Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Tauragiškis Nerijus Spudvilas, prieš dešimtmetį 20 avilių įkurdinęs miškingame Sakalinės kaime, neapsiriko – pernai respublikiniame lietuviško medaus konkurse jo išsuktam medui skirta „gardžiausiojo“ nominacija. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pilkosios darbštuolės viduržiemį ilsisi po medunešio ir ramiai sau miega, tačiau taip nėra – gyvenimas apsnigtuose aviliuose vyksta. Ar gerai tokią šaltą žiemą jaučiasi bičių šeimos, Nerijui suprasti nesudėtinga – priglaudęs ausį prie avilio šono, iš dūzgimo jis sužino, ar bitelės silpnos, gal kariauja su kokiu įsibrovėliu, ar tiesiog ramiai žiemoja susispietusios į būrį.
„Verslo iš to nėra“
Nerijus Spudvilas iš karto pabrėžia, kad bitininkavimas jam – tik malonus pomėgis ir įdomus laisvalaikis, didinti bičių šeimų neplanuojantis – į profesionaliąją bitininkystę žengti neturi nei noro, nei laiko. Nerijus – autobuso vairuotojas, mėgsta savo darbą, keleivius vežioja elektriniu Tauragės autobusų parko autobusu. Tiesa, pastaruosius trejus metus jis vadovavo Tauragės bitininkų draugijai „Medus“, skaičiuojančiai jau 36-uosius gyvavimo metus, tačiau vadovauti dar vieną kadenciją nebesutiko.
– Man bitininkavimas – daugiau hobis, nes verslo iš to nėra. Draugijoje narių yra arti šimto, labai nežymiai svyruoja. Ilgamečiai bitininkai po truputį bitynus mažina, tačiau kol turi nors kiek jėgų, tai dar bitininkauja. Tauragės krašto „Medus“ – didžiausia draugija, artimiausios yra Jurbarke ir Šilalėje. Pagėgiai bandė įsteigti savo draugiją, bet kažkodėl jiems nepavyko. Mūsų draugijoje yra ir bitininkų iš kitų rajonų – Pagėgių, Šilalės, net iš Šilutės. Priimame visus norinčius. Vasarą Lietuvos bitininkų šventėje buvo renkamas gardžiausias medus, dalyvavome kaip draugija, ir pateikiau savo medų ragauti. Tai jį išrinko kaip geriausią, laimėjo II vietą, – pasidžiaugė Nerijus.
Nerijus Spudvilas dirba elektrinio autobuso vairuotoju, tačiau ir bitėms laiko atranda. Asmeninio albumo nuotrauka
Bitininkystės sektorius Lietuvoje stiprinamas skiriant Europos Sąjungos piniginę paramą. Žemės ūkio ministerija paskelbė, kad šiemet šiai veiklai numatyta paskirstyti kiek daugiau nei 1 milijoną eurų, nuo vasario 2 d. bitininkai kviečiami teikti paraiškas. Draugijos „Medus“ nariai irgi naudojasi šia galimybe.
– Parama labai reikalinga. Vieni bitininkai perka avilius, kiti – įrangą: akiavimą, medsukius. O mes, kaip draugija, bitininkams padedame įsigyti vaistų nuo bičių ligos, kurią sukelia varroa erkutės. Pernai parama skirta gydyti 3003 bičių šeimoms, projekto vertė siekė kiek daugiau nei 10 tūkstančių eurų. Ir pernai parama bitininkams Lietuvos mastu buvo arti milijono, – pasakojo Nerijus.
Net zylėms – maisto šaltinis
Nerijus Spudvilas prisipažino, kad pro bityną „prasuka“, tačiau aplink avilius nevaikštinėja – nenori drumsti darbštuolių ramybės. Dar maždaug mėnesį bitelėms poilsis tiesiog būtinas. Išgirdęs klausimą, ar žiemą bitės miega, pašnekovas linksmai nusijuokė:
– Sakykime taip – jos ilsisi. Bitės nemiega, tik žiemą jos mažiau aktyvios, bet maitinasi ir palaiko avilyje šilumą. Jei viskas gerai, tai žiemą pasiklausę avilyje išgirstume monotonišką dūzgimą. O jei ten kažkoks neramumas, tai gali būti, kad kažkas įsibrovė, gal kokia pelė apsigyveno. O jeigu garsas labai silpnas, gali būti, kad maisto pritrūko. Dabar šalta, turėtų būti ramu aviliuose. Kai pavasariop pradės šilti, gal vasario viduryje, bitės pradės perus auginti.
Žiemą bitėmis norinčių pasimaitinti netrūksta, o vienos didžiausių bičių priešių – zylės. Atsitūpusios ant lakos jos tol į ją stuksena, kol privilioja smalsias bites. Ir tuomet jau lesa vieną po kitos, prie avilių lieka vien tik bičių pilvukai. Ir meletos, iškirtusios skylę avilyje, bites išlesa, ir kiaunes atvilioja bičių duonos kvapas. Todėl bitininkai ir žiemą apžiūri bitynus, o N.Spudvilas žino – labai svarbu lakas uždengti eglišakėmis, nes tai visai nebloga apsauga nuo grobuoniškų paukščių išpuolių.
– Mano bityne yra apie 20 medinių dadano avilių (dadano avilys vienas populiariausių ir seniausių rėminių avilių tipų Lietuvoje bei Europoje, tai vertikaliai plečiamas avilys, sukurtas XIX a. pabaigoje prancūzų kilmės bitininko Charleso Dadant, – red.), jie Sakalinės kaime – jau 10 metų. Visai netoli – Karšuvos giria. Kažkada laikiau avilius pas tetą Matiškiuose, prie Jūros upės. Bitininkauju jau 22-ejus metus, 15 metų būdamas pradėjau nuo pirmojo savo avilio. Per tą laiką yra pelės įsimetusios ir vėjas buvo apvertęs avilį, tačiau viskas man sekėsi. Manau, kad ši žiema palanki bitėms žiemoti. Nuo sausio stabili temperatūra, šaltukas, nėra tokio svyravimo, kad pliusas minusas, nes tada bitės išsiderina. Jei žiemai bitės buvo paruoštos – apšiltinti aviliai, maisto paruošta, rudenį po medunešio gydytos nuo erkučių, jos turėtų gerai peržiemoti. Bitėms ramybės laikotarpis prasideda spalio ar lapkrito, kai orai atvėsta iki 5 laipsnių šilumos, tada jos niekur nebeskrenda. O ramybė tęsiasi iki kovo vidurio, iš avilių jos pakyla, kai oras sušyla iki 7–8 laipsnių, kai pajaučia saulės šilumą, – patirtimi dalijosi bitininkas.
O kas bitininkams sudėtingiausia? Truputį pasvarstęs Nerijus pripažino, kad vis dėlto sunkiausia realizuoti produkciją. Vieni ją pardavinėja turguje ar pažįstamiems, kiti net į užsienį veža.
– Kiekvienas savo nišą turi, kur parduoda. Ir per skelbimus. Tenka konkuruoti su netikru, padirbtu, medumi, atvežtu iš užsienio, kurio daug prekybos centruose. Pavyzdžiui, jis atkeliauja iš Kinijos, o žymima, kad pagamintas Europoje. Žmonės, norintys kokybiško medaus, turi atkreipti dėmesį į kilmės šalį, turi būti nurodyta Lietuva. Mūsų draugijos bitininkai stiprūs, kiek mes medaus surenkame, visam Tauragės kraštui užtektų ir, manau, liktų. Mūsų draugija „Medus“ neturi savo parduotuvės, anksčiau buvo Jūros gatvėje „Bičių korys“, bet neliko, – situaciją rinkoje apžvelgė Nerijus.
Ši žiema bitėms palanki – Nerijus tiki, kad jos peržiemos sėkmingai. Asmeninio albumo nuotrauka
Kopinėjimas – nuobodžiausias procesas
Nors Žemės ūkio ministerija jau numatė nuostolių atlyginimą bitynams, jei žalos jiems pridarytų meška, Tauragės krašto bitininkams šio klausimo svarstyti dar neprireikė. Vis dėlto Nerijus sako, kad teks tverti tvorą.
– Į mūsų kraštą rudoji dar nebuvo atklydusi, o jei pasirodys, tada ir spręsim, ieškosim būdų, kaip atbaidyti. O apskritai praėję metai bitininkams, žvelgiant į 20–30 metų laikotarpį, buvo patys nepalankiausi. Vasarą vis lietus pliaupė ir buvo šalta. Lietus žiedus išplovė, jei naktį nėra 10–15 laipsnių šilumos, tai ir nektaro nėra. Nors viskas brangsta, medaus kainą kelti gali būtų rizikinga, pirkėjų nebus, nes įvežta daug pigių medaus produktų. Dabar medaus kaina nusistovėjusi. 700 gramų stiklainėlį parduodu už 5 Eur. Turguje, daugiau perkant, galima nuderėti. Parduodu ir bičių pikį-propolį ir bičių duonelę – sufermentuotas žiedų žiedadulkes. Tauragiškiai gali kreiptis į mane – mano tel. 0 655 10 503, nukreipsiu pas tikrus bitininkus, jei pats neturėsiu, pakonsultuosiu, – pažadėjo bitininkas.
Pasak N.Spudvilo, bičių pikį – natūralų antibiotiką, lipnią, sakus primenančią masę pilkosios darbštuolės surenka miške. Pikį galima ruošti su spiritu, jis tinka skrandžio opai gydyti, ant odos žaizdelėms patepti. Nerijus vaško neparduoda – pats jį perdirba, nes bitėms reikia naujų korių. Bitininko pasiteiravau, ar tiesa, kad tik kietas medus yra geras medus, nes manoma, kad per 2–3 savaites nesusikristalizavęs medus yra perkaitintas ar nenatūralus.
– Ne, tai nuo augalų priklauso, iš kokios vietovės nektaras suneštas. Pavyzdžiui, lipčiaus medus gali pusę metų, net metus nesusikristalizuoti. Ir akacijų medus labai nekietėja. Kai amarai užpuola medžių lapus, jie išskiria sultis, kurias bitės surenka ir perdirba. Toks lipčiaus medus būna, kai karšta, 25–30 laipsnių šilumos. Kai medus kietas, tai 100 proc. užtikrinčiau, kad jis natūralus. Rapsų medus per penkias dienas susikristalizuoja, liepų medus – per 2–3 savaites. Pavasarį mano bitės neša nektarą iš sodų, klevų, blindžių, turiu liepų ir miško medaus. Man visas mano medus skanus. Kai suvalgau stiklainį vienos rūšies medaus, imu kitos rūšies. Taip vis maišau. Arbatos su medum negeriu, ištirpinu šaukštelį šiltame vandenyje ir išgeriu, – sakė Nerijus.
Nerijus tikisi, kad visos jo bitelės bityne peržiemos. Jei prireiktų, sakė mokantis iš 3–5 avilių pasidaryti dar vieną šeimą, žino, kaip užsiauginti motinėlę.
– Man su motinėlėmis ir tranais susitvarkyti nesunku, o sudėtingiausias ir mažai patinkantis dalykas – medaus kopinėjimas. Tada daugiausia prireikia jėgų ir procesas lgas. O bites prižiūrėti, korius kilnoti, žiūrėti, kaip vystosi, auga, kaip bičių daugėja, man smagiausia. Bitė darbininkė gyvena 25–45 dienas. Jei gražus oras ir ištisai skrenda, tai apie mėnesį. Tos, kur žiemoti pasilieka, jos ilgiau, net pusmetį, gyvena ir užaugina savo pirmąją kartą, o pavasarį žiemos bitės po miršta. Vasarą viename mano avilyje dūzgia nuo 40 iki 60 tūkstančių bičių, žiemoti pasilieka apie 25–30 tūkstančių, – apie bites ir bitininkystę Nerijus galėtų kalbėti valandas.
Nerijaus Spudvilo nuomone, medus ir jo produktai padeda palaikyti sveikatą ir stiprinti imunitetą, yra natūralus produktas, tinkantis vartoti kasdien po šaukštelį ar du – svarbiausia nepadauginti.
