Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Savivaldybė skuba dar šiemet, kol neprasidėjo žiema, sutvirtinti nuslinkusį Jūros upės šlaitą. Kokius darbus būtina atlikti siekiant išvengti naujos avarijos grėsmės, tauragiškiams patarė Vilniaus UAB „Hidroterra“. Savivaldybė paskelbė konkursą ir ieško rangovo suplanuotiems darbams atlikti. Tai mažos vertės pirkimas, o štai tų pačių projektuotojų baigiamo rengti šlaito atstatymo darbų sąmata perkopia milijoną eurų.
Suspėti iki šalčių
Jūros upės šlaito (nuo Dariaus ir Girėno g. iki J.Tumo-Vaižganto g.) nuošliaužos plotis – 20,3 m, ilgis – 37,7 m, aukštis – 17,5 m, nuslinkusio grunto sluoksnio storis siekia 3 metrus, jo orientacinis tūris – 2300 kub. m. Nuošliaužos vietoje yra elektros tinklų, vandentiekio ir nuotekų tinklų apsaugos zonos. Tyrinėtoje aikštelėje gruntinis vanduo šlaito viršūnėje aptiktas 1,2–3,5 m gylyje, šlaite – 0,1–2,4 m gylyje, o papėdėje – 0,05–0,5 m gylyje.
Laikinomis apsaugos priemonėmis siekiama apsaugoti šlaitą šaltuoju metų laikotarpiu, kad jis daugiau negriūtų. Iki žiemos reikia sugaudyti ir nuvesti į Jūros upę gruntinį ir paviršinį vandenį, nuošliaužą uždengti vandeniui nelaidžia medžiaga, įrengti drenažo linijas ir geosintetinio molio spyną, armuoto grunto mase, smėlio maišais (jie klojami plytų mūro principu) apdengti statų nuošliaužos paviršių, taip dalinai apsaugant statinius nuo galimos griūties. Papėdėje sukalti inkariniai metaliniai vamzdžiai ir mediniai brūsai bus tvirta atrama smėlio maišams.
– Laikinas priemones būtina atlikti iki šalčių. Smėlio maišai numatyti žiemos periodui, kadangi atstatymo projektas nebaigtas, statybos leidimo nėra, kol vyks rangos konkursai, tos visos pirkimo procedūros, ateis ir žiema. O žiemą rangos darbų vykdyti negalima, nes jei peršaldysim šlaitą, tai pavasarį iššauksim papildomas nuošliaužas. Dėl to tos laikinos priemonės, smėlio maišais ta vieta prie nuslinkusios tvoros bus apsaugota nuo šalčio ir kad vanduo mažiau ją drėkintų. O pavasarį, kai įšalas išeis, bus galima pradėti rangos darbus. Tada laikinos priemonės bus išardytos, – „Tauragės kurjeriui“ pasakojo „Hidroterros“ projektuotojas Laimontas Jakštas.
Gruntas po mūrine tvora bus sutvirtintas smėlio maišais, vanduo bus nuvestas į Jūros upę. Reginos Genienės nuotrauka
Norint šlaitą tvarkyti žiemą, reikėtų apsaugos priemonių nuo lietaus, sniego ir peršalimo, tuomet sąmata ženkliai padidėtų. L.Jakšto nuomone, laikinas priemones sudėti rangovas užtruks maždaug dvi savaites. Nuošliaužos priešai – lietus ir šaltis, o kai sausa – beveik vertikalios atodangos gruntas laikosi stabiliai, bet vos tik gauna lietaus – griūva ir slenka.
Pagal parengtą laikinų apsaugos priemonių darbų aprašą Tauragės rajono savivaldybė paskelbusi viešąjį konkursą ieško rangovo. Ar jį rado – bus žinoma šiandien, pasibaigus konkursui ir peržiūrėjus pretendentų pasiūlymus. Kiek pasirengta už šiuos darbus sumokėti, atskleisti savivaldybės specialistai negali, kol nepasirašyta sutartis. Kadangi tai mažos vertės darbų pirkimas, manoma, kad jis neviršys 174 tūkst. eurų be PVM.
– Dabar vyksta apsaugos priemonių konkursas. Norime rudenį laikinai sutvirtinti šlaitą, kad iki pavasario daugiau nenuslinktų, nes šiemet pagrindinių darbų nespėsime padaryti. Per du mėnesius turėtų įrengti, mes norime kuo greičiau. Jei nepavyks dabar rangovo rasti, skelbsim antrą konkursą. O šlaito atstatymo projekto ekspertizę atlieka UAB „Projektų ekspertizė“. Paskui šiam projektui skelbsim konkursą ir ieškosime rangovo, – kalbėjo savivaldybės Statybos skyriaus vedėjas Faustas Sragauskas.
Pakeisti sąmatą
„Hidroterros“ projektuotojas L.Jakštas parengė ne tik laikinų nuošliaužos apsaugos priemonių darbų aprašą, bet ir šlaito atstatymo projektą sumodeliavo kompiuterine programa. Jis atviravo, kad rengiant šiuos darbus pagelbėjo mokslininkai iš buvusio A.Stulginskio universiteto. Pagal jų skaičiavimą Jūros šlaito pastovumas bus užtikrintas, gruntinis vanduo bus sugaudytas drenažais. Apskaičiuotas ir toks variantas – net jei drenažas užsikištų ar dėl kažkokių priežasčių neveiktų, šlaitas daugiau negriūtų.
– Bus tikrai patikimai. Mums teko dirbti prie Gedimino kalno, tai Tauragės projektėlis nedidelis. Bet tie visi dalykai, nuo ko priklauso sprendiniai, panašūs. Tai daugiausia geologija, kokie gruntai, gruntinio vandens lygiai. Pagrindinis dalykas – sutvarkyti tą gruntinį vandenį, kuris iki nuošliaužos drėkindavo visą šlaitą, todėl įmirkęs nuslinko. Ta vieta specifinė, nes nėra priėjimo, visur medžiai, nėra kur technikos pastatyti. Tokie sprendiniai gana brangūs, nes bokštinį kraną reikia statyti ir visa kita technika. Bet kitos išeities nėra, – patikino specialistas.
Pagal projektą vykdydamas šlaito atstatymą nuošliaužos vietoje, visą sujudintą gruntą rangovas turės nuvalyti iki natūralių nesujudintų geologinių sluoksnių, tuomet ant jų įrengti drenažą. Šlaito konstrukcijai pasirinkti lankstūs gabioniniai elementai. Liaudiškai sakant, tai į vielos tinklą susukti drėgmės nekaupiančios skaldos užpilai. Tarpusavyje susijungę gabionai sudarys vientisą konstrukciją. Panašūs darbai buvo atlikti ir sostinės Gedimino kalne. Šio kalno šlaite, kur prie funikulieriaus buvo nuslinkęs, toks sprendimas, anot projektuotojų, pasiteisino, įrengti davikliai rodo, kad šlaitas nejuda.
Jūros upės šlaito atstatymo projekto ekspertizė beveik užbaigta, liko paskutinis žingsnis – statybos leidimo gavimas. Tikimasi jį turėti spalio mėnesį. Projektas pradėtas rengti tik sulaukus geologinių tyrimų rezultatų, jam prireikė pusantro mėnesio. Šį projektą įgyvendinti, L.Jakšto nuomone, įmanoma per vasaros sezoną, iki dar kitos žiemos. Ar tiesa, kad šlaito atstatymo projekto sąmata – 1 milijonas 300 tūkstančių eurų? L.Jakštas šios informacijos nepaneigė ir paaiškino kodėl.
– Projektas pagal redakcines pastabas jau pataisytas, dabar liko pataisyti tik sąmatą. Kaina apskaičiuota pagal sistemos įkainius. Šita kaina skirta statytojui, kuris orientuotas, kiek tas produktas maždaug galėtų kainuoti. Tačiau mano nuomone galima pastatyti ir pigiau. Čia oficialios sisteminės kainos. Viskas priklauso, iš kur medžiagas perka, ar rangovui toli važiuoti, ar vietinis, – kalbėjo projektuotojas.
Reikia stebėti
Atstatant šlaitą, statybinėms medžiagoms kelti bus reikalingas bokštinis kranas. Kadangi šlaitas 17 metrų aukščio, paprasta strėle jo nepasieksi. Brandžių medžių kirsti neprireiks, jie bus išsaugoti. Ant Gedimino kalno šlaito dirbo vadinamasis „voras“ – ekskavatorius ant ratų, galintis važinėti stačiais šlaitais. Jis kojomis, panašiomis į voro, atsiremia ir įsitvirtina šlaite.
Pasak L.Jakšto, šlaitui, kuris nuslinko arčiau pėsčiųjų tilto, buvo taikytos biudžetinės priemonės, kurios, kaip parodė praktika, nepasiteisina. Jo nuomone, reikia daug kainuojančių kapitalinių priemonių. Šioje vietoje šlaitą galima atstatyti tokiu pat principu, kaip ruošiamasi prie „Versmės“ gimnazijos. Nenuslinkusią dalį reikėtų pabandyti stabilizuoti drenažu – gaudomąjį drenažą įrengti tako viršuje ir metus stebėti. Jei tai duotų efektą, galima būtų visą šlaitą sutvarkyti vien drenažu, galbūt brangių kapitalinių priemonių nebereikėtų.
Projektuotojo teigimu, jauni medžiai šaknimis šiek tiek sutvirtina šlaitą, o vėjui brandžius medžius siūbuojant šiai vietai tenka didžiulės apkrovos. Medžiui judant skilinėja žemės paviršius, pro atsivėrusius plyšius paviršinis vanduo skverbiasi į gruntą. Situacija būtų kitokia, jei po medžiais augtų velėna. Todėl techniniuose reglamentuose parašyta, kad hidrotechniniuose statiniuose (pvz., užtvankos) negali augti medžiai. Daug priklauso ir nuo geologijos – kietas ar minkštas gruntas.
Laimontas Jakštas sako, kad sunku gamtą pažaboti – reikia skaičiuoti lietaus kiekį ir visus kitus reiškinius, bet pagal katastrofinius kiekius niekas vamzdynų paprastai neprojektuoja. Jei lietaus nuvedimas būtų projektuojamas pagal katastrofinius kritulius, vamzdynai būtų labai didelio diametro ir labai brangūs.
