Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Nuo sausio Kauno rajone pradės veikti vienintelis Lietuvoje gyvūnų globos centras, kuriame bus gydomi ir prižiūrimi iš laukinės gamtos paimti ir iš žmonių konfiskuoti gyvūnai. Ar šiam centrui pradėjus veiklą žinomiausias Tauragės krašto gyvūnų globėjas Sigitas Klymantas galės lengviau atsikvėpti ir pas jį nebeskubės žmonės net iš kito Lietuvos galo su sužeistais paukščiais, ar jam nebeteks rūpintis neišskridusiais gandrais ir apsinuodijusiomis stirnomis?
Globoja itin retus paukščius
Paklaustas, kokių pokyčių tikisi šiam centrui pradėjus veiklą, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus vadovas Sigitas Klymantas abejojo, ar didelių permainų sulauks.
– Dar daug klausimų kyla. Jei pagydyti ir paleisti, tai tas centras bus labai gerai, nes ten dirbs specialistai. O jei paukščiai lūžusiomis kojomis ar sparnais, jų vamzdinių kaulų niekas netvarko, geriausiu atveju tik amputuoja. Ar tokie, kuriems reikalinga nuolatinė globa, bus centre priimami? Jei tokius gyvūnus priims, tai centras užsipildys greitai. Aš niekada neatsisakau padėti, – „Tauragės kurjeriui“ tvirtino gyvūnų globėjas, sulaukiantis žmonių su sužeistais paukščiais ir iš tolimesnių miestų – Radviliškio, Utenos, Šilutės.
Sigito Klymanto sodyboje Rūgalių kaime šiuo metu globojami keturi plėšrieji paukščiai. Jūrinis erelis, įrašytas į Raudonąją knygą, pas Sigitą gyvena jau penkerius metus, iki patekdamas pas S.Klymantą šis paukštis ketverius metus praleido Kuršių Nerijos nacionaliniame. Vyro rūpestis reikalingas ir paprastajam suopiui, ir nendrinei lingei. Išmaitinti plėšriuosius paukščius nelengva, jiems reikalinga jautiena, paukštiena, žuvis. Pavyzdžiui, jūrinis erelis labai ėdrus, sulesa tiek pat, kiek suėda nemažas šuo.
– Šis jūrinis erelis niekada nebeskraidys, geriausiu atveju truputį pašokinės. Jo išgydyti neįmanoma. Iš Utenos man atvežė labai retą, kuris ne tik Lietuvos Raudonojoje knygoje įrašytas, bet ir visoje Europoje saugotinas, paukštį. Tai mažasis erelis rėksnys. Dar jauniklis, išsiritęs šiemet, pas ornitologus pateko keturių mėnesių, jam sužeista dešinė akis ir jis visiškai nesiorientuoja aplinkoje. Tokie nepagydomi. Ar centras apsikraus tokiais gyvūnais, aš nežinau, – svarstė pašnekovas, vis dėlto pasidžiaugęs, kad turėti erelį rėksnį jam – pasididžiavimas, nes jei jo nebūtų atvežę į Rūgalius, galbūt jo niekada gyvenime nebūtų pamatęs.
Šiemet į Sigito sodyboje kiek mažiau pateko sužeistų gandrų. Susirūpinę gyventojai atveždavo tik tokius ilgasnapius, kuriems reikėjo tik sustiprėti. Kadangi paukščiai nebuvo nesužeisti, galėjo skraidyti, jie nebuvo uždaryti, o vaikštinėjo ir skrido kur tik norėjo.
– Iki kol subjuro orai, laikėme juos dideliame aptvare. Jeigu sugeba per dviejų metrų tvorą perskristi, tai tegul skraido. Paskraidę sugrįždavo į aptvarą, paskui dingo. Tokių šiemet buvo daugiau nei sužeistų. Pas mane nuolat gyvena tik du neįgalūs gandrai. Jei sužeistai stirnai galima įtvarą ar gipsą uždėti, tai paukščiams neįmanoma to padaryti. Žmonės pro sužeistą gyvūną šaltakraujiškai nepraeina, man skambina, – situaciją atskleidė Sigitas.
Gandrų šiemet mažiau
Šiemet į globėjo sodybą nebuvo atvežta nė viena stirna, nei sužalota, nei apsinuodijusi. Gyvūnų globėjas neabejoja, kad stirnoms šiuo metu nesudėtinga rasti maisto, nes sniego paklotė nebuvo stora, o dabar visai ištirpo.
– Daugiau skambučių sulaukiau iš kitų rajonų, kad stirnos neadekvačiai elgiasi, eina į sodybas, prisileidžia žmones. Galbūt rapsais apsinuodijo. Prieš kelerius metus turėjom tokią, bet nepavyko išgelbėti. Skambina žmonės ir iš Tauragės rajono, prieš keletą dienų sulaukiau skambučio, kad Sungailiškiuose gandras yra likęs, dar kažkur jie gandralizdžiuose tupi. Ilgai užtrunka, kol žmonėms išaiškini, kad tokiu atveju nevažiuos nei gelbėjimo tarnyba, nei aplinkos apsauga. Keičiantis orams gandrų Lietuvoje lieka vis daugiau, 7–8 laipsniai šalčio jiems ne tragedija, – pastebėjo pašnekovas.
Sigito nuomone, Lietuvos gyvūnų globos centro atidarymas visiems bus į naudą, žinoma, jeigu ten dirbs veterinarijos gydytojai ir specialistai, išmanantys apie laukinius gyvūnus ir paukščius.
– Panaudojami Europos Sąjungos pinigai, o kiek ten dirbs – matysim. Džiaugiuosi, kad mažojo erelio rėksnio akį tris savaites gydė, tepė antibiotikais, atvežė apgydytą, sužieduotą, nes mes Tauragėje neturime tokių veterinarijos gydytojų, specialistų. Kad ir kokie geri jie, vis dėlto labiau specializuojasi gydyti šunis ir kates. O su laukiniais gyvūnais mūsų vietiniams veterinarams kyla visokių klausimų – kokias dozes ir kokius vaistus galima suleisti. Ten, kur dirba specialistai, gerai. Girdėjau jau ne iš vieno klausimą, ar naujame centre laikys visus, kuriems reikalinga nuolatinė globa, – kalbėjo S.Klymantas.
Gyvūnus, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, naujasis globos centras gali perduoti tik tiems, kas turi teisę juos prižiūrėti. Viena tokių įstaigų – gyvūnų globėjų asociacija Kaune „Nuaras“, su Aplinkos ministerija sudariusi sutartį dėk gyvūnų paėmimo. Su „Nuaru“ sutartį turi pasirašęs ir S.Klymantas, todėl jis gali gyvūnus priimti ir jais rūpintis. Šilutės rajone taip pat kuriasi asociacija „Laukinių gyvūnų globa“.
Kviečia įsitraukti į veiklą
Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Lietuvos gyvūnų globos centras (LGGC), įkurtas Naujųjų Muniškių kaime, Kauno rajone, 5,77 ha teritorijoje, dirbs septynias dienas per savaitę, 24 val. per parą. Centro veikla bus finansuojama per Aplinkos ministeriją iš valstybės biudžeto asignavimų. Pasak centro vadovės Justinos Morkūnaitės, gyvūnus žmonės galės atvežti patys, tačiau centro darbuotojai yra pasiruošę turimomis transporto priemonėmis, kurios yra pritaikytos vežti gyvūnus, vykti į iškvietimus ir suteikti veterinarinę pagalbą ar parsivežti gyvūną.
– Tie gyvūnai, kurių bus negalima paleisti į laisvę dėl jų būklės, bus perduoti asmenims, turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti, arba bus globojami mūsų centro tam pritaikytuose voljeruose. Tinkamų globėjų bus ieškoma ir Lietuvoje, ir kitose šalyse, – planus centro atskleidė vadovė.
Greitai startuosiantis Lietuvos gyvūnų globos centras tikisi bendradarbiauti su gyventojais, įstaigomis ir organizacijomis. Iš jų, pasak centro administratorės, Veterinarijos akademijos Maisto saugos ir kokybės katedros lektorės Ivetos Vilimaitytės, laukiama įvairių iniciatyvų.
– Prie šios veiklos kviečiami prisijungti įvairūs partneriai ir rėmėjai. Siekiame vienyti neabejingų gyvūnų gerovei asmenų, įstaigų, bendrovių, organizacijų pastangas ir iniciatyvas, tad laukiami visi, norintys bendradarbiauti, tapti matomi prisidedant prie laukinių gyvūnų gerovės. Ieškomi partneriai, galintys teikti veterinarinę pagalbą ar pirminę apžiūrą įvairiuose Lietuvos miestuose, transportuoti sužeistą gyvūną savo transporto priemone, konsultuoti specifinių rūšių lyties ir amžiaus nustatymo klausimais, suteikti laikiną ar nuolatinę globą gyvūnams, prisidėti prie visuomenės švietimo ir edukacijų, – informavo I.Vilimaitytė.
