Buvusios Gilandviršių mokyklos likimas kol kas neaiškus

Lauksargiuose išdidžiai plevėsuoja Mažosios Lietuvos vėliava. Lauksargių seniūnija, žinia, priklausė Mažosios Lietuvos, dar vadinamos Klaipėdos kraštu ar Rytų Prūsija, daliai. Vokiškoji kultūra daugybę metų turėjo įtakos Lauksargių seniūnijos gyventojų gyvenimui ir istorijai paliko monumentalius statinius. Regis, tvirto mūro ir vokiškos precizikos pastatai tarytum laikui nepavaldūs, tačiau tas pats laikas ir įvairių tikslų vedini asmenys atkakliai bando likusius įstabius statinius sunaikinti.

Daržine paversta mokykla

Vienas tokių pastatų yra Gilandviršiuose (senųjų gyventojų dažnai vadinamuose Gilandviržiais). Tai tipinis Rytprūsių mokyklos statinys, kuris keliautoją iš toli pasitinka savo raudonomis plytomis.  Apie Gilandviršių mokyklą yra rašęs ir istorikas Albertas Dovydas Juška 2003 m. išleistoje knygoje „Mažosios Lietuvos mokykla“. A.Juška rašo, kad medinė Gilandviršių mokykla kaime buvo pastatyta dar 1839 m. XIX–XX amžių sandūroje buvo išmūrytas naujos statybos raudonų plytų dviejų klasių statinys. Mokyklai priklausė 3 ha žemės. 1936 metais pradinėje mokykloje mokėsi 39 vaikai. 37 jų buvo evangelikų liuteronų, 2 – katalikų tikėjimo. Mokykloje pamokos vestos vokiečių kalba. Pokariu Gilandviršių mokykla dar kurį laiką veikė, tačiau įpusėjus sovietmečiui buvo uždaryta. Viename mokyklos gale apsigyveno žmonės, o buvusi klasė paversta daržine. Šienas buvo kraunamas per mokyklos langus.

Raudonų plytų Gilandviršių mokyklos pastatas mena XIX amžiaus pabaigą. Mortos Mikutytės nuotrauka

Traukia prašalaičius

Šiuo metu pastatas privatizuotas, tačiau apleistas, neprižiūrimas. Stogas įlūžęs, o ūkinio pastato, kuris priklausė mokykloje dirbusiems ir gyvenusiems mokytojams, būklė prasčiausia. Nors buvusi Gilandviršių mokykla ir teritorija aplink ją – privati valda, prašalaičių, neiaškiais tikslais aplankiusių buvusią mokyklą, būta.

Lauksargių seniūnijos seniūnas Mindaugas Giačas atsidūsta – Lauksargių krašte neretas reiškinys ir vadinamieji „juodieji archeologai“, ir įvairių senovinių daiktų ieškotojai, tad nieko nuostabaus, kad ir šis raudonų plytų pastatas sudomino smalsuolius ar, blogiau, ilgapirščius. M.Giačas nuosekliai domisi Lauksargių krašto istorija, tad gerai žino buvusios mokyklos pastatą. Pernai ši privati valda buvo įtraukta į neprižiūrimų pastatų sąrašą Lauksargių seniūnijoje, ir pastato bei žemės savininkai už nepriežiūrą turės mokėti padidintą nekilnojamojo turto mokestį.

Kultūros paveldo Tauragės-Telšių teritorinio skyriaus patarėjas Vidas Narbutas patikino, kad paveldo skyrius apie buvusią Gilandviršių mokyklą informuotas ir ketina ją dar šiemet įtraukti į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių.

Išlikęs ir raudonų plytų ūkinis pastatas. Mortos Mikutytės nuotrauka

Ar kalti savininkai?

Organizacijos „Raudonos plytos“ įkūrėja Edita Valinčienė per parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ atidarymą Tauragės krašto muziejuje „Santaka“ atkreipė visų dėmesį į tai, kad nykstančio išskirtinės architektūros nekilnojamojo turto savininkų dėl liūdnos pastatų būklės kaltinti nereikėtų. Kiekvienas gyveno ar gyvena taip, kaip pagal savo turimas galimybes gali geriausiai gyventi, o restauravimas ir senų pastatų prikėlimas naujam gyvenimui kainuoja milžiniškas sumas.

Pačiuose Lauksargiuose įsikūrę ir galimi pastato paveldėtojai. Susisiekus su vienu šios lauksargiškių šeimos nariu, „Tauragės kurjeris“ buvo informuotas, kad visai neseniai mirė tiesioginė buvusios Gilandviršių mokyklos savininkė, ir jos trys vaikai dar tik aptars palikimo klausimus.

Apie tai, kokia lemtis gali laukti buvusios Mažosios Lietuvos mokyklos, panašu, sužinosime dar negreitai.