Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Ekologas Tomas Kalašinskas Pagramančio regioniniame parke jau beveik 20 metų rūpinasi biologinės įvairovės apsauga, tiek pat metų fotografuoja laukinę gamtą ir gyvūniją. Pasak Tomo, šiuo metu Tauragės krašte, kaip ir visoje Lietuvoje, labai aktuali ekologinė problema – gamtoje plinta invaziniai augalai ir vabzdžiai. Gamtininkas įsitikinęs, kad neleisdami jiems įsigalėti, nuo išnykimo apsaugosime labai daug vietinių rūšių.
Visada traukė gamta
Žemės ūkio universitete įgijęs ekologo specialybę, pagramantiškis Tomas Kalašinskas prieš 18 metų grįžo į gimtinę ir įsidarbino Pagramančio regioninio parko direkcijoje. Šią įstaigą prieš daugiau nei metus reorganizavus, jo darbo vieta nepakito, tačiau dabar jis – Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas.
– Pasirinkau ekologiją, kadangi nuo mažens gamta mane labai traukė, visada ja grožėjausi, pasukau miškininkystės kryptimi. Grįžęs po studijų sudalyvavau parko direkcijos konkurse, laimėjau ekologo pareigas ir nuo tada ten dirbu. Atlieku monitoringus, apskaitas įvairias: drugių, augalų, paukščių. Reikia sužiūrėti, kokių yra į Raudonąją knygą įrašytų rūšių, juos suregistruoti. Man rūpi gamtotvarkos darbai, – tik nedidelę dalį atliekamų darbų atskleidė specialistas.
Tomo Kalašinsko užfiksuotas mažasis erelis su laimikiu
Tomas sako nuolat vaikštinėjantis po Pagramančio regioninį parką, tačiau yra kampelių, į kuriuos dar nebuvo įžengęs. Vyras patikino, kad ir prabėgus vos keliems metams vaizdas įvairiose miško vietose pasikeičia. Nors nėra mėgėjas grybauti ir uogauti, tačiau žino vietelių, kur miško gėrybės gausiai dera.
– Didžiąją parko dalį esu išvaikščiojęs. Kai užsimanau grybų, greitai prisigrybauju. Visos parko vietos man patinka, sunku kažką išskirti: ir atodangos, piliakalniai, miškai, ir pažintiniai takai. Turime puikių gamtos paminklų, ąžuolų-milžinų. Dėl Jūros, Akmenos upių ir slėnių mūsų parkas išskirtinis. Su Plynosios aukštapelke toks gražus kompleksas sukuriamas, tikrai unikalus kraštovaizdis. O lieptų gausa – parko vizitinė kortelė. Visko turime, – kalbėjo pašnekovas, mėgstantis dažnai su šeima pasivaikščioti gamtoje.
Malonūs atradimai
Džiugiausios akimirkos Tomui darbe, kai aptinka retų, iki tol nematytų augalų ir vabzdžių rūšių. Neseniai Pagramančio regioniniame parke jis atrado dvi labai retas rūšis – salpinį pelėdgalvį (drugį) ir didžiąją džioveklę (daugiametį augalą), kurių Tauragės regione dar nebuvo užfiksuota.
– Man malonūs tokie atradimai. Kai pavyksta retą rūšį nufotografuoti, būna dar smagiau. Gražiausias metų laikas man – auksaspalvis ruduo, gražu, kai gamtoje daug spalvų, ir pavasaris, kai gamta bunda, pradeda žaliuoti ir žydėti. Tauragės krašte pastaraisiais metais labai plinta invazinės, svetimžemės rūšys, jos sukelia ekologines problemas, kurios ateityje tik aštrės. Jei tik vienoje vietoje su jomis bus kovojama, tai nieko gero. Reikia visur imtis veiksmų, visoje Lietuvoje, kur tokių rūšių yra, – mano gamtos specialistas.
Cilindriškasis elniavabalis – įspūdingas raguotas vabalas. Tomo Kalašinsko nuotrauka
Pasak Tomo, Tauragės krašte sparčiai plinta kanadinė rykštenė ir lubinai, vis dažniau žmonės Lietuvoje pastebi maldininką – vabzdį ilgomis kojomis. Jis buvo aptiktas ir prie Pagramančio regioninio parko Lankytojų centro, nors prieš keletą metų šalyje šios rūšies dar nebuvo.
– Mačiau, kad gražiai žydinčias rykštenes kiemuose žmonės sodina ir jomis grožisi. Tačiau invazinės rūšys mūsų gamtai pavojingos, nes greitai plisdamos per kelerius metus išstumia vietines rūšis, net labai retas. Matysim, ar maldininkas ras nišą, ar grėsmingas bus vietinei faunai. Klimatas Lietuvoje šiltėja, pas mus nematytų rūšių ir daugiau gali atsirasti. Žmonės dabar daug keliauja, svetimšaliai vabzdžiai ir augalai į Lietuvą gali būti atvežami mašinomis, įlindę į kuprinę ar net siuntiniais pasiekia mūsų šalį. Sąlygos čia jiems geros, tai įsitvirtina, – apie naujų rūšių keliamas problemas pasakojo ekologas.
Kuriozinės situacijos
Tomas Kalašinskas ne tik grožisi gamta ir ją saugo, bet visą šį grožį įamžina fotoaparatu. Su objektyvu rankose į mišką pradėjo žingsniuoti vos tik įsidarbinęs parke. Žinduolius nufotografuoja tik tuos, kurie netyčia pasitaiko jo kelyje. O labiausiai jam patinka fotografuoti paukščius, peizažus, kraštovaizdžius ir vabalus.
Dirvinis puošniažvynis. Tomo Kalašinsko nuotrauka
– Įsigijau skaitmeninį fotoaparatą, po truputį tobulėjau, vėliau fotografas Eugenijus Kavaliauskas mane stipriai užkrėtė paukščių fotografija. Taip dabar ir kapstausi šiame „liūne“. Eidamas į gamtą visada stengiuosi pasiimti fotoaparatą, nors kartais pasitaiko puiki proga, o aš be fotoaparato. Paukščius fotografuodamas susirenčiu slėptuvę ar palapinę pasistatau, jų tykoti reikia, tenka laukti net keletą valandų, kol atskris. Neužtenka dienos ar dviejų, tam reikia didesnio įdirbio, – pomėgio subtilybes atskleidė pašnekovas.
Gamtoje pasitaiko ir kuriozinių situacijų, dėl kurių iš netikėtumo Tomui suspurda širdis. Jis juokėsi prisiminęs, kai einant staiga po kojomis suplazdenusi griežlė čaižiu balsu pradėjo karkti, kad jis net krūptelėjo. Kartą vos neužmynė ant stirniuko, kuris aukštoje žolėje gulėjo.
Stirniukas ilsėjosi ant kelio. Tomo Kalašinsko nuotrauka
– Stirniukas taip subliovė, kad aš pašokau ir jis pašoko. Nufotografavau kanadinę audinę, ji – invazinė rūšis, išstumianti mūsiškes, europines audines. Fotografuoju viską, kas man gražu ir patinka. Gražūs visi dieniniai drugiai. Nors dabar atostogauju, bet fotografavimui vis trūksta laiko, tam nepalankūs dabar vyraujantys orai, reikia su šeima pabūti, mokykla jau čia pat, – prioritetus vardijo gamtininkas, mėgstantis aktyviai leisti laisvalaikį, sportuoti, važinėti dviračiu.
Tomas Kalašinskas džiaugiasi, kad parko teritorijoje daug rūšių augmenijos ir įvairių gyvūnų. Parko vaizdo kameros ne kartą yra įamžinusios lūšis.
– Nufilmavome lūšis su lūšiukais. Gyvena parke gal 2–3 lūšių šeimynos. Yra perinčių juodųjų gandrų. Dviejuose lizduose šiemet išperėjo penkis juoduosius gandriukus, tai neblogai. Gal jų yra ir daugiau. Jei pavyktų pamatyti lūšį – labai apsidžiaugčiau, nes ją išvysti labai sunku. Lūšis greičiau žmogų išgirsta ir pastebi, jo bijo, todėl pabėga, – tvirtino specialistas.
Paprastieji suopiai. Tomo Kalašinsko nuotrauka
Tomas neabejoja, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir tausojimo. Svarbiausia lankantis gamtoje – išsivežti tai, ką atsivežei, nepalikti nė mažos šiukšlelės. Rinkti uogas, meškinius česnakus ar grybus Tomas ragina tik tiek, kiek reikia, rinkti saikingai, kad ir kitiems liktų miško gėrybių. Grybautojams, gamtininko nuomone, nederėtų prisikrauti grybų pilną bagažinę tik dėl nusifotografavimo, o paskui juos išmesti – pasitaiko ir tokių atvejų.
