Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
„Kaip rūpinamės higiena, taip turime rūpintis ir psichine savo sveikata“, – sako psichiatras Tomas Dereškevičius. Daugiau nei dešimtmetį daktaras gydo psichikos sveikatos sutrikimų patiriančius tauragiškius ir yra įsitikinęs, kad šis darbas yra jo pašaukimas, o problemų Tauragės rajone yra daug ir jas būtina spręsti.
Pradžia – „sesutės“ darbas ligoninėje
Tomas Dereškevičius pernai atšventė dešimties metų darbo Tauragėje sukaktį. Iš Marijampolės rajono kilęs gydytojas – puikus pavyzdys jauniems medikams. Po rezidentūros studijų ir praktikos Tauragėje jis nedvejodamas persikėlė į Tauragę nuolatiniam darbui, atsisakęs net pasiūlymų dirbti universitetinėse ligoninėse ar Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje.
– Esu kaimo vaikas, kaime baigiau vidurinę mokyklą, – prisimena medikas.
Su gydytoju susitikome jo darbo kabinete Prezidento gatvėje. Buvusiuose gimdymo namuose įkurtas Tauragės ligoninės Psichiatrijos skyrius. Jau keletą metų T.Dereškevičius jam ir vadovauja. Gydytojas pasidžiaugė, kad jau paskelbtas skyriaus remonto darbų konkursas, ir tikisi, kad greitu metu ligoniai ir medikai džiaugsis naujais dažais kvepiančiomis patalpomis. Šiame skyriuje gydomų pacientų judėjimas nėra apribotas, jie mielai laiką leidžia pavėsinėje lauke, kai kurie įsigudrina nueiti apsipirkti į parduotuvę, dažnai užsuka tiesiog pasikalbėti į gydytojo kabinetą.
– Mano pasirinkimas tapti gydytoju psichiatru nebuvo spontaniškas. Mokykloje gal tik tikslieji mokslai nelabai patiko, bet mokiausi gerai ir ją baigęs nusprendžiau tapti felčeriu. Įstojau mokytis į Šiaulių medicinos mokyklą. Visada buvau linkęs į menus, į kalbas, į humanitarinius mokslus, bet felčerio specialybė man pasirodė labai įdomi. Medicinos mokyklą sėkmingai baigiau, – prisimena pašnekovas.
Kaip tik su mokslų baigimu Lietuvą užklupo ekonominė krizė ir Tomas apsidžiaugė gavęs darbo pasiūlymą iš gimtojo Marijampolės rajono.
– Marijampolės ligoninėje buvo Psichikos ligų skyrius. Mano specialybė buvo analogiška slaugytojo specialybei ir tuometinis ligoninės direktorius paprašė dirbti naujame skyriuje. Pradėjau dirbti „sesutės“ darbą: pradžiai dienomis, o vėliau prasidėjo ir naktiniai budėjimai. Skyriuje dirbo jauniausias ligoninės kolektyvas, naktiniai budėjimai buvo visai nebaisūs, išeidavome linksmi ir net palydėdavome vienas kitą po darbų. Man labai patiko. Pamačiau, kaip keičiasi ligoniai, kurie gauna pagalbą. Ligoninėje jie atsigauna. Pamačiau, koks svarbus socialinių darbuotojų indėlis, nes paskui psichikos sutrikimą paprastai velkasi ir socialinių problemų šleifas, – mediko kelio pradžią prisimena T.Dereškevičius.
Keliones gydytojas Tomas Dereškevičius renkasi ten, kur yra vanduo – nori atsipalaiduoti ir gerai pailsėti. Asmeninio albumo nuotrauka
Patraukė psichikos ligos
Po kelerių darbo metų Marijampolėje T.Dereškevičius atsitiktinai pamatė skelbimą, kviečiantį į laisvas likusias studijų vietas Vilniaus universiteto Medicinos studijų programoje. Dar svarstęs, ar verta palikti darbą, Tomas surizikavo, pateikė studijoms dokumentus ir sėkmingai įstojo.
– Mūsų grupėje buvo surinkti vyresni studentai, jau baigę medicinos mokyklas. Mokytis buvo kitoks interesas: nei šventimų, nei studentavimų daug nebuvo. Kai kurį mokymo kursą jau buvome girdėję, užteko jį tik pasikartoti, o paskui prasidėjo nauji dalykai. Visada buvo polinkis žiūrėti į tuos pacientus, kuriuos aš jau pažinojau – turinčius psichikos sveikatos problemų. Net per praktiką, kai eidavome į skirtingus ligoninės skyrius, aš stebėdavau psichikos sutrikimų turinčius ligonius, – atvirauja medikas.
Tomas Dereškevičius paneigia mitą, kad psichikos ligonių reikia šalintis ar juos ignoruoti. Gydytojas stebisi ir kolegomis, kurie kartais bijo prieiti prie ekscentriškai atrodančių, pakeltu tonu kalbančių pacientų.
– Kaip prieiti prie ligonio, yra mokomas kiekvienas medikas, bet su žmogumi reikia rasti kalbą. Taip, psichikos liga dažnai nepagydoma, dažnai būna remisijos ir paūmėjimai, bet jei ligonis yra remisijoje, tikrai konsultuojant dėl kitų susirgimų psichiatro nereikia, – kalba medikas.
Didmiesčius iškeitė į Tauragę
Sėkmingai baigęs studijas Vilniaus universitete, T.Dereškevičius rezidentūrai pasirinko Kauną. Sako – norėjo pamatyti skirtingų mokymo įstaigų darbo metodus ir juos palyginti.
– Nedvejodamas pasirinkau psichiatriją. Tai mano sritis, nė karto nepasigailėjau. Dar besimokydamas sužinojau, kad yra galimybė dar nebaigus specializacijos atvažiuoti į Tauragės ligoninę gydytojams rezidentams ir čia dirbti. Būtent Tauragė buvo viena pirmųjų, kuri kvietė rezidentus. Tauragės ligoninės direktoriaus pavaduotojas Danas Masiulionis pritraukė tikrai daug specialistų, su manimi į Tauragę važinėjo visas būrys medikų ir kai kurie dirba čia iki šiol, – kodėl pasirinko Tauragę, pasakoja gydytojas psichiatras.
Vos pradėjęs darbą Tauragėje, T.Dereškevičius turėjo pasiimti atostogas Kauno klinikose, mat iškart jam teko pavaduoti atostogauti išėjusį Tauragės psichiatrijos skyriaus vedėją.
– Vėliau likau dirbti savaitgaliais Tauragėje budinčiu psichiatru, o darbo dienomis dirbau Kaune, – prisimena medikas.
Gavęs pastabą, kad dirbant be poilsio dienų gydytojams psichiatrams ir apskritai visiems medikams patiems gali tekti kreiptis psichologų ar psichiatrų pagalbos, T.Dereškevičius nesutriko – dirbant ir mokantis rezidentūroje, išgyventi iš gaunamos stipendijos nelengva.
– Pradėjęs dirbti Tauragėje labai taupiau, kad nusipirkčiau automobilį ir nereikėtų važinėti senu tėvų skolintu automobiliu. Visi, pasirinkę mediciną, žino, kad tai sunkus kelias ir dirbti čia reikės daug ir labai daug, – pripažįsta T.Dereškevičius ir juokauja, kad būtent dėl užimtumo, kai iš namų išeina ankstų rytą ir grįžta jau sutemus, nekūrė šeimos, neturi ir jokio augintinio. – Turiu gydytojo pašaukimą, bet neturiu pašaukimo šeimai.
Anodija – greitas smegenų žudikas
Paklaustas, ar Tauragė jam patiko iš pirmo žvilgsnio, gydytojas neslėpė, kad patiko besinaujinantis miestas, tuomet geri jo keliai, renovuojami namai, tačiau tauragiškiai jam pasirodė visai kitokie nei Suvalkijos gyventojai.
– Buvo keistas jausmas atvykus į Tauragę. Iš pradžių atrodė, kad pasenau dešimčia metų. Tai visiškai kitas kraštas. Man pasirodė, kad tauragiškiai uždaresni, nelinkę atsiverti ir net kai kuriais atvejais – socialiai apleisti. Ypač Pagėgių, Skaudvilės kraštas. Pamačiau labai daug priklausomybių turinčių žmonių šiame krašte, nors to visai nesitikėjau, – darbo pradžią Tauragėje prisimena medikas.
Pasak. T.Dereškevičiaus, demencija sergančių vyresnio amžiaus tauragiškių buvo ir yra daug, ir dabar gydytojas mato, kad būtent šiems ligoniams šiuo metu reikia skirti daugiausia dėmesio. Paklaustas, kas lemia tokius regiono simptomus, gydytojas vienintelio atsakymo neturi. Kad išsiaiškintų daugiau apie tauragiškių būdą, nulėmusį daugelį psichinių susirgimų, medikas atsakymų ieškojo net istorinėse knygose.
– Baisi rykštė – alkoholizmas. Čia ir ta garsioji anodija yra. Labai gerai atsimenu, kai man dirbant Priėmimo skyriuje buvo atvežtas vyras, kuris man sakė: „A nuodija“. Aš net gerai neišgirdau ir pamaniau, kad jam prasidėjo nuodijimo kliedesiai. Visaip kaip jo klausinėju, o skyriaus slaugytojos leipsta juokais. Galiausiai tas įtartinas kvapas, svarsčiau, gal kokius surogatus vartoja, kol slaugytojos pasakė, kad žmonės čia vartoja eterį, – nelinksmą istoriją prisiminė medikas.
Tomas Dereškevičius pabrėžė, kad įprotis vartoti anodiją ypač pavojingas. Pasak mediko, eteris – lakus skystis, o prie jo labai priprantama, jis paveikia centrinę nervų sistemą, galvos smegenų struktūras, turi įtakos intelekto smukimui, vystosi atminties sutrikimai.
– Įtakos žmonių psichikai ir tam tikriems žalingiems jų įpročiams padarė pokaris. Kai nuo Karaliaučiaus pusės traukėsi kariuomenė į Vokietiją, likę vilko vaikai traukėsi į Lietuvos pusę dėl bado, o gyventojai bijojo priglausti vokiečio vaiką. Ir tos baimės persiduoda iš kartos į kartą. Svetimą žmogų čia vertina labai atsargiai. Galų gale visa kontrabanda irgi šiame regione ėjo ir darė visuomenei įtaką. Alkoholizmas gali būti ir dėl depresijos atsiradęs. Mes, medikai, turime tokį terminą – komorbidiškumas – tai ir depresija, ir alkoholis vienu metu. Kas kurį nulėmė – ar iš depresijos žmogus pradėjo gerti, ar depresija atsirado dėl intensyvaus alkoholio vartojimo? – Tauragės regiono įpročius komentuoja psichiatras.
Pasak mediko, didelę įtaką alkoholizmui regione turėjo ir rusofikacija. Tos šalies ideologija iki šių dienų – kuo labiau nugirdyti tautą, kad būtų lengviau ją valdyti.
– Visuomenė maišėsi, gimė vaikai, kurie matė, ką daro tėvai ir perėmė įpročius. Rinkdamas ligos anamnezę pastebiu, kad alkoholizmas eina iš kartos į kartą. Disfunkciniai dalykai, dar patirti vaikystėje, velkasi iš paskos. Dažnai tauragiškiai pasakoja, kad kai buvo vaikai ir net stalo nepasiekdavo, tėvai duodavo jiems paragauti alkoholio ar anodijos, – sako T.Dereškevičius.
Poilsis ir sveikata – neatsiejami
Apie psichikos sveikatos ligas, naujos kartos vaistus medikas gali kalbėti nesustodamas, bet paklaustas apie asmeninį gyvenimą juokiasi, kad papasakoti įdomių faktų negali. Tik prieš metus gydytojas įsikūrė nuosavame būste Tauragėje. Nors laisvo laiko turi nedaug, mėgsta skaityti knygas, patinka keliauti. Sako, kad keliones renkasi ten, kur gali ištisai plaukioti ir nardyti – stebėti povandeninį pasaulį jam patinka.
– Skaitau daug. Užmiegu su knyga rankose, o atsikėlęs randu ją šalia. Tada vėl skaitau. Kadangi Tauragė nedidelė, į darbą kartais ateinu pėsčiomis. Judėjimas – mūsų sveikatos variklis, – kalba medikas, vadovaujantis ligoninės Psichiatrijos skyriui, ir pabrėžia, kad gerai savijautai svarbus režimas ir poilsis.
Paklaustas, ar psichikos ligoniams įtakos sveikatai turi metų laikas ar mėnulis, medikas neabejoja, kad tam tikrų ligų paūmėjimai visada prasideda pavasarį ir rudenį.
– Svarbiausia, kad žmonės nebijotų ateiti ir kalbėtis su specialistais, prašyti pagalbos. Kai ligonius pas psichiatrą atveda artimieji, tai žinok, kad situacija jau tikrai rimta. Kai kuriose šalyse jau įprasta turėti asmeninį psichiatrą ir nuolat konsultuotis. Kaip kasdien rūpinamės asmenine higiena, taip turime rūpintis ir savo psichine sveikata, – įsitikinęs pašnekovas.
Paklaustas, ką mano apie nuomonės formuotojų nuolatines kalbas apie darbą su psichologais ir jų reklamavimą, gydytojas į tokį reiškinį žiūri skeptiškai.
– Paprastai žmonės, einantys pas psichologus ar psichiatrus, garsiai apie tai nekalba. Kaip ir nekalba einantys pas kitų sričių medikus. Tai net ne mada, tai reklama, nors psichiatro darbas be psichologo pagalbos neįsivaizduojamas, – įsitikinęs specialistas.
