Balskų girininkiją išraižę šimtai miško kelių ir keliukų, todėl svarbiausias girininko Vido Jasaičio darbas – visuose juose įrengti nuorodas su pavadinimais. Ilgamečio miškininko planuose – ir nauja pavėsinė prie Plynosios pažintinio tako, kurį pamėgo ir užsienio turistai. Vidas sako, kad grybų Balskuose šiemet mažiau nei pernai, o štai lazdynų šakos tiesiog linksta nuo gausaus derliaus.
Lengviau orientuotis
Eilinis pilietis dažniausiai nė nežino, kad kiekvienas miško kelias turi savo vardą, tačiau juos puikiai žino miškininkai. Vido Jasaičio iniciatyva Balskų girininkijoje pradėti statyti mediniai, dailiai ištekinti miško kelių pavadinimai.
– Kol kas pavyko sužymėti keturis miško kelius. Nauji ženklai pastatyti prie pagrindinio Balskų kelio, vedančio link užtvankos, su juo jungiasi šalutiniai keliai. Procesas ilgas: medį išpjovus reikia džiovinti, meistrą iš Raseinių atsivežiau, nes Tauragė neturi. Taip po truputį judam. Dar nebaigta, reikia apie nuorodas daugiau apipjauti, kad iš toli būtų matyti, – nuveiktus darbus vardijo Vidas, girininku dirbantis jau 30 metų.
Idėja sužymėti miško kelius Vido galvoje sukosi jau seniai – kad poilsiautojai nepasiklystų, kad žmonėms susiorientuoti, kurioje vietoje jie yra, būtų lengviau. Jei tik bus galimybė, Vidas ketina sumeistrauti ir daugiau kelio ženklų.
Pasak V.Jasaičio, miško kelių pavadinimai įdomūs ir kiekvienas turi savo istoriją. Pavyzdžiui, Dvarelio kelias taip pavadintas todėl, kad senais laikais vedė prie nedidelio dvarelio.
– Tie pavadinimai perduoti iš kartos į kartą. Būdos kelias taip pavadintas, nes kažkada ten stovėjo vagonėliai, kuriuos žmonės vadino būdomis. Yra Šiaulienės kelias, nes šalia jo kadaise Šiaulienė gyveno. Vingiuotasis todėl, nes posūkis ant posūkio. Kitus pavadinimus derinsime, galbūt bus Naujasis kelias, nes ten žvyro krūvos ir neseniai įrengtas, Šaudomoji vingiuoja tolėliau tarp Dabrupinės ir Balskų miškų. Bus ir Genių kelias, prie atodangos. Yra Jurgino ir Bijūno miško keliai, – pasakojo Vidas, savo girininkijoje žinantis, kur kiekvienas kelias nuvingiuoja.
Globoja sužeistus ir paklydusius
Į Balskų girininkijos teritoriją, kuriai buvo priskirti prieš kelerius metus panaikintos Žygaičių girininkijos plotai, daug žmonių užsuka: vieni grožisi gamtos paminklais, lanko žinomo knygnešio žūties vietą, keliauja Plynosios pažintiniu taku, kiti pro šalį važiuoja prie Balskų užtvankos. Šiuos miškus mėgsta uogautojai ir grybautojai.
– Šiemet gaidukų labai nemažai. Jau atsiranda baravykų ir raudonviršių. Mes, miškininkai, nerenkame grybų, o tik stebime, jų yra ar nėra. Dabar galima rasti voveraičių, o tų pagrindinių grybų – nelabai, – pastebėjo miškininkas. – Dar grybautojai miškų neatakuoja, tiek mašinų dar nematau, kiek ankstesniais sezonais būdavo. Šiemet buvo tikras pavasaris, ne toks, kaip anksčiau, kad pasibaigus žiemai trys dienos pavasario ir jau vasara. Buvo žiema, buvo tikras pavasaris, jis užsitęsė, tai mums labai patiko, nes spėjome atlikti būtinus darbus. Todėl šiemet grybų dar mažai, o pernai birželį ir liepą grybautojai jų prisirinkdavo pilnas pintines. Pastebėjau, kad bus gausus lazdyno riešutų derlius.

Miškininkų globotinis kranklys
Bronislovo Ambrozo nuotrauka
Anksčiau Balskų girininkija laikė du arklius, turėjo avių, vištų, tačiau dabar jokių gyvulių nebeturi.
– Atvažiuodavo žmonės pasigrožėti. Ir šerniuką turėjom, todėl sulaukdavome labai daug lankytojų. Jis buvo mažytis priklydęs, mes jį užauginome ir paleidome, nes laukinis žvėris turi būti gamtoje. Glostomas leisdavosi, sekiodavo iš paskos kaip šuo, Maryte vadinome, – juokėsi pašnekovas. – Turėjome kranklį Alą, vos tik paleidome į laisvę, jį pagavo jūrinis erelis. Liūdnos pasekmės, todėl nesmagu širdyje. Kai randi gyvūną sužeistą, patariama jį palikti gamtoje, bet vis gaila, todėl gelbstime. Prieš kelias dienas radom nutrenktą kranklio jauniklį, užteko tris dienas pagloboti ir paleidom, išskrido laimingai.
Planuose – nauja pavėsinė
Vidas Jasaitis džiaugiasi, kad girininkijos plotuose yra įvairių gyvūnų, daugiausia – kanopinių. Miškininkas įsitikinęs, kad vilkų nereikia bijoti, nes jie patys vengia žmonių. Medžiotojai turi įtaisę naktines filmavimo kameras, kurios juos užfiksuoja. Didelės vilkų koncentracijos Balskų miškuose nėra, tik 1, 2 ar 3 gyvena labai dideliuose plotuose. Pasak miškininko, visi žvėrys bijo žmonių, ir lūšys šalinasi.
– Pilkį pamatyti – laimės dalykas, Dievo dovana, nes jis už kelių šimtų metrų išgirdęs po kojomis trakštelėjusią šakelę stengsis pasitraukti. Prieš 4 metus vilkų buvo daugiau, ateidavo iš Pagramančio pusės, per Genių atodangą. Esu matęs vilką už 20 metrų, sustojęs pasižiūrėjo į mane. Balskuose gyvena ir viena kita lūšis. Šernų šiemet mažiau, bet yra elnių, briedžių. Šernų maras buvo išplitęs, tai gal jų daug nugaišo. Mes savo plotuose nugaišusių šernų neužėjom, kitose girininkijose, kur jų buvo didesnė koncentracija, rado nugaišusių, – kalbėjo miškininkas.
Prie Plynosios pažintinio tako yra sena pavėsinė, ją, apsamanojusią, girininkijos darbuotojai nuvalė, sutvarkė. Jei bus skirta lėšų, tikisi vietoj senosios pastatyti naują.

Viena naujųjų miško kelio nuorodų
Autorės nuotrauka
– Planuojame sumeistrauti kitą pavėsinę ir pastatyti prie pažintinio tako. Šiemet jau nesuspėsime. Seniai noriu ten atnaujinti, nes labai daug užsieniečių atvažiuoja autobusais. Galbūt kitais metais pavyks šį planą įgyvendinti. Tyrelių kraštovaizdžio draustinio didelė dalis įeina į mūsų teritoriją, – pasakojo Vidas.
Miškininkui patinka stebėti žvėris ir žvejus žvejojančius. Sako nesigailintis, kad pasirinko šią specialybę.
– Užaugau Tauragės mieste, su mišku visiškai nieko bendro neturėjau, bet nedvejodamas pasirinkau Kauno miškų technikumą, vėliau baigiau Stulginskio universitetą. Mėgstamą darbą dirbu, – prisipažino V.Jasaitis.
2 komentarai
Gears zmogus ir kaimynas Vidmantas. Sekmes darbuose.
a persoksnio kelia pazymejai, beja ko barzda nusirovei toks labiau girinis buvai