvotais, neseniai pradėjau naudoti anglį – natūralius presuotos anglies pieštukus.

Urtės Šikšniūtės piešinys

Įkvėpimas

Progimnazijoje tarp dvylikos eksponuojamų spalvotų piešinių, kuriuos U.Šikšniūtė nupiešė 6–7 klasėje, yra visai neseniai užbaigtų anglimi. Nuolatos Urtė nepiešia – popieriaus lapą ima tik sulaukusi įkvėpimo ir neilgai trukus jame puikuojasi tikrų tikriausias meno kūrinys. Urtė sako nežino, iš kur kyla tas įkvėpimas, ją užvaldantis kelioms savaitėms, o paskui atslūgstantis keliems mėnesiams ir vėl sugrįžtantis.

– Taip tas įkvėpimas ir vaikšto. Piešiu tik portretus, nieko kito nesu piešusi. Anksčiau mėgdavau viską atlikti labai tiksliai, o dabar jau ne, todėl mano darbai niekada nebūna panašūs, jų neįmanoma sulyginti. Nesistengiu, kad portretai būtų labai realistiški, – savo kūrybos procesą atskleidė mokinė. – Kai perpratau, kaip reikia piešti portretą, tai daug laiko nereikia – užtenka pusvalandžio, ilgiausiai – iki valandos. Piešdama spalvotais portretais užtrukdavau visą dieną.

Urtės Šikšniūtės piešinys

Vaikystėje Urtė dažniausiai ji piešdavo įvairių filmų veikėjus. O štai pažįstamų žmonių vis dar neišdrįsta atvaizduoti popieriuje, baiminasi, kad gali pavykti ne taip, kaip norėjo. Savo piešinius Urtė kaupia tik nuo penktos klasės, jų turi gerokai per penkiasdešimt. Merginos mama dukters piešinius saugo nuo jos darželio laikų, kad užaugusiai būtų prisiminimas ir turėtų ką parodyti savo vaikams.

Vien dešimtukai

Moksleivė neslepia, kad motyvaciją piešti šiek tiek slopina laiko trūkumas, nes reikia ruošti namų darbus. Nuo pirmos klasės iki dabar ji mokosi vien dešimtukais, ne vienerius metus apdovanojama pinigine pažangos premija.

Urtės Šikšniūtės piešinys

– Labiausiai patinka matematika, fizika ir chemija. Dėl laiko trūkumo lankau tik vieną būrelį – dailės – mokykloje. Ruošdama pamokas prie vienų dalykų pasėdžiu ilgiau, o prie kitų – trumpiau. Anglų kalba ir lietuvių man išeina savaime, daug stengtis nereikia, o prie rusų kalbos, istorijos, kartais ir biologijos reikia pasėdėti šiek tiek ilgiau, – pasakojo aštuntokė. – Konkursai man kelia stresą, todėl nelabai noriu juose dalyvauti. Ne kartą buvau skaitovė.

Urtė Šikšniūtė skaito mokslinės fantastikos knygas ir tokias, kurios susijusios su žmogaus psichologija, nevengia detektyvų. Jai patinka pabūti vienumoje su savo mintimis, trejus metus augina katiną Abą, kurį pasiėmė iš prieglaudos. Urtė teigia, kad jis – didžiausias jos lepūnėlis. Ateityje moksleivė norėtų studijuoti psichologiją, nors galutinai nėra apsisprendusi ir neabejoja, kad jos planai dėl studijų gali keisis.