Lietuvos autokroso čempionate tauragiškiai ir vėl turi čempioną – RWD 3000 klasėje nepralenkiamas buvo tauragiškis Donatas Krasauskas. Nuo šešerių tarp automobilių besisukiojantis lenktynininkas sako, kad varžybos jam – kaip atostogos, o automobilių sfera – lyg nuosava smėlio dėžė.
2024-ųjų Lietuvos autokroso čempionato klasėje RWD 3000 aktyviai dalyvavo tauragiškis Donatas Krasauskas ir laimėjo beveik visus etapus – tik viename finišavo antras. Surinkti taškai varžovams nepaliko jokių vilčių ir „žiguliais“ važiuojantis kraštietis paskelbtas čempionu. Savo garaže netoli Kunigiškių jis nuolat tarp sportinių automobilių, kurių vienas – čempionate važiuojantis „žiguliukas“ su animacinio ančiuko Donaldo portretais vietoj lempų. Pašnekovas sako, kad tai labai patinka vaikams, kurių gausus būrys jį palaiko beveik visose varžybose.
– Mano tėtis Vladas remontuodavo automobilius, vėliau pas jį atėjo žmogus ir paprašė suremontuoti sportinį automobilį lenktynėms. Ir tėtis apsiėmė. Nedaug mechanikų yra, kurie gali aukoti savaitgalius. Be to, atsakomybė – ne tik mašina brangi, bet ir ja važiuojanti gyvybė, – artimo žmogaus palaikymu džiaugiasi lenktynininkas.

Lenktynininko Donato Krasausko šalmas. Mortos Mikutytės nuotrauka
Nuo jaunų dienų tėčio darbą stebėjęs D.Krasauskas ir pats ėmėsi mechaniko darbo, kartu važiuodavo su tėčiu į varžybas, o galiausiai ir pats apsisprendė sėsti prie „žigulių“ vairo.
– Man galu varoma mašina yra kažkas tokio. Visi žino – duokit man galu varomą mašiną ir viskas bus gerai, – apie dalyvavimą lenktynėse kalba D.Krasauskas, versdamas tvarkingai diplomų pilną albumą.
Tvarka pas D.Krasauską ne tik diplomų albume, bet ir jo technikoje. Patikina esąs preciziškas ir savotiškai myli savo automobilį.
– Mėgstu tvarką. Kitaip prie technikos niekaip. Dažnai per lenktynes ir užsieniečiai prie manęs prieina pažiūrėti. Jei technikos nemylėsi, ji tavęs neveš, – įsitikinęs Donatas.
Pašnekovas prisimena, kad ne visus čempionatus jam pavyksta važiuoti visus etapus, mat lenktynes tenka derinti su darbu – remontuodamas sportinius ralio-kroso varžybose dalyvaujančius automobilius, turi derintis ir prie jų lenktynių grafiko. Tad ištrūkti į Lietuvos autokroso čempionatą ne taip paprasta. Daug lemia ir finansai – Donatas Krasauskas antrina Rokui Baciuškai: automobilių sportas – labai brangus malonumas, o rėmėjų beveik nėra.
– Tai vagystės iš šeimos biudžeto. Didžioji dalis – ką pats užsidirbu. Rėmėjų labai mažai. Nepaisant to, šeima palaiko ir į daugumą varžybų važiuoja palaikyti, – džiaugėsi draugės Eligijos ir sūnaus Naglio bei dukrų Kajos ir Tajos palaikymu sportininkas.

Donatas Krasauskas vienintelis autokroso čempionate važiuoja be langų. Mortos Mikutytės nuotrauka
Šiuo metu Donato „žiguliai“ stovi be variklio. Šis kabo garaže, kur netrukus bus išardytas ir perrinktas. Kruopščiai finansus skaičiuojantis lenktynininkas – ne tik maksimalistas, bet ir kaip reikiant užsispyręs – čempionate etapą po etapo prieš galingus ir lenktynėms parengtus BMW laimi gamykliniu „Opel“ varikliu varomais „žiguliais“, net neturėdamas specialios sportinės pavarų dėžės – tai tiesiog per brangu. Tačiau išmonės sportininkui netrūksta. Daug domėdamasis technika jis pritaikė gamyklinį variklį, paprastą pavarų dėžę, kad šie veiktų kaip sportiniai. Įdomus ir lenktynininko pasirinkimas važiuoti be langų, veidą bei akis saugant specialiu šalmu – D.Krasauskas Lietuvos čempionate toks vienintelis.
– Automobilio atnaujinimas vyksta prieš kiekvieną sezoną. Pirmiausia reikia skaityti varžybų nuostatus, nes kasmet būna kokių nors pakeitimų. Tada žiūri, ką gali patobulinti. Taip vienais metais atsirado spoileris, kuris dirba darbą – prispaudžia automobilio galą. Kad nebūtų vėjo pasipriešinimo, važiuoju be langų – kiaurai vėjas eina. Tai mano teorijos, bet manau, kad jos veikia, nes konkurentai nepasiveja, – paslaptimis pasidalijo D.Krasauskas.
Tad kodėl konkurentai nebando tauragiškio kopijuoti ir bent taip pabandyti aplenkti? Donatas įsitikinęs, kad tai dėl patogumo – važiuojant be langų sausas ar šlapias purvas skrieja tiesiai į automobilį.
– Jei lietus, varžovai iš manęs juokiasi, kad šlapias ir purvinas sėdėsiu. O aš irgi juokiuosi – kaip jie jaučiasi pirmame posūkyje, kai pro aptaškytą purvu langą nemato, kur važiuoti? Tuo viskas ir baigiasi, – linksmai kalbėjo autokroso čempionas.
Ar ir šiemet būsimame Lietuvos autokroso čempionate išvysime trasoje Donatą Krasauską, dar iki galo neaišku. Donatas sako, kad viskas priklauso nuo labai žemiškų dalykų – darbo ir finansų.
– Tas ir veža, kad laimiu be jokių specialių priemonių. Tikslas – su minimumu pinigų aplenkti visus, kurie turi jų daugiau ir atvyksta su rimtesne technika. Manau, šiemet puikiai sekėsi. Varžybos man yra atostogos, ten mano smėlio dėžė, – neprarasdamas optimizmo kalbėjo lenktynininkas.
Lenktynininkas dėkoja savo jį ištikimai palaikantiems bičiuliams Redui Jankauskui, Justui Valantiejui, Eligijai Černiauskaitei, Mindaugui Bikneriui, Gedui Bikneriui, Eligijui Rimgailai, Vaidui Stašaičiui, Andriui Kubiliui ir tėveliams.