Dešimtukininkė Julija kartais pamokoms ruošti teskiria vos pusvalandį

Julija Zdanevičiūtė – Skaudvilės gimnazijos aštuntokė, kuriai mokslo metų pradžioje Tauragės Pilies aikštėje buvo įteikta dešimtukininko piniginė premija. Nors mergaitė gyvena toli nuo mokyklos, lanko daug būrelių, dalyvauja olimpiadose, įvairiuose mokyklos renginiuose ir už jos ribų. Julija sako, kad jai patinka mokytis, šiuo metu ji savarankiškai mokosi vokiečių kalbos ir svajoja apie farmacininko specialybę.

Didžiuojasi Lietuva

Pirmą kartą Juliją pamačiau Liepos 6-osios renginyje prie Skaudvilės tvenkinio vilkinčią tautinį kostiumą, rankoje laikančią trispalvę, kurią, kaip paaiškėjo, pati pasigamino. Tąkart mergaitė paatviravo pasiilgusi mokyklos, labai gyrė klasės draugus ir patikino, kad jai patinka visur dalyvauti, nesvarbu, kad pavargsta, kad labai karšta diena ir atostogos. Praėjusį savaitgalį ją vėl išvydau Skaudvilės miesto šventėje – pirmąją dieną šoko tautinius šokius, o antrąją – jau piešė moksleivių plenere „Menų zomatas“. Iš pirmo žvilgsnio Julija pasirodė kukli, nuoširdi ir draugiška, tačiau tuo pačiu ir drąsi, turinti savo nuomonę daugeliu klausimų. Patinka jai per valstybines šventes pasipuošti tautiniu kostiumu.

– Labai didžiuojuosi Lietuva, nes ji – gimtasis kraštas. Didžiuojuosi, kad esu lietuvė. Lietuva – labai graži valstybė, čia labai graži gamta, čia patiriu daug gražių akimirkų. Domiuosi savo šalies istorija, ji didinga, tikrai turime kuo didžiuotis, – su džiaugsmo gaidele Julija pasakojo, ką jai reiškia lietuvybė, tautiškumas ir valstybė.
Vasaros atostogos J.Zdanevičiūtei prabėgo labai greitai, sako, kad nuobodžiauti neturėjo kada – padėjo ūkininkaujantiems tėveliams, žemuogiavo, ravėjo daržus, prižiūrėjo gėlynus, savaitei buvo išvykusi papramogauti į Latviją.

– Nedažnai per atostogas ilgesniam laikui išvažiuoju, tai buvo vienas retesnių atvejų. Tačiau visada smagu, kai kur nors nuvažiuojam. Bet per vasarą labai pasiilgau klasės draugų, pamokų ir mokytojų. Man patinka lankyti visokius būrelius, aš jų daug lankau, ir jų pasiilgau. Mano klasėje – 20 mokinių, visi draugiški, šaunūs, turiu geriausią draugę Ugnę, ji labai gera, jai labai tinka vardas, nes yra ugninga, aktyvi. Gera ir mūsų klasės auklėtoja Rasutė Kaminskienė, ji – dailės mokytoja, labai kūrybinga ir mumis labai rūpinasi, stengiasi mums visur padėti, – gyrė visus mergaitė.

Paklausiau Julijos, gal labiau norėtų Tauragės mieste gyventi, kur viskas ranka pasiekiama, kur mažiau sunkių darbų ir daugiau pramogų, tačiau mergaitė net nesuabejojo – jai gamta arčiau širdies nei miesto šurmulys.

– Ne, man geriau kaime gyventi, arti gamtos, miško, vandens. Man patinka gyvūnus auginti. Turim karvių, jos labai lipšnios, taip faina jas glostyti ir šerti. Užsiauginam daržovių ir vaisių, nereikia pirkti. Turim pulką žąsų, jos vaikšto aplink gagendamos. Tačiau kažkodėl manęs nelabai mėgsta, vis tenka nuo jų sprukti, kad neįžnybtų. Matyt, rūpinasi mano sportiniu aktyvumu, – juokėsi Julija, besidžiaugianti iš kiaušinių namuose išperintu pulkeliu mažyčių viščiukų ir žąsiukų.

Julija sako, kad reikia daugelyje sričių save išbandyti, tuomet tikrai rasi savąją. Reginos Genienės nuotrauka

Džiaugiasi mokykla

Julija ne tik išmoko iš tėvelių auginti ir prižiūrėti gyvulius bei naminius paukščius, bet ir puikiai pažįsta sėjos procesą. Jau ir patirties turi nemažai sukaupusi, mat Julijos mama daugybę įvairiausių daigų pati užsiaugina, o Julija jai padeda. Darbo trijuose didžiuliuose pomidorų šiltnamiuose netrūksta.

– Mūsų šeima didelė, turiu tris vyresnius brolius, vyriausias Martynas – agroverslininkas, Tomas – informacinės saugos specialistas, o jauniausias Robertas studijuoja kraštovaizdžio architektūrą, – atviravo pašnekovė.
Kaime gyvendama J.Zdanevičiūtė mato ir trūkumų – parduotuvės toli, mažai draugų ir atstumas – šiokia tokia problema.

– Sunku į mokyklą nuvažiuoti. Neveža autobusiukas iki pat namų, reikia du kilometrus eiti. Į mūsų Būtenių kaimą rytais mokyklinis autobusiukas nevažiuoja, tik anksti ryte – 7.15 val. maršrutinis kursuoja. Todėl rytais į mokyklą nuveža tėtis, kartais parsiveža, o įprastai važiuoju autobusu ir einu iki namų. Dažniausiai grįžtu apie 16 valandą, – pasakojo mergaitė.

Mudviejų kalba vėl pakrypo apie mokslą. Per atostogas Julija sakė perskaičiusi kelias knygas anglų kalba, o mokosi ji puikiai, yra pirmūnė. Vaikų darželio mergaitė nelankė, o atžygiavusi į Skaudvilės gimnazijos priešmokyklinę klasę iškart ėmė demonstruoti savo gebėjimus.

– Gerai man sekasi mokslai, labiausiai matematika. Septintos klasės metiniame įvertinime buvo vieni dešimtukai. Šeštą klasę baigiau su vienu devynetu. Tada nežinojau, kad yra pažangos premija, tai nelabai stengiausi. Rugsėjo 1-ąją man įteikė 180 eurų premiją, tai didžiuojuosi savimi, smagu, pirksiu naują kompiuterį, – atviravo viena geriausių Skaudvilės gimnazijos moksleivių.

Patinka mokytis

Julijai patinka dainuoti Skaudvilės gimnazijos chore (mokytoja Birutė Liūnienė), pernai choras vyko į šimtmečio dainų šventę, šiemet vėl išsikėlė tikslą ten patekti ir sudalyvauti vaikų dainų šventėje. Lanko ji šokių ir dailės būrelius, dalyvauja olimpiadose.

– Lankiau ir tinklinį, kol salę renovavo, nevyko treniruotės. Pernai lankiau vokiečių kalbos būrelį, šiemet jo mokykloje nebus, tai mokausi tą kalbą savarankiškai. Kasmet dalyvauju matematikos olimpiadoje. Dar nieko nelaimėjau tose olimpiadose, matyt, daugiau reikia mokytis. Tauragės rajone rusų kalbos rašinėlio konkurse užėmiau I vietą, integruotoje dailės ir matematikos projekte Šilalės rajone taip pat laimėjau I vietą. Festivalyje Jovarų mokykloje buvome edukatorės, mokėme kurti asambliažą. Kur pakviečia ten einu, kam praleisti galimybę, kai galima daugiau pažinti ir patirti, – įsitikinusi aktyvistė.

Paklausta, ar ilgai ruošia pamokas, Julija sako, kad iki išnaktų tikrai nesėdi – paprastai užtrunka dvi valandas per dieną, o kai kada tik pusvalandį. Pastaruoju metu J.Zdanevičiūtė vis pamąsto apie farmacininko specialybę. Ji neneigia, kad šis noras dar gali keistis, nes labai daug ką mėgsta – istoriją, chemiją, dailę ir muziką. Beje, ji kilusi iš muzikalios šeimos, nuo mažens traukdavo dainas giminės šventėse.

– Net nežinau, ką pasirinkti, prapuoliau tarp visų tų dalykų. Maža norėjau būti dainininke. Ir dabar labai patinka dainuoti. Mano krikšto mama groja pianinu, krikšto tėtis – saksofonu, yra giedančių bažnyčioje, močiutė daug eilėraščių ir dainų mintinai moka, ji – kaip tautinė skrynutė. Užaugusi norėčiau kaime gyventi, prie miško, ir Skaudvilėje visai patiktų, čia gražu. Naujų mokslo metų proga visiems palinkėsiu būti linksmiems, džiaugtis, kad gali eiti į mokyklą, o mokytojams – gerų mokinių, – pokalbį baigė Skaudvilės aštuntokė Julija.