Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės 307-osios pėstininkų kuopos savanoriai Ukrainos kariams pagamino per 300 apkasų žvakių. Žvakes savanoriai lies ir toliau, o vėliau žada pinti maskuojamuosius tinklus fronto linijose besikaunantiems Ukrainos gynėjams.
Džiaugiasi tauragiškių neabejingumu
Tauragės dekanato „Carito“ vadovė Vitalija Šlepavičienė prisijungė prie savanorių akcijos ir pagelbėjo renkant vašką ir skardines žvakėms. Pasak Vitalijos, bendradarbiavimas su 307-osios pėstininkų kuopos savanoriais vyksta nuolat.
– Dirbu Lietuvos šaulių sąjungoje, todėl tenka bendradarbiauti su Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa. Kuopos vadui kilo idėja, galbūt parafino ir žvakių likučių galėtų būti bažnyčioje. Susisiekėme su katalikų bažnyčios klebonu, pasikalbėjome su zakristijonu ir gavome vaško. Bažnytinių žvakių likučių niekas neišmeta, juos sandėliuoja. Išvalėme bažnyčios rūsius ir turime medžiagos apkasų žvakėms, – apie akcijos pradžią pasakojo V.Šlepavičienė.
„Carito“ vadovė pasidžiaugė, kad neabejingi šiai akcijai net ir tie tauragiškiai, kuriems „Caritas“ teikia nuolatinę pagalbą. Daiktais, pinigais, drabužiais ir maistu prisidėjo ir prisideda visi, kas tik gali.
– Buvo įprasta, kad „Caritas“ dalija drabužius visiems, kam jų trūksta. O prasidėjus karui Ukrainoje drabužių dalijimą mes sustabdėme. Jais aprūpiname nuo karo pabėgusias ukrainiečių šeimas. Pamenu atvejį, kai atėjo besilaukianti jauna moteris su mama ir vaikučiu pasirinkti būtiniausių daiktų. Vaikšto, renkasi ir verkia. Sako, savo šalyje mes turėjome viską, o dabar imti tai, ko labiausiai reikia, gėda, – pasakojo V.Šlepavičienė.
Ji prisiminė ir atvejį, kai tauragiškiai, gavę ilgai negendančių produktų „Maisto banke“, juos aukodavo ukrainiečiams sakydami, kad patys bent stogą virš galvos turi.
Ukrainai padeda nuo pat karo pradžios
Kapitonas Laimonas Jurkšaitis juokauja, kad Vitalija neoficialiai vadinama 307-osios pėstininkų kuopos atstove spaudai. Kai prireikia pagalbos, ji apie akcijas paskelbia socialiniame tinkle.
– Kai gavome vaško, pamatėme, kad trūksta skardinių. Apie akciją paskelbėme Tauragės „Carito“ socialiniame tinkle ir pakvietėme tauragiškius skardinių atnešti mums. Pilną autobusiuką skardinių tauragiškiai sunešė vos per keturias valandas, – pasakojo V.Šlepavičienė.
Žvakes savanoriai lieja į aukštas skardines nuo šunų maisto, skardinius kavos indelius. Pasak L.Jurkšaičio, labai didelės skardinės nėra gerai – kariams sunku jas nešiotis, o pripylus daug vaško žvakės sunkiai dega.
Apkasų žvakes, kurios gaminamos iš storo kartono atraižų, lydyto vaško ar parafino, supilto į skardines, Tauragės 307-osios pėstininkų kuopos savanoriai gamina vakarais, ne tarnybos metu. Pasak kuopos vado, 15–20 savanorių pasiskirsto pareigomis: vieni lydo vašką, kiti gamina dagčius, treti lieja žvakes ir jas sandėliuoja.
– Apkasų žvakės labai reikalingos kovojantiems kariams. Kai kurie apkasai turi perdangas, stogus, skirtus apsisaugoti nuo artilerijos smūgių. Kariai tokiuose apkasuose ilsisi ir gali užsidegti mūsų pagamintą žvakę. Ji ne tik šildys ir švies. Ant tokios žvakės galima pasišildyti maistą, konservus. Žvakių kariaujantiems ukrainiečiams reikia labai daug. Kariauja tūkstančiai ukrainiečių ir norisi visiems jiems padėti, – pasakojo kapitonas.
Žvakes tauragiškiai gamins tol, kol pakaks turimo parafino ir skardinių. Pasak L.Jurkšaičio, krašto apsaugos savanoriai paramą Ukrainai nepertraukiamai renka nuo pat karo pradžios. Apie daugumą akcijų viešai neskelbia, aukoja savo pinigus, būtinus daiktus renka iš savanorių ir artimųjų.
– Padedame, kuo galime. Yra žmonių, aukojančių pinigus paramos Ukrainai fondams, skambindami trumpaisiais numeriais, yra savanorių, kurie perka daiktus ir siunčia į Ukrainą tai, ko labiausiai reikia. Mūsų savanoriai taip pat renka paramą ir veža ją į Ukrainą. Srities, kuriai teikiame pagalbą, niekada neatskleidžiame. Bendraujame su kariaujančiais ukrainiečiais ir niekada vietos netiksliname. Informacija apie konkrečius dalinius ir jų buvimo vietas neatskleidžiama dėl tų dalinių saugumo. Mūsų rinktinės karys savanoris ne tarnybos metu iš Klaipėdos jau ne vieną kartą organizavo paramos vežimą į Ukrainą. Uostamiesčio verslininkai nuomoja autobusą, jį pilną prikrauna daiktų. Karo pradžioje tas pats autobusas į Lietuvą grįždavo jau su karo pabėgėliais. Dabar srautas sumažėjęs, žinau, kad paskutinį kartą tiesiog važiavo su pilnu prikrautu sunkvežimiu, – pasakojo vadas.
Visi turime būti pasiruošę
Šiuo metu bene didžiausios Lietuvoje 307-osios pėstininkų kuopos savanoriai organizuoja dar vieną paramos akciją – patys aukoja pinigus ir ieško karui tinkamo visureigio, kurį planuoja prikrauti būtiniausių daiktų ir nusiųsti į frontą.
– Jeigu yra norinčių prisidėti, paramą priimsime. Projektą koordinuoja savanoris Eimantas Skačkovas. Paaukoti galima susisiekus su bet kuriuo savanoriu. Tikimės dar nupirkti šildytuvų, generatorių. Paramą renkame konkrečiam fronte kariaujančiam daliniui. Ją pristatysime į sutartą vietą ir grįšime į Lietuvą, – planais pasidalijo kapitonas L.Jurkšaitis.
Surinkę ir nuvežę paramą bei apkasų žvakes, savanoriai kartu su „Carito“ bendruomene vėl organizuos maskuojamųjų tinklų gamybą.
– Prasidėjus karui tinklus pynė ne tik savanoriai, bet ir daugelis rajono bendruomenių. Tikrai žinau, kad pynė Mažonuose, Dapkiškiuose. Tuo metu visi buvome susivieniję. Dabar prie karo pripratome, bet taip neturėtų būti. Reikia būti pilietiškiems ir neužmiršti, kad karas vyksta už sienos, – sakė V.Šlepavičienė.
Jai pritarė kuopos vadas, prisipažinęs, kad dar prieš keletą metų netikėjo, jog Europoje apkritai gali kilti karas.
– Šitame kare dalyvauja valstybė agresorė, kuri yra vos už 30 kilometrų nuo mūsų. Kiekvienas turi turėti planą: kas būtų, jeigu būtų. Tiems, kurie bus pasiruošę, bus lengviau. Negalime nustoti remti ukrainiečių. Jeigu jie laimės, laimėsime visi. Jeigu jie pralaimės, prognozuoti, kas gali atsitikti, nesiimsiu. Mūsų tikslas vienas – ukrainiečiai turi karą laimėti, o valstybė agresorė po karo daug metų apie karinius veiksmus negali net galvoti, – sakė kapitonas L.Jurkšaitis.