Autolenktynininkas Donatas Černauskas: „Litras benzino geriau nei cigaretė“

Tęsiant interviu ciklą su Mažonų autokroso mėgėjais, lenktyniaujančiais „Folkrace“ klasėje, šįkart susitikome su Donatu Černausku. Kol kas tai vienintelis kalbintas mažoniškis, kuris anksčiau dalyvavo autoslalome. Vėliau keturračiais prekiaujantį verslininką suviliojo autokrosas.

Susidomėjo slalomu

Įsukant į mažoniškio Donato Černausko kiemą, jau iš tolo matyti ardoma „Mazda“. Tačiau tai ne jo lenktyninė mašina. Pastaroji stovi saugiai garaže ir laukia varžybų momento, kai bus vežama į trasą. Ji, kaip ir visų iki šiol kalbintų pašnekovų, beveik tuščia – viduje tik lenktynininkui skirta kėdė su specialiais diržais, suvirinti saugumo lankai. Visos puošmenos seniausiai išimtos, kad automobilis svertų kuo mažiau.

Autokroso „Folkrace“ klasėje važiuojantis Donatas savo karjerą pradėjo slalome. O atsigręžus dar toliau į praeitį, pašnekovas prisimena, kaip vairavimo išmokė tėtis. Anokia paslaptis, kad kadaise buvo ne tiek daug pareigūnų, kaimuose apskritai išvysti policijos automobilį buvo reta, tad ir be vairuotojo pažymėjimo pralėkdavo ne vienas.

– Mano tėtis – šaltkalvis, su mašinomis nelabai ką veikdavo. Aš pats dabar į variklius irgi nelendu. Tačiau man jau nuo 14 metų leisdavo savarankiškai pavažiuoti ir mane tas labai užkabino. Po kurio laiko, jau turėdamas vairuotojo pažymėjimą, nutariau išbandyti slalomą. Tauragėje vyko tradicinis Vasario 16-osios slalomas, bet pirmą kartą jame nenorėjau pasirodyti, tai išvykau į Jurbarko rajoną, – prisiminė Donatas.

Kaip sako D.Černauskas, tąkart jis pasirodė labai blogai, nors nuvažiavo itin optimistiškai nusiteikęs.

– Pirmo važiavimo metu turbūt visus ten buvusius kuoliukus kliudžiau, išpylė šaltas prakaitas. Bet tada pradėjau daugiau domėtis, jau pabandžiau ir Tauragėje važiuoti. Visko mokytis teko organizuojamuose važiavimuose. Jei kas pasidalintų patirtimi, gal ir būtų lengviau, bet tokių nelabai yra. Tik vėliau atsirado draugų, su kuriais ta tema daugiau galėjau pasikalbėti, – apie autosporto užkulisius pasakojo D.Černauskas, dar mokyklos laikais savo rūkantiems draugams sakydavęs, kad litras benzino geriau nei cigaretė.

Į trasą – mėgėjų komandinėse varžybose

Ne kartą dalyvavęs slalomo varžybose, vėliau Donatas sumanė išbandyti jėgas ir komandinėse autosporto mėgėjų varžybose „F race“, kur daugelis susirinkdavo dalyvauti pigiais automobiliais.

– Buvo toks įdomus formatas, ištvermės reikėjo daug, nes komanda turėjo važiuoti ilgiau nei dvi valandas. Tekdavo net pilti vandenį ant stabdžių, juos atvėsinti, kad išvis veiktų. Sykį vyko varžybos berods Veisiejuose, kai keičiausi su komandos draugu ir šis pamiršo pasakyti, kad stabdžiai jau nebeveikia. Aš tą supratau tik trasoje, kai pirmame posūkyje negalėjau pristabdyti. Įlėkiau į griovį, bet pavyko išvažiuoti. Tada teko posūkiuose daug dirbti su pavaromis, – prisiminė kitokių važiavimų pradžią Donatas.

Asmeninio albumo nuotrauka

Vėliau D.Černauskas išbandė ir tauragiškiams gerai žinomą „Weekend grand race“ lenktynių formatą, kuriame taip pat važiuojama komandomis. Jis įsitikinęs – labai svarbu, kas tavo komandoje. Tai gali nulemti sėkmę.

– Komanda su Viliumi Kiniuliu buvo puiki, gal padėjo ir tai, kad esam vaikystės draugai, kaimynai. Padeda viskas, ir kad draugai esam, ir kad mašinas mėgstam. Emocijų varžybų metu būna visokių, kartais pasakai ką nors ne visai gražaus. Tačiau dėl to ilgalaikių konfliktų nekyla, – atviravo lenktynininkas.

Slalome važiuoti trasoje tenka vienam ir čia svarbus trasos įveikimo laikas. O autokrose važiuojama kiek ilgiau. Kartu su Viliumi važiuodami komandoje pastebėjo, kad svarbu, kuris pirmiau sės prie vairo – tai gali nulemti, ar apskritai pavyks finišuoti.

– Pastebėjome, kad aš turiu važiuoti antras, o Vilių reikia sodinti paskutinį. Jei Vilius sėda antras, automobilis iki galo neatlaiko. Aš automobilį taupau, ramiau važiuoju, išlaikau poziciją. O Vilius jau važiuodavo iki finišo, – apie vairavimo stiliaus skirtumus užsiminė mažoniškis.

Sudomino galimybė važiuoti už save

Bevažiuojant „Weekend grand race“ varžybose, atsirado ir „Folkrace“ klasė autokroso varžybose, iš pradžių vadinta „Palūtarkų“ klase. Taisyklės šios klasės dalyviams taikytos tokios pat, kaip profesionaliems lenktynininkams, tik mažesni reikalavimai technikai. Važiavimas už save pirmiau sudomino V.Kiniulį, o galiausiai čia pat patraukė ir D.Černauskas.

– Nusipirkau mašiną, nieko daug nekeičiau joje, Vilius padėjo kaip mechanikas. Iš pradžių šioje klasėje dalyvių neskirstydavo pagal variklio galingumą, statydavo visus prie starto. Mano automobilis negalingas, tai aš net į šoną pasitraukdavau ir praleisdavau galingesnius. Kartais nauji dalyviai stumdosi trasoje, pasijutę lyg „bulių“ varžybose. Esu tokį vieną ir auklėjęs po važiavimo, – prisiminė ne itin optimistišką autokroso pradžią pašnekovas.

Tik vėliau „Folkrace“ klasėje automobilius imta prie starto linijos statyti pagal variklių galingumą. Tada Donatui atsivėrė šių varžybų grožis.

– Jau buvau pradėjęs svarstyti, kad nebevažiuosiu – paskelbė, kad reikės mašinoje suvirinti lankus, mano galingumas menkas, nepasivaržysiu. Tačiau pastatė pagal klases ir man pavyko iškovoti III vietą. Tada jau grįžau laimingas ir pajutau, kad galiu važiuoti normaliai, o ne kaip kokioje mišrainėje, – džiaugsmo neslėpė autosporto mėgėjas.

Tęsia ir šiemet

Į profesionalius autokroso lenktynininkus Donatas nepretenduoja dėl finansinių sumetimų – tai per brangu, kaip jau pakartojo ne vienas „Tauragės kurjerio“ pašnekovas. Tačiau rungtis „Folkrace“ klasėje smagu ir šiemet mažoniškis tai tęsia.

– Į naujo sezono pirmąsias varžybas pasiruošti nespėjau, bet antrose sudalyvavau. Sugedo siurblys, bet radau kuo pakeisti. Tačiau finale pakilo neuždarytas variklio dangtis. Na, o paskutines varžybas jau buvo neblogai, – apie šiųmečius važiavimus kalbėjo sportininkas.

Pokalbio metu pašnekovas sakė, kad liko dar dvejos varžybos ir šiuo metu savo klasėje Donatas – ketvirtas. Tad viliasi, kad sudalyvavus likusiose varžybose pavyks surinkti pakankamai taškų ir pretenduoti į prizinę vietą galutinėje įskaitoje. Ar yra kokia nors strategija, kad pavyktų laimėti? Donatas teigia, kad strategijos jam nepasiteisino, mat stojus prie starto linijos viskas priklauso ne tik nuo plano, bet ir nuo varžovų, trasos bei kitų dalykų.

– Lyginant su slalomu, autokrose labiau jaučiasi sėkmė. Slalome tu pravažiavai ir tik matai savo sekundes, tada eini stebėti kitų. O autokrose važiuoji trasoje ne vienas, tai smagu – ypač jei jėgos apylygės, tada būna smagu rungtis, – su šypsena užtikrino mažoniškis.