Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Pramonės gatvėje jau kuris laikas gyvuoja įsikūrusi VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“. Joje šiuo metu 15 katinėlių laukia galimybės iškeliauti į naujus namus. Prieglaudą įkūrusi Ligita Juščienė atvira – kasdien tenka galvoti, kaip išsilaikyti. Neskaitant kasdienių darbų, kad apgyvendinti katinai jaustųsi patogiai.
Ligita Juščienė beglobiais katinais rūpinasi jau ne vienerius metus, tačiau visi benamiai atsidurdavo jos garaže. Galiausiai šiemet pavyko gauti patalpas Pramonės gatvėje, tarp automobilių remonto dirbtuvių, ir įsikurti. Moteris atvira, visas įsikūrimo išlaidas padengti padėjo geri žmonės.
Šiuo metu atskiruose kambarėliuose patalpinta 15 katinų. Dalis jų kol kas narvuose karantino patalpoje – tai būtina naujokams, mat stebima, ar nepasireikš kokia nors liga. Vėliau katinui ieškoma nuolatinių namų.
– Šį katiną prižiūrėjęs senelis mirė. Katinėlis išalko, tai nuėjo pas kaimynų. Nežinia, kiek šioje istorijoje tiesos, bet tie žmonės pasakojo, jog nenori daugiau katinų laikyti, tai atidavė šią gražuolę mums. Kitame narve – veisliniai mama ir sūnus. Katytė, matosi, buvo mylima, laikoma namuose. O sūnus buvo nekastruotas, šlapindavosi ant kilimo, tai laikytas lauke. Pas mus atkeliavo labai sužalotos psichikos, susivėlęs, teko kirpti kailį. Dabar labai stresuoja. Manau, juos tik kartu atiduosim, kai kiek aprims, – kalbėjo Ligita.
Kaip veisliniai katinai atsidūrė prieglaudoje? Istorija nelabai graži. Anot L.Juščienės, vyras paskambino ir pasakojo, kad katinus gavo kartu su įsigyta sodyba. Esą nieko nenori auginti, tad ir tuos du ieško kam atiduoti. Bet galiausiai yla išlindo iš maišo – paaiškėjo, kad katinai buvo vyriškio augintiniai.
Dar vienas savo valdose besisukiojantis murklys – mėgėjas pozuoti, teigia Ligita. Jos žodžius tuoj patvirtina didelis, gražus juodulys pakylantis nuo aukščiausio draskyklės gulto. Globėja tvirtina, kad šį katiną pavyks atiduoti tik tiems, kas turi namą, nes katinas energingas, noriai šokinėja, laipioja, tad bute tiesiog laipiotų sienomis.
Mortos Mikutytės nuotrauka
Kiekvienas katinui įrengtas nedidelis kambarėlis turi viršuje prikabintą kortelę, ant kurios užrašomas naujo gyventojo vardas. Šiuos vis sugalvoja viena iš savanorių. Šiuo metu prieglaudoje vieši Pūkis, Greisonas, Vasia jau išvyko į namus ir kiti.
– Čia atvažiavus viską apibėgu per maždaug dvi su puse valandos. Turime savanorių, tačiau dar labai reikėtų poros suaugusių, kurie vairuotų automobilį. Prieglaudos patalpos tolokai nuo miesto centro. Turime aktyvaus pagelbėjančio jaunimo, tačiau baiminuosi jiems užkrauti atsakomybę pakuriant krosnelę. Be to, kai kurie katinukai yra tokie, kad ir ant kupros gali užšokti, kol maisto įdėsi, – rūpesčiais dalijosi pašnekovė.
Ligita Juščienė pasakojo, kad daug pavyksta nuveikti su žmonių kasmet aukojamais 2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tačiau šiemet bus galima skirti tik 1,2 proc. Tai reiškia, jog iki šiol gautos aukos sumažės per pusę. Moteris nuoširdžiai džiaugėsi, kad vienas geradaris padovanojo naujutėlaitį šaldytuvą, kuris jau stovi prieglaudoje.
Mortos Mikutytės nuotrauka
– Žmonių, kurie atvyksta pasiimti katinuko, prašome padengti skiepų ir ženklinimo išlaidas. Tai apie 26 eurus būna. Nors tiek jau mums būna lengviau, o ir šeimininkas kitaip žiūri, kai negauna gyvūnėlio veltui. Kitokia atsakomybė, tai jaučiasi. Dar savivaldybė patalpų nuomai skyrė pinigų. Tikimės išsilaikyti, – kalbėjo L.Juščienė, nuogąstaudama, kad neteks grįžti į garažą su visais murkliais.
Pokalbio pabaigoje pašnekovė pasakojo, kad būna kaimuose tokių beviltiškų situacijų, kaip šiuo metu Batakiuose, kai vienoje sodyboje močiutė turi 14 kačių. Atrodo, išsidalintų jas kaimynai po vieną, sterilizuotų ar kastruotų ir problemos nebėra. Tačiau ne visada viskas taip paprasta. L.Juščienė atvira – viliasi greitu metu su šia problema susitvarkyti, kaip anksčiau pagelbėjo sukontroliuojant benamių kačių skaičių Tarailiuose.
– Esame stabilūs veterinarų klientai. Sąskaitą už ženklinimą jau paprašėme perkelti į kitą mėnesį, susiderėjome nuolaidą už kastraciją. Tai pagrindinės mūsų išlaidos, kurioms nuolat turim iš kažkur rasti pinigų. Būtume labai dėkingi už skirtą 1,2 proc. GPM, – atviravo L.Juščienė, besidžiaugdama, kad savanorių žmonių įdirbio dėka, benamių katinų Tauragės mieste beveik neliko.
