Gelbėjant Europos turizmą

COVID-19 pandemija turės neigiamų pasekmių viso pasaulio valstybių ekonomikoms. Ekspertų skaičiavimu, nuosmukis toks didelis, kad jį galima lyginti nebent su Didžiąja depresija, kuri ritosi per žemynus 1929–1933 metais.

Vienas labiausiai paveiktų sektorių šį sykį bus turizmas. Europos Sąjunga skaičiuoja, kad pajamos iš tarptautinio turizmo bendrijoje šiais metais gali smukti net apie 70 proc. Piniginė to išraiška siektų 275–400 mlrd. eurų. Tai neregėti skaičiai, lygintini nebent su laikotarpiu iškart po Antrojo pasaulinio karo. Ištuštėję istoriniai senamiesčiai, vienišas Romos Koliziejus, prišvartuotos Venecijos gondolos – tai tik keli vaizdiniai, kurie yra šių dienų ir artimiausios ateities realybė. Kaip ir restoranai bei kavinės, ant kurių durų kaba užrašas „uždaryta“.

Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių lyderiai garsiai deklaruoja, kad šis vasaros sezonas bus kitoks. Daugelis europiečių veikiausiai turės apsiriboti kelionėmis valstybių viduje, vietiniu turizmu ir mažesnėmis tam skirtomis išlaidomis. Todėl jau dabar svarstoma, kaip gelbėti turizmo bendroves nuo bankroto ir masinių darbuotojų atleidimo. Viena išeičių – sukurti sistemas, kurios leistų šioms kompanijoms klientų neįvykusias atostogas kompensuoti suteikiant kuponus, o ne iškart grąžinant pinigus. Tikimasi, kad tai sudarys galimybes bent daliai kelionių galiausiai įvykti, net jei to teks palūkėti, mat antraip daugelis kompanijų paprasčiausiai turėtų užverti duris.

Tiesa, net kai kelionės į užsienį bus formaliai leidžiamos, kils dilemų, kokiomis priemonėmis tą daryti. Oro linijų bendrovėms kyla didžiulių sunkumų, jos prognozuoja, kad artimiausiu metu skrydžių apimtys bus gerokai kritusios. Be to, teks prisitaikyti prie naujų saugumo reikalavimų.

Pavyzdžiui, Vokietijos oro uostų ir avialinijų atstovai derina būsimąsias skrydžių gaires. Tarp planų – reikalavimas keleiviams prieš skrydį ir jo metu visą laiką dėvėti apsaugines veido kaukes. Taip pat registracijos į skrydį metu gali būti prašoma, kad keleiviai patvirtintų savo sveikatos būklę. Oro uostuose planuojami specialūs ženklai ir žymėjimai ant grindų, kurie leis laikytis saugaus atstumo. Kol kas nesiūloma skrydžių metu užpildyti tik sėdimąsias vietas prie lango ir praėjimo, paliekant vidurinę kėdę laisvą, tačiau iki galo neatmetama ir tokia galimybė.

Bene vienintelis nors šiek tiek teigiamas to aspektas – oro kokybė. Europos kosmoso agentūros (ESA) stebėjimai rodo, kad oro taršos lygis didžiuosiuose Europos miestuose stipriai krito. Lyginant kovo 13 – balandžio 13 d. rodiklius 2019 ir 2020 metais, pastebėta, kad tarša Madride, Milane ir Romoje sumažėjo 45 proc., Paryžiuje – 54 proc.

Nepaisant to, nepatogumų daugeliui mūsų artimiausiu metu veikiausiai bus nemažai, o globalus ir sunkiai suvokiamais tempais spartėjęs pasaulis bent kurį laiką atrodys prislopęs ir sulėtėjęs. Tik tam, kad atsigauti pavyktų sparčiau, būtinas platus sutarimas ir solidarumas.