Būkite atsargūs – Tauragė patenka į GPS trukdžių zoną

Rusijos karas prieš Ukrainą, galiausiai visai Lietuvos panosėje surengtos pratybos „Zapad“ nėra vieninteliai neramumus pastaraisiais metais keliantys dalykai. Dronus pilotuojantys žmonės pastebėjo, kad kaimyninė šalis-agresorė trikdo signalus ir prietaisai, būdami ore, dažnu atveju nevaldomai ima keliauti link Kaliningrado srities. Ką tai reiškia ir ar įmanoma nuo to apsisaugoti?

Prarado droną

Remiantis „Tauragės kurjerio“ redakcijos neoficialiais šaltiniais, teritorijose netoli pasienio su rusijos Kaliningrado sritimi pastaraisiais mėnesiais jau dingo ne vienas dronas. Prietaisai, praradę ryšį su savo pultu, nuskrido būtent minėtos valstybės kryptimi ir dingo. O visai neseniai paaiškėjo, kad panašiomis aplinkybėmis galingą droną prarado ir Valstybinių miškų urėdijos Tauragės regioninis padalinys, vykdęs misiją Tauragės krašto miškuose. Droną tuo metu valdęs vyriausiasis miškininkas Remigijus Daugalas sutiko redakcijai plačiau papasakoti apie tai, kas įvyko liepos pabaigoje.

– Pakėliau droną ir iš pradžių viskas buvo gerai. Tada pastebėjau pulto ekrane, kad dingo GPS signalas. Bandžiau susiorientuoti, kur yra dronas, vizualiai jo nemačiau, ekrane nebuvo jokio orientyro, tik medžių viršūnės. Dronas turi skirtingus skrydžio režimus, tai bandžiau keisti nustatymus, bet jis jau nebereagavo į juos. Pultas rodė, kad dronas yra virš manęs, bet galų gale dingo visiškai, – liepos 28-osios pavakarę prisiminė R.Daugalas.

Urėdijos turėtas dronas galingas – gali išvystyti 72 km/h greitį, tad tolumoje dingo greitai. Sureaguota buvo pagal įstaigoje nustatytus algoritmus: pranešta vadovui, šis savo ruožtu informaciją perdavė toliau administracine grandine.

Remigijus Daugalas prisimena, kad ir anksčiau pastebėjo įtartinus ryšio trikdžius, tačiau tąkart droną pavyko nuleisti saugiai.

– Kėliau droną atviroje vietoje, jis tuo metu buvo gal per 50 metrų nuo manęs. Pastebėjau, kad vienu metu dronas ėmė nevaldomai slysti ore, iškart perjungiau režimą ir jis pasidavė valdymui, greitai nuleidau ant žemės, – prisiminė pašnekovas.

Vyriausiasis miškininkas minėjo girdėjęs, kad Tauragės apylinkėse droną saugu kelti į ne didesnį kaip 50 metrų aukštį. Esą tokiame aukštyje pastebėjus, kad prarandamas signalas su palydovais (jų skaičius pulto ekrane mažėja), dar galima suspėti sureaguoti ir nuleisti prietaisą ant žemės, jam nespėjus pagal priešiškos šalies komandas nuskristi tolyn. Tiesa, artėjant link pasienio, arčiau Pagėgių ar Panemunės, droną kelti į bet kokį aukštį nesaugu – trikdžiai suveikia iškart.

Tačiau kokia nauda iš perimto drono? Ar jis gali pasiekti Kaliningrado sritį, nuskristi tokį atstumą? Pasak R.Daugalo, viskas priklauso nuo baterijos galingumo.

– Urėdijos dronas pagal baterijos galingumą galėjo nukristi apytiksliai Pagėgių savivaldybės teritorijoje. Tačiau yra tokių, kurie gali įveikti didelius atstumus, – detalėmis pasidalijo pašnekovas.

Dronų pilotai pasitelkiami įvairiose svarbiose misijose – praėjusią savaitę jie padėjo ieškoti dingusio žmogaus. Tauragės policijos nuotrauka

Didesnių problemų nepastebėjo

Tauragės fotografų klubo „Fotojūra“ narys, dronu fotografuojantis Juozas Petkevičius „Tauragės kurjeriui“ tvirtino, kad jam didesnių ryšio problemų patirti nepasitaikė. Tačiau apie trikdžius jis patikino girdėjęs ne kartą.

– Aš didelių trikdžių nepastebėjau, bet kad tokių atvejų yra, girdėjau. Internete yra žemėlapis, kuriame pažymėta, kur yra GPS ryšio trikdžiai, kur signalas gali neveikti, – kalbėjo J.Petkevičius.

Pasak fotografo, dronui trikdžiai praneša, kad jis yra netinkamoje vietoje, ir tada prietaisas ima skristi į „tinkamą vietą“, kurią siunčia klaidinantis signalas. Taip skraidyklė prarandama.

– Lėktuvai su tuo irgi turi problemų, tai dronai jau niekis palyginus, – atvirai pasisakė J.Petkevičius.

Priemonės yra, bet nepigios

Plačiau apie situaciją pakomentuoti sutiko Vilniuje registruotos UAB „Geodezija 3D“ vadovas, Lietuvos šaulių sąjungos narys Vygintas Aniukštis. Su bepiločiais orlaiviais jis dirba daugiau nei 10 metų, o su vietos nustatymo sistemomis – daugiau nei 20 metų.

Pasiteiravome specialisto, kas vyksta su bepiločiais orlaiviais, kuriuos turi ne vienas paprastas pilietis ir daugybė įstaigų nuotraukoms iš oro fiksuoti?

– Baisiausia, kas vyksta jūsų krašte, tai, kad vyksta kombinuotai – iš pradžių rusai nuslopina palydovų signalą, bepilotis orlaivis ima sunkiai orientuotis aplinkoje, tampa nestabilus. Tai nėra kritinis dalykas, tačiau tada pradeda klaidinti bepilotį ir jis pasileidžia skirsti į nurodytas naujas koordinates. Pilotas išgelbėti savo orlaivio galimybės beveik neturi. Rezultatas – paskendęs ar ant medžio pakibęs orlaivis, – techninę orlaivių dingimo pusę nupasakojo pašnekovas.

Pasak V.Aniukščio, bepiločių orlaivių klaidinimas Tauragės krašto apylinkėse prasideda pakilus vos į 7 metrų aukštį, kylant aukščiau rizika tik didėja – tai rodo pašnekovo atlikti bandymai. Kuo arčiau pasienio zonos, tuo rizika didesnė – vos įjungus droną pastebimas bandymas slopinti signalą.

– Kuo bepilotis orlaivis pas civilį vartotoją paprastesnis, tuo didesnė rizika jį prarasti negrįžtamai, – paaiškino pašnekovas. – Rekomenduočiau privatiems civiliams vartotojams prieš pakeliant bepilotį orlaivį įvertinti rizikas, stebėti, kiek pultas rodo palydovų, koks yra ryšys. Pastebėjus bent menkiausią palydovų sumažėjimą, būtina tuoj pat leistis žemyn. Kito kelio nėra.

Tad ar yra galimybė apsaugoti savo bepilotį orlaivį?

– Su civiliais labai skirtingai, nes žmonės turi skirtingo lygmens bepiločius orlaivius ir vienareikšmiškos taisyklės nėra. Yra galimybių, bet jos šimtaprocentinės apsaugos nesuteiks. Vienas paprasčiausių dalykų, ką civiliai gali padaryti, tai naudoti RTK technologijas, kurių padėties nustatyme dalyvauja rimtesnis gamintojo imtuvas, priimantis didesnį palydovų signalų srautą. Pagal juos bepilotis nusistato savo padėtį. Tad yra galimybė, kad slopinimo įrenginys jį paveiks mažiau arba ilgiau nepaveiks – bet vis tiek paveiks, jei priešiška pusė turės tokį tikslą, – įsitikinęs V.Aniukštis.

Specialisto tvirtinimu, klaidinantys signalai veikia apie 40 km ruože nuo pasienio. Tačiau signalai jau juntami ir Vilniuje. V.Aniukštis įsitikinęs, kad iš Baltarusijos trikdžių nėra, visi jie – iš Kaliningrado srities.

Kyla klausimas – koks to tikslas? Juk ne kiekvienas bepilotis orlaivis pajėgus nuo Tauragės nuskristi į, pavyzdžiui, Sovetską.

– Yra dronų, kurie gali nuo Tauragės iki Sovetsko nuskristi. Bet rusai, jį perėmę, manau, nieko įdomaus neras. Bent civilio orlaivis jiems tikrai nebus įdomus. Oro erdvė stebima, žiūrima, kur orlaiviai pakyla. Jie gali pasirinkti, kuris įdomesnis, ir „pasikviesti“ į Sovetską – gal kurie skraido virš jiems aktualios infrastruktūros. O daugiau nieko neišpeši. Čia daugiau yra mokymosi procesas, kaip neutralizuoti – tai žemo aukščio oro gynyba. Panašu, kad jie to mokosi, o mūsų civiliai ir visi kiti stipriai kenčia, – mintimis pasidalijo pašnekovas, patikinęs, kad tik vienas dalykas gali droną apsaugoti 100 proc. – jo nekelti į orą.

Trikdžių patiria ir batalionas

Klausimus apie tai, kas vyksta su bepiločiais orlaiviais arčiau pasienio, pateikėme ir Lietuvos kariuomenės atstovams. Pasiteiravome ir apie gandus, kad suklaidintas signalo dingo ir Kęstučio bataliono dronas. Tačiau pats batalionas apie tai nekomentavo.

Lietuvos kariuomenės Medijos operacijų centras informavo, kad Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų bataliono naudojami dronai Tauragės poligone (iki 15 km nuo sienos) nuolat susiduria su GPS signalo ir dronų vaizdo bei valdymo trikdžiais. Dėl trikdžių bataliono naudojami dronai patiria avarijas.