Prieš devynerius metus Justina Anglickaitė, su šeima grįžusi iš užsienio, atokesniame Šaukėnų kaime (Mažonų seniūnija) įkūrė gėlininkystės ūkį, kuris sėkmingai konkuruoja rinkoje ir ruošiasi plėtrai. Šiemet augalais ji prekiaus ne tik iš namų – prekyvietę įkurs arčiau Tauragės. Justinos augalų kompozicijos puoš miestą, ji klientus pradžiugins naujomis gėlių rūšimis, bus didesnė daugiamečių augalų pasiūla. Gėlininkė papasakojo apie pompastiką kiemų puošyboje, patarė kaip išvengti dažniausiai daromų klaidų.
Meilė iš vaikystės
Justina, užklupta darbų įkarštyje, atviravo, kad šiltnamiai jau pilni ūgtelėjusių daigelių – nors dominuoja žalia masė, tačiau įvairiaspalvių žiedų kasdien vis daugėja. Darbymetis gėlininkystės ūkyje šiemet prasidėjo kaip įprastai, vasario pirmomis dienomis jau rūko dūmai iš kaminų virš šiltnamių. Pirmieji iš tiekėjų atvyko našlaičių daigeliai, nes jų prekyba prasideda anksčiausiai, paskui sulaukė begonijų ir surfinijų.
– Mes iš karto neužsakom didelio kiekio, gaunam daigų pasavaičiui, pagal augimo tempą. Našlaitės jau rodo žiedus, pirmiausiai suskumba sužydėti smulkiažiedės, jau nesikuklina ir stambiažiedės, todėl galima atvykti jų įsigyti. Mieste tik šeštadieniais prekiaujame, bet dar labai neskubame. Orai diktuoja tempą, – kalbėjo daug patirties sukaupusi, vaikystėje augalus pamilusi gėlininkė.
Nors šiais metais ūkyje šiltnamių nepadaugėjo, tačiau apie plėtrą mąstoma, daugiau jų pastatyti Justina su vyru Kęstučiu planuoja kitais metais.

Šiltnamiuose daigų augimas įgauna pagreitį – kasdien vis labiau suveši. Asmeninio albumo nuotrauka
Užaugo plėtrai
Gėlininkystės verslą jauna šeima pradėjo prieš devynerius metus, kitais metais bus dešimtasis sezonas. Šiemet jie vėl įvairina asortimentą, pardavinės ir daugiamečius augalus, netrukus juos pasieks populiariosios smilgos. Pirmumą skiria vienmečiams augalams, nes jų paklausa įsisiūbuoja anksčiausiai – gegužės ir birželio mėnesiais, o daugiamečių augalų sulauks truputį vėliau, jais prekiaus visą vasarą. Augins šluotelines hortenzijas, iš garsios olandų firmos užsisakė šaknų.
– Dabar turime tris didžiulius 600 kvadratinių metrų šiltnamius, dar vieną statysime, o vėliau – žiūrėsim, kaip spėsim. Planuojame arčiau miesto įkurti prekybos tašką, kad labiau būtume pasiekiami miesto žmonėms, kuriems sudėtinga pas mus atvykti į namus. Šitą mintį mes gvildenome pakankamai seniai. Priaugom, jaučiamės pajėgūs ir pasiruošę. Norim plėstis, nes darosi nuobodu. Tegul dar būna staigmena kur įsikursime, dar derinamės, pranešim vėliau, – pažadėjo darbšti moteris.
Pasmalsavus, gal įsikurs Centro turguje, Justina papurtė galvą ir tuoj vardino priežastis: nuomojantis paviljoną reikėtų išmanaus kasos aparato ir tektų samdyti žmogų, o tai garantuotai didesnės išlaidos. Lauko prekybininkai dar nepakliūva į tą grupę, kuriai taikomi nauji reikalavimai. Šnekučiuojantis vėliau ji vis tik atskleidė, jog prekyvietę įrengs arčiau Joniškės sodų, kaip iki šiol prekiaus ir savo namuose Šaukėnuose.

Justina apie augalus daug žino, apie juos gali labai ilgai pasakoti. Asmeninio albumo nuotrauka
– Žiūrim į priekį, kad neužmigtume. Lengviausias darbas užauginti daigelius, o su realizacija yra sudėtingiau, reikia rasti savo klientą. Konkurencija Tauragėje didžiulė. Manau, kad mes jau esame radę savo klientus, jų ratas kasmet po truputį didėja. Nesnaudžiam, su miestu sėkmingai dirbam, šiemet laimėjom konkursą, ir pernai pasisekė, miesto puošybai gėles tiekėm, – džiaugėsi pašnekovė.
Tauragės miesto gėlynuose sodinami tik daugiamečiai augalai, tai J.Anglickaitės užaugintos vienmetės gėlės suguls į pakabinamus ir pastatomus vazonus miesto erdvėse. Prieš kelerius metus miestą puošė surfinijos, tai šiemet, kaip ir pernai, puošyboje karaliaus pelargonijos.
Įsikaraliauja pompastika
Justina atskleidė, jog per sezoną išparduoda labai daug savo kurtų kompozicijų, vienos tinkamos auginti pavėsyje, o kitos mėgsta saulėkaitą, derina gėlininkė kompozicijas ir spalviškai. Atvykusiems klientams padeda susikomponuoti augalus, kiti atsivežę lovelius ir vazonus prašo pasodinti jiems gražiausių gėlių. Gėlininkė įprato, jog atvykę klientai pirmiausia klausia kas naujo, tačiau labai atsargiai žiūri į tas naujienas. Anksčiau žmonės rinkdavosi labiau minimalistinį stilių, pageidavo mažiau gėlių, tačiau ši tendencija keičiasi.
– Dabar palengva įsikaraliauja pompastika – daug didelių vazonų, gausiai žydinčių. Nežinau, koks faktorius tai lemia. Labai noriai renkasi dovanoti prašmatnias kompozicijas vazonuose Motinos dienos, gimtadienio progomis. Klientai sako, jog geriau nei skintos, nes 3–4 mėnesius žydi ir džiugina brangų žmogų. Perka pavienius augaliukus ir sodinasi prie namų, juos komponuoja. Klasika – begonija, pelargonija, ypatingai išpopuliarėjo sundovilės dėl kaitrą atlaikančių savybių, nereikalauja daug drėgmės, gausiai žydi. Jas sodina prie namų į lovelius ir vazonus, ant kapų, – kam pirmenybę teikia klientai vardino pašnekovė.

Šiltnamiuose daigų augimas įgauna pagreitį – kasdien vis labiau suveši. Asmeninio albumo nuotrauka
Suka galvą dėl kainų
Pasak moters, daigelių kainos kasmet – opi problema, gėlininkė susiduria su dilema ką daryti, kai reikia nustatyti kainas. Ji neslepia, jog tai – nemenkas galvos skausmas, nes tiekėjai kasmet šiek tiek brangina ne tik gėles, brangsta žemė ir trąšos, vazonai ir kuras šildymui. Jos teigimu, prieš sezono pradžią eidama per šiltnamį galvoja, kiek ji pati galėtų mokėti.
– Per tuos kiekius susidaro ženkli suma. Šiemet buvo kainų šuolis į viršų, todėl truputį augalų kainas teks koreguoti. Turime tokių rūšių, kurių kainos nedidinome pastaruosius dvejus metus, stengiamės kaip įmanydami išlaikyti patrauklią kainą klientams. Brangsta prekybinės vietos. Jau trečią sezoną turime įsivedę nuolaidų sistemą – kiekvienam atvykusiam ir pirkusiam už 50 eurų, taikome 10 proc. nuolaidą. Žmonės patenkinti ir tuo naudojasi, – patikino moteris, ruošdama naują paslaugą – atsiskaitymą kortele.
Begonijų fanatikė
Kasmet Justina sėja gvazdikėlius, klientų labai pamėgtus medučius – lobuliarijas, kurie labai skaniai kvepia medumi, yra šliaužiantys, kiliminiai augalai. Gėlininkystės ūkyje šešerius metus pardavinėjami ir daržovių daigai. Asortimentas platus, čia užaugina 30 rūšių pomidorų, agurkų, baklažanų, paprikų, aštriųjų pipirų, žemuogių daigų.
– Su sėklomis kartais būna, kad pasėji, o nedygsta. Šiais metais žemuoges sėjau keturis kartus. Daržovių daigus sėjam patys, paskui išsodinam į vazonėlius. Pomidorai visi pasėti, savaitgalį į žemę įterpiau paskutiniuosius, kurie skirti lauko derliui. Šiltnamiams šiuo metu pikiuojami. Patys ankstyviausi klientai pomidorų daigų atvyksta balandžio gale, tuo metu didesnė pasirinkimo galimybė. Intensyvesnė prekyba prasideda po Mamos dienos, gegužės pirmosios dvi savaitės – intensyvus daržovių daigų pirkimas, – situaciją atskleidė pašnekovė.
Šiltnamiuose su daigais labai daug darbo, todėl J.Anglickaitė džiaugiasi turinti darbščią anytą Eleną, kuri visada atskuba į pagalbą, prireikus padeda ir giminaičiai. Paklausta, kokios gėlės jai gražiausios, Justina nė nemirktelėjusi tvirtino, jog yra absoliuti begonijų fanatikė, todėl šiai rūšiai yra paskyrusi visą šiltnamį. Jos teigimu, lapinės begonijos keletą metų vis labiau populiarėja, nes gali augti kambaryje ant palangės, o vasarą puošia kompozicijas, sodinamos kapinėse. Jos praktiškesnės, pakančios saulei, kompaktiškos, vos iki 30 cm.
– Lapų įvairovė, jų raštai ir margumas – turbūt nėra atitikmens augalų pasaulyje. Praėjęs sezonas buvo sėkmingas, įdomus ir sudėtingas, labai darbingas. Džiaugiamės, kad klientai noriai pirko. Galim atsikvėpti tik žiemos laikotarpiu, nuo lapkričio iki vasario pradžios. Dabar prasideda vasarinių augaliukų sezonas, paskui prisidės daugiamečiai, po jų bus chrizantemos. Tas užsisukęs ratas tęsiasi visą šiltąjį sezoną. Nors pavargstu sezono įkarštyje, aš visada laukiu klientų, jau dabar jų pasiilgau, – patikino moteris.
Rinkdamiesi augalus dažniausiai žmonės Justinos klausia, ar jie suderinami tarpusavyje, ką gali sodinti saulėkaitoje, kad jie „neiškeptų“. Gėlininkė pripažino, jog saulėtą vietą pakenčia tik pelargonijos ir sundovilės, o lapinių augalų platus pasirinkimas, smilgos saulėje tik bujoja. Pasak jos, liaudyje gajus mitas, kad augalus būtina derinti pagal tai, kiek jiems reikia vandens, todėl į vazoną susodinami tik sausramėgiai, arba tik mėgstantys vandenį.
– Įsivaizduokit, pripilat pilną vandens, tada saulėtoje vietoje primirkusiame vazone sušunta augalo šaknys. Tai čia didžiausia klaida. Iš asmeninės patirties pasakysiu, kad geriausiai augalus derinti skirtingai mėgstančius vandenį, tada įsivyrauja balansas vazone. Karštą dieną siūlyčiau visada laistyti vėlai vakare, – patarė J.Anglickaitė, pabrėžusi, nors žvyrkelis veda į Šaukėnus, tačiau jis pravažiuojamas – Mažonų seniūnija draugiška, jai paskambinus stengiasi greitai sureaguoti, atsiunčia greiderį.