Filmavimo kamerą iškeitė į odžiaus amatą

Dalintis:

Tauragiškis Gediminas Eičas net ir paragavęs užsienietiškos duonos neatsisakė gimtinės. Grįžo gyventi į Tauragę, išbandė įvairias sritis ir apsistojo ties… odžiaus amatu. Socialiniame tinkle „Facebook“ savo dirbinius reklamuojantis ir parduodantis pašnekovas patikina esantis labai kruopštus, o tai puikiai įrodo kiekviena rankomis siūta siūlė ant Gedimino dirbinių.

Nuo operatoriaus iki odžiaus

Socialiniame tinkle „Facebook“ pastebėjus puslapį pavadinimu „Dreaming cow“ (liet. – svajojanti karvė), jame pasirodė ir tauragiškio Gedimino nuotrauka su trumpu prisistatymu. Kaip rašo odos amato ėmęsis tauragiškis, jis visą gyvenimą mėgo amatus, kol galiausiai vienas jų užėmė didžiulę kasdienybės dalį – tapo kasdieniu darbu.

Gediminas Eičas „Tauragės kurjeriui“ pasakojo išbandęs įvairias sritis. Ne vienerius metus gyveno emigracijoje, o grįžęs ilgai dirbo operatoriumi Tauragėje. Teko filmuoti ir asmenines šventes.

– Dirbau daug su įmonėmis, filmuodamas reklaminius vaizdo klipus, vestuves filmavau, bet ta dalis man nepatiko, netiko darbo apimtis – sudėtinga plėtoti tokią ilgą istoriją. Turbūt per daug lūkesčių sau dėjau, – kalbėjo Gediminas ir galima įtarti, kad tai žmogus perfekcionistas. – Man visada patiko rankų darbas. „Youtube“ žiūriu su tuo susijusius vaizdo įrašus, tai labai kruopštu. Mane žavi, kai rankomis gali padaryti ką nors didelio ir gražaus, kas vėliau gali eiti iš kartos į kartą.

Mokykloje labai laukdavusiam darbų pamokos galiausiai Gedimino gyvenime atsirado oda ir jos dirbiniai bei įvairūs jos apdirbimo būdai. Ir viskas – tik rankomis.

Odžiaus darbo įrankiai. Asmeninio albumo nuotrauka

Pamokos – internete

Dirbti su oda, ją siūti pašnekovas pradėjo stebėdamas įvairias pamokas „Youtube“ platformoje.

– Pagavau save, kad tikrai tuo labai domiuosi. Tada pasakiau sau, kad metu įprastą darbą. Labai džiaugiuosi sužadėtinės palaikymu – ačiū jai už tai. Pradžia buvo sunki – ilgas mokymų procesas, gamyba. Ilgai truko, kol pagaminau taip, kad galėčiau parduoti, – kalbėjo tauragiškis.

Pašnekovas neslepia sulaukęs ir skeptiškų žvilgsnių į savo sumanymus imtis naujos veiklos. Tačiau kliovėsi artimųjų palaikymu ir laikėsi pasirinktos krypties.

Kol kas Gedimino asortimente gausu smulkių odos dirbinių – akinių, raktų dėklų, kosmetinių. Visai neseniai atsirado ir tvirtos odos pirkinių krepšys. Tačiau tikslas – išmokti dirbti taip, kad galėtų gaminti rankines. Kaip sako Gediminas, dirbant rankomis ir stengiantis, kad storos odos gaminys būtų ne tik gražus, ilgaamžis, bet ir patogus, reikia daug išmonės įdėti.

Kodėl pasirinko apdirbimą rankomis ir visiškai nesinaudoja mašinomis? Ir čia kalti Gedimino aukšti standartai.

– Odinis rankomis susiūtas daiktas tarnaus daug ilgiau nei siūtas mašinomis. Siuvimo mašina susiūtoje siūlėje siūlai susikabina vienoje vietoje – nutrūks siūlas kur nors, ir irs visa siūlė. O siuvant rankomis naudojami skirtingi siuvimo būdai. Kur gaminys labiau lankstosi, siūsi vienaip, kitur – siūsi kitaip. Dar kiekvieną siūlę klijuoju, tai suteikia papildomo tvirtumo, – savo darbo detales atskleidė G.Eičas.

Pašnekovas pasakojo, kad visai neseniai bandė išardyti ir perdaryti vieną nevykusį gaminį. Teko kaip reikiant pavargti, skalpeliu pjaustant tvirtas siūles, kad galėtų iš naujo persiūti.

gediminas eicas

Odžiaus amato ėmęsis Gediminas Eičas dabar befilmuoja tik savo dirbinius. Asmeninio albumo nuotrauka

Svarbus tvarumas

Nieko nuostabaus, kad tvirtus daiktus gaminantis Gediminas palaiko tvarumo idėją, vartotojiškumo mažinimą. Jis sako – pilni šiukšlynai kiniškų niekučių, o daugelis perka tam, kad tik pirktų. Kasdienybėje jis stengiasi mažinti plastiko vartojimą, rūšiuoja atliekas.

– Rankų darbo daiktą perki su intencija, kad jis ilgai tarnautų. Man visi vėlesni, ant odos atsirandantys įbrėžimai gražu, odos su randais man pačios gražiausios. Toks gaminys tarnaus ilgai, nors gal per laiką ir nusibos. Bet padėsi į spintą kuriam laikui, po to išsitraukęs vėl galėsi nešioti, – požiūriu pasidalijo odžius.

Gediminas sako dar ne visko išmokęs, todėl informacijos paieškas tęsia. Nudžiugino internete aptikti japoniški žurnalai. Įdomu tai, kad nors ir parašyta viskas japonų kalba, nupieštos odos apdirbimo, siuvimo technikos puikiai suprantamos bet kokia kalba kalbančiam – tereikia noro išmokti ir daug praktikos.

– Šiame amate labai sunku gauti pačius pradmenis, „Youtube“ tos informacijos nėra. Radau per Užimtumo tarnybą mokymų programą, kuri būtų man kaip tik. Tačiau jau nemažai užsitęsė mokslų pradžia, nes vis nesusirenka norinčiųjų grupė. Tad visa mano darbų pradžia yra daugybė bandymų. Nežinojau, kodėl odos kraštas vis ima trūkinėti, ir tik gerokai vėliau supratau, kad kraštą reikia sušlapinti. Daug odos sugadinta, kad gimtų tai, kas dabar jau yra, – neslepia Gediminas.

Siekia tobulybės

Gedimino Eičo svajonė – išmokti gaminti rankines. Apžiūrėjus visą asortimentą kyla klausimas – kas čia tokio, jei jau toks kelias nueitas? Rodos, tik imk ir gamink. Tačiau čia tik prasideda amato subtilybės.

– Labai noriu kuo greičiau išmokti siūti rankines. Tai jau būtų tam tikras tobulėjimas. Ten ir odos ploninimas prasideda, kad kraštas normalus būtų, o ne baisiausiai storas. Šis dirbinys reikalauja tam tikro meistriškumo gaminant rankomis. Žinoma, svarbu ir užsispyrimas, – pasakojo tauragiškis, nė neketindamas imtis siuvimo mašinos.

Su oda Gediminas dirba kasdien tėvų namuose, savo senajame kambaryje. Dabar jis paverstas nedidelėmis dirbtuvėmis, kur pedantiškai sudėlioti jo įrankiai, nuolat palaikoma tvarka.

– Tiek pat pastangų įdedu ir į odą.

Dalintis:

About Author

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą