Žvejai mėgėjai vis labiau apgula Draudenių ežerą – vieniems žvejams pagavus didžiulių lynų, karšių ar net šamą, tikėdamiesi tokio paties laimikio, čia atskuba ir kiti meškeriotojai. Žvejai sako, kad ežero vanduo nuo žuvies gausos nekunkuliuoja, bet jis ir netuščias – eilę metų kasmet įžuvinamas. Draudenių ežerą prižiūrinčio medžioklės klubo „Žygaičiai“ vadovas Rimvydas Pakalniškis teigia, kad žuvies užteks visiems, svarbiausia – laikytis mėgėjiškos žūklės taisyklių.
Medžioklės klubas „Žygaičiai“, gyvuojantis jau apie 50 metų, Draudenių ežerą įžuvina nuo 2013 metų. Šį rudenį jau suplanavo į ežerą paleisti daugiau nei 2 tūkst. vienerius metus augintų lydekaičių. Jos kainuos apie 1500 Eur – panašią sumą klubas surenka iš parduotų žūklės leidimų. Prieš keletą metų mokslininkai, ištyrinėję ežerą, parengė įžuvinimo planą, kuris nuosekliai vykdomas.
– Draudenių ežere nėra labai daug žuvų, bet mes stengiamės, kad taip būtų. Tik žvejai nelabai stengiasi, nes ne visada laikosi mėgėjiškos žūklės taisyklių. Pagavę mažesnes lydekas jų nepaleidžia, sužvejoja daugiau nei 5 kg lynų. Jei vienas lynas sveria apie 1 kg, o jų pagauna apie dešimt, tai jau dvigubas leistinas kiekis, – kalbėjo Rimvydas Pakalniškis. – Svarbiausia, kad žvejai pirktų leidimus, skirtus žvejybai išnuomotuose vandens telkiniuose. Toks leidimas, kuris leidžia žvejoti Jūros upėje ar Nemune, žvejybai Draudenių ežere netinka. Leidimai bus dažniau tikrinami. Už juos surinktos lėšos skiriamos mailiui pirkti.
Draudenių ežerą yra išsinuomojęs R.Pakalniškio brolis Vidmantas Pakalniškis. Ežero įžuvinimą jis vykdo, vandens telkinį prižiūri drauge su medžioklės klubu „Žygaičiai“. R.Pakalniškis patikino, kad jokio biznio iš to nėra – ką gauna už leidimus, tą ir investuoja. Ateičiai jokių planų, išskyrus įžuvinimą, neturi, kadangi ši veikla – labiau labdara, pomėgis. Iš jos nepragyvensi. Ežerą išsinuomojęs negali žvejoti tinklais, nes jis išnuomotas mėgėjiškai žvejybai, todėl būtina laikytis taisyklių. Prieš sudarant nuomos sutartį, esą tikėtasi finansinės naudos, tačiau pamačius realią situaciją svarstoma sutarties nebepratęsti, jos galiojimas baigsis 2023 m.
– Gaištam laiką ir leidžiam pinigus. Jei valstybės įkainiai, leidimai žvejybai būtų truputį brangesni, jei galėtume išlaikyti žmogų, kuris prižiūrėtų tą reikalą, tada dar galėtume kažką planuoti. Kai visur nuliai, ką čia suplanuosi. Mėgėjiškos žvejybos leidimų platinimas – ne verslas, – apmaudžiai kalbėjo medžioklės klubo vadovas.
Pasak R.Pakalniškio, klubas pastebi, kad žvejai pamažu keičiasi – vis daugėja dorai žvejojančių, yra tokių, kurie pagavę paleidžia net dideles žuvis. Ežero pakrantės apžėlusios žole, todėl dažnai žvejojama plaukiojant valtimi. Apsukresni žvejai, susitarę su vietos gyventojais, kurių žemė prie ežero, įsikuria atokiau pakrantėje.
– Negirdėjau, kad vietiniai gyventojai už tas vietas imtų mokestį. Su žemės savininku reikia suderinti, nes penkių metrų valstybinės žemės juosta skirta tik praėjimui, o ne ūkinės veiklos vykdymui. Neatsiklausęs savininko negali nei žvejoti, nei stovyklauti, – pasakojo R.Pakalniškis.
Draudenių ežere yra lynų, kuojų, raudžių, lydekų, šamų, karšių, ešerių ir karosų. Pastaruoju metu žvejai labai pamėgo ežerą, kadangi čia vis dažniau sugaunama įspūdingų laimikių. Neseniai meškeriotojų klubo „Zumpė“ surengtose varžybose Laimondas Jakas sugavo apie 15 kg sveriantį šamą. Prieš kelias dienas viešoje erdvėje kitas žvejys mėgėjas džiaugėsi sugautais kilograminiais lynais ir ne ką mažesniais karšiais.
– Šamas priskiriamas prie retai pagaunamų laimikių, tačiau Draudenių ežere jų labai daug. Per įžuvinimą jų esame paleidę ne vieną tūkstantį. Žinau, kad Draudenių ežere yra didelių šamų. Prieš ketverius metus atlikę tyrimus mokslininkai sakė, kad Draudenių šamai vidutiniškai sveria apie 5 kg, – kalbėjo R.Pakalniškis, medžioklės klubui vadovaujantis 15 metų. – Tačiau yra ir daug didesnių šamų nei sugautasis 15 kg. Yra ir ungurių, tik reikia kantrybės ir apsukrumo juos gaudant.
Draudenių ežerą vis labiau gožia žolės. Prieš daugiau nei dešimtmetį savivaldybė nupirko 800 žoliaėdžių žuvų – plačiakakčių amūrų, kad išvalytų ežero dugną. Tačiau iš jų naudos buvo menkai – žolė vis tiek žėlė. Kai ežero dugną išvalė su technika, rezultatas buvo nepalyginamai geresnis.