Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Klebonas Marius Venskus atvirauja apie Kūčių patiekalus ant savo stalo ir Kalėdų šventę, apie eglutės įžiebimo tradiciją, atkeliavusią iš vaikystės. Jis pasakoja, koks jo advento laikotarpis ir kokia dovanų prasmė, atskleidžia ir tai, kaip išsakyti savo jausmus. Klebonas džiaugiasi tauragiškių gerumu ir širdžių šiluma, sveikina parapijiečius ir linki atrasti namų, valgymo ir buvimo kartu sakralumą.
Vaikystėje Marius Venskus Kūčias ir Kalėdas su šeima dažniausiai švęsdavo pas močiutę kaime. Eglutę puošdavo likus savaitei iki Kalėdų, tik girliandas įžiebdavo per šventes. Tėvelio pareiga būdavo iš bažnyčios parnešti kalėdaitį, Mariui įsiminė sakralus dalykas: ant stalo padėta lėkštė prašalaičiams, mirusiems atminti, palikta visiems, kurie gali pasibelsti į namus. Po Kūčių vakarienės, nenurinkę maisto nuo stalo, skubėdavo į bažnyčią.
– Man svarbiausia, kad eidavome į bažnyčią, Plungėje ji didelė. Tai sakrali vieta: garsai, maldos, prakartėlė. Grįžęs bandydavau įžiūrėti, ar kurioje lėkštėje nebus nuvalgyta mišrainės. Tais laikais nebūdavo pusgaminių, mamytė pati daug gamindavo, ir aguonų pieną ruošdavo, – prisimena klebonas. – Turiu eglutę papuošęs, kad nevargčiau Kūčių dieną, liko viršūnėlę uždėti ir lemputes įžiebti, tai padarysiu Kūčių vakarą, pasibaigus Bernelių mišioms. Lemputės švies iki vasario 2 d. Kiek papuoštas eglutes namuose laikyti, priklauso nuo to, kaip sparčiai byra spygliai. Kada jas puošti, sprendžia patys žmonės. Jei ilgai jų nepuoštų, manau, kad vaikams plyštų širdelės dėl to.
Marius Venskus sako, kad iki vasario 2 d., Kristaus paaukojimo (Grabnyčios) šventės, dar vyrauja kalėdinės nuotaikos, o šviečiančios lemputės ir papuošimai padeda įveikti niūrų laikotarpį, suteikia jaukumo. Šią dieną iškilmingai išnešamas kūdikėlis iš ėdžių, kuris buvo atneštas Kalėdų naktį. O tai, kaip kiekvienas švenčiame adventą ir Kalėdas, parodo mūsų gyvenimą: ko ieškome, ko viliamės ir kokios mūsų pamatinės vertybės.
– Advento laikotarpiu aš laikausi bendrų priimtų dalykų: daugiau tylos, dabar visiškai nežiūriu televizijos, tik įkeliu į feisbuką informaciją ir ten nebūnu, penktadieniais pasninkauju, daugiau laiko skiriu maldai, anksčiau einu miegoti, anksčiau keliuosi, – sakė parapijos vadovas. – Po Kūčių vakarienės nuotoliniu būdu kviečiu dalyvauti mišiose. Katalikiškame pasaulyje yra du šventimo variantai: vieni ateina į Kūčių vakaro (18 val.) ir Bernelių mišias (19.45 val.), grįžę į namus pavalgo Kūčių vakarienę ir eina miegoti, ryte keliasi į ankstyvąsias mišias. Joms pasibaigus sugrįžę išpakuoja dovanas. Kiti po Kūčių vakarienės ateina į naktines mišias, o ryte atsikėlę džiaugiasi dovanomis.
Kūčių vakarienės metu kunigas ragina nežiūrėti pramoginių televizijos laidų, o atrasti namų, valgymo ir buvimo kartu sakralumą, nes valgymas yra antraplanis dalykas. Dalyvaujant mišiose nuotoliniu būdu reikia pasitraukti nuo stalo.
– Mano Kūčios bus kaip visada, gaila, kad negalėsime sėsti prie stalo kaip pernai kartu su vienišais ir vargingiau gyvenančiais. Pasibaigus mišioms 18 val. mes su kunigais ir klieriku 19 val. susirinksime atsilaužti kalėdaičio, padėkoti vieni kitiems ir pasimelsti už parapijiečius, valgančius Kūčių vakarienę, padėkoti Viešpačiui už žmones, kuriuos sutikome. Pavalgę eisim į mišias 20 val. ir namo, – pasakojo klebonas. – Kalėdų dieną parapijos namuose visi kunigai po dvyliktinių mišių pavalgysime pietus.
Pasak M.Venskaus, Kūčių vakarienei jis valgys juodos duonelės, burokėlių mišrainės su pupelėmis, būtinai silkės, įvairiai paruoštos, ir kūčiukų su aguonų pienu. Jis valgo pievagrybius, kitų rūšių grybų nemėgsta, o cibulynė su bulvėmis jam yra fantastiškas, gardus patiekalas.
– Nėra jokio specialaus Kūčių vakarienės meniu, parapijos moterys viską suorganizuos. Kalėdoms bus labai paprastai, Laimutė, Vitalija ir Remigija patieks salotų, mišrainių, suvalgysim karštą patiekalą ir pasigardžiuosim pyragais, sausainiais. Jų iš parapijiečių daug gavome, tauragiškiai labai šilti ir geri žmonės, tuo mane stebina, – linksmai kalbėjo M.Venskus. – Ankstesnė mano parapija buvo labiau turistinė, buvo bendrysčių išraiškų, bet ne tokia, kaip Tauragės parapija – tikrai negaliu atsidžiaugti ta bendryste, kurią turiu čia.
Švč. Trejybės parapijos vadovas linki, kad Kūčių vakarą didžiausias stebuklas būtų ne klausytis, ar prakalbės gyvūnėliai, o tai, kad išmoksime ne tik susikalbėti ir klausytis vienas kito, bet pajaustume tai, kas akimis neregima. Pasak kunigo, dovanos yra gerai, nes jos parodo dėmesį kitam žmogui. Svarbiausia reikia išmokti nesijausti nepatogiai dovanojant ar gaunant kuklesnę ar didesnę dovaną.
– Susėdimas prie stalo, buvimas kartu, kalėdaičio laužymas yra mūsų kasdienybės išraiška. Juk kasdien mes savimi dalijamės vienas su kitu, ir nebūtinai didelėmis dovanomis ar žygdarbiais. Šiemet išmokime pamatyti artimuosius, kurių nėra šalia mūsų, pavyzdžiui, žinodami, kad tą vakarą jie negali būti kartu, – linki klebonas. – Mes kartais negalime žodžiais išreikšti, išsakyti to, ką jaučiame, per šią maldą galime tai padaryti: Viešpatie, tu viską žinai, tu žinai, kad be tavęs mes vargstame, palaimink mane, mano šeimą ir visus mano artimuosius. Ir teik mums, Viešpatie, sveikatos.
