Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Tauragės rajono savivaldybės mero potvarkiu Tauragėje skelbiama savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinio meteorologinio reiškinio – sausros. Ką tai reiškia?
Nuo šių metų birželio 26 d. Tauragės rajono savivaldybės mero Dovydo Kaminsko potvarkiu Tauragės rajone paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija dėl stichinio meteorologinio reiškinio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį. Meras savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus vedėją Petrą Kulikauską paskyrė ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu.
– Pagal galiojančius teisės aktus buvo pasiekti tie rodikliai, iš Hidrometeorologijos tarnybos gautas raštas, kad jau pasiekta stichinė sausra. Visi kriterijai atitiko, tai ir paskelbėme tokią padėtį, kaip ir daugelis savivaldybių. Įdomus tas pavadinimas „ekstremali situacija“. Toks todėl, kad žuvo pasėliai. Kokių nors veiksmų imtis nėra galimybių, juk nei palaistysim, nei patręšim, konkrečių veiksmų kaip ir nėra, tik stebėsena, kiek metų gale turėsime derliaus, – kodėl buvo paskelbta ekstremalioji situacija, aiškino P.Kulikauskas.
Dabar šiuolaikinėmis priemonėmis kiekvienas ūkininkas per programėlę siunčia nuotraukas ir ūkio lygmeniu įrodo, kad jis kažkurių rodiklių negali išlaikyti dėl force majeure (nenugalimos jėgos). Tokiu būdu išvengia Nacionalinės mokėjimų agentūros sankcijų. Pats ekstremaliosios situacijos paskelbimas išlikęs labiau kaip formalumas.
– Esmės tas paskelbimas nepakeičia, tai labiau moralinis palaikymas, nebent valstybės pagalba būtų. Paskelbimas tokios padėties yra rodiklis valstybei, kad rajonuose sunki padėtis ir galbūt finansinių išteklių atrastų kompensavimui. Paskelbdami pripažįstame, kad yra ta riba, kai galima netekti daug derliaus arba iš viso kai kurių laukų bus nebeverta kulti. Ūkininkai patirs nuostolių daug investavę, pirkę trąšas. Kuriems trąšos buvo per brangios, tų pasėliai dar menkesni. Gali būti, kad į prastesnį lauką neapsimokės kombaino varyti. Jei investavo daug, tai galbūt bus dar ką kulti, – svarstė žemės ūkio specialistas P.Kulikauskas.
Pasak savivaldybės atstovo, kompensacijos ūkininkai negaus, kol kas nėra valstybės lygmeniu paskelbta ekstremalioji padėtis ir jokių kompensacijų nežadama.
– Savivaldybės lygmeniu mes tikrai neturime tiek finansinių išteklių, kad galėtume ūkininkams kompensuoti patiriamus nuostolius. Už 1 ha renkame žemės mokestį nuo 3,5 iki 5 eurų, ūkininkas patiria nuostolių nuo 100 iki 1000 eurų ir net daugiau už 1 ha. Visų atleidimas nuo tokio mokesčio reikštų galbūt tik moralinį palaikymą. Bet visuotinis atleidimas rezultato neduoda, manyčiau, kad yra kitų priemonių, – svarstė P.Kulikauskas.
Žemės ūkio ministerijos atstovai teigia, kad svarbu drausti pasėlius. Draudimo įmokas iki 50 proc. kompensuoja – tai ministerijos programa, savivaldybės specialistai padeda administruoti. Per visą Lietuvą nuo sausros šiemet apsidraudę tik 40 ūkininkų.
– Kiek truks ekstremalioji situacija, sunku pasakyti. Trūksta mums, kaip savivaldybei, paaiškinimo. Anksčiau dėl liūčių ekstremaliąją situaciją valstybės lygmeniu greičiau paskelbdavo, jokių problemų nematydavo, dabar aiškina, kad žemės ūkyje tokios stichinės situacijos nėra ekstremali situacija. Inicijuojami teisės aktų pakeitimai. Iš tikrųjų, kaip reikėtų elgtis, iki galo duomenų neturime. Galime tik stebėti situaciją, kiek pasėlių žuvo. O kas po to, daugiau žinių neturime, – atviravo pašnekovas.
Pasak P.Kulikausko, savivalda finansiškai nepajėgi prisidėti prie kompensavimo ūkininkams, o ar valstybė ras išteklių prisidėti, dar klausimas.
– Kai labai blogai, kai nori, vis dėlto Vyriausybė sugeba pinigų atrasti. Nuo to jos noro viskas ir šiuo atveju priklausys, – įsitikinęs P.Kulikauskas.
