Gimnazistės Bernadetos Kurlinkutės piešinys papuoš Seimo rūmus

„Versmės“ gimnazijos pirmokė Bernadeta Kurlinkutė pomėgių turi ne vieną, bet labiausiai jai patinka piešti. Savo kūrinius mergina siunčia į konkursus ir olimpiadas, jie beveik visada sulaukia aukštų įvertinimų. Nacionaliniame konkurse „Ateities miestai“ Bernadetos piešinys pateko į geriausiųjų 20-šimtuką – buvo atrinktas iš 400 Lietuvos moksleivių piešinių. Bernadetos „Ateities miestas“ kovo 1–15 dienomis bus eksponuojamas Seimo parodų galerijoje. Moksleivių piešinių paroda bus skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui paminėti.

Žavisi architektūra

Bernadeta turi visą puokštę įvairiausių pomėgių. Tačiau labiausiai jai prie širdies – dailė. Mergina žavisi ir teatru, ketverius metus lankė teatro studiją, įkūnijo įvairius personažus, tačiau sako, kad paauglystėje pradėjo drovėtis vaidinti, atsirado scenos baimė, todėl apsisprendė tobulinti gebėjimą piešti.

– Ir filmai – mano hobis, dar patinka prižiūrėti augalus. O piešiu nuo darželio laikų, tapymas man padeda susitvarkyti su stresu, susikoncentruoti. Piešimo technikas maišydavau, darželyje piešdavome viskuo: flomasteriais, akvarele, spalvotais pieštukais, kreidelėmis. Pernai baigiau Tauragės meno mokyklą, dailės užsiėmimai padėjo surimtėti, išryškėti mano darbams, išmokau dailės teorijos, – atviravo moksleivė. – Būdama maža piešiau viską, ką matau: medžius, gėles, šeimos narių portretus. Ir dabar dažniausiai piešiu portretus, fokusuoju į veidus, išraiškas, emocijas, stengiuosi tai tobulinti. Atradau savo mėgstamiausią, pagrindinę piešimo priemonę – smulkius markeriukus, jais galimas įvairus grafikos braižas, įdomios detalės.

Mergina neslepia, kad jai niekada nesisekė piešti pastatų, todėl intensyviai to mokosi, tobulina įgūdžius. Ji labai žavisi architektūra, todėl nuvažiavusi į senamiesčius, keliaudama visuomet žvilgsniu ištyrinėja senus statinius, vertina jų detales ir visumą, tik dar nepavyksta tobulai perteikti piešinyje.

Svajoja apie scenografiją

Piešimo konkursai Bernadetai patinka, nepraleidžia progos juose sudalyvauti.

– Dažnai dalyvauju piešinių konkursuose. Turiu nuostabią mokytoją „Versmėje“ Gitaną Budginienę, ji visuomet įtraukia į konkursus ir suteikia galimybę pasireikšti. Ji mane piešimo paslapčių mokė ir Jovarų pagrindinėje mokykloje, ten baigiau 8 klases, – džiaugiasi moksleivė. – Konkurse „Ateities miestai“ labiau įsitraukiau į ateities idėją, o ne patį miestą perteikiau. Mano idėja – kaip mes atsijungiame nuo pasaulio, kaip tampame šiek tiek zombiais, judančiais šešėliais. Norėjau perteikti, kaip mes visomis technologijomis esame stebimi, todėl norėjau pripiešti daug akių.

Bernadetos svajonė – baigus gimnaziją Vilniaus dailės akademijoje studijuoti scenografiją. Ji sako, kad dėl savo svajonės labai stengiasi. Jai patinka scenografija, kurioje daug komponentų: grimo, apšvietimo, kostiumo, scenos, patinka, kai visa tai perteikiama filmuose ir teatre.

Myli augalus

Gimnazistė atvirauja, kad filmais pradėjo domėtis prieš kelerius metus, per karantiną šis pomėgis ypač sustiprėjo, nes turėjo daugiau laisvo laiko. Kartais per dieną žiūri net kelis filmus, patinka įvairūs: siaubo, komedijos, romantiniai. Gilinasi į jų turinį, analizuoja. Šiek tiek mažiau dėmesio skiria knygoms.

– Kai nusiteikiu knygai, tai mėgstu paskaityti. Dabar daugiausia skaitau privalomąją literatūrą. Augalais susidomėjau matydama, kaip mamytė juos augina ir puoselėja. Man augant mūsų kiemas skendėjo įvairiuose gėlių žieduose. Tai skatino mano smalsumą, visuomet mamos apie augalus klausinėdavau. Labai patinka vilkdalgiai, visuomet patiko jų kvapas, – linksmai kalbėjo Bernadeta. – Ant palangės dabar auginu raudoną sukulentą, labai juo rūpinuosi.

Bernadeta Kurlinkutė sako, kad vis dėlto daugiausia laiko atima pamokos ir pasiruošimas joms, mokosi gerai, labai patinka anglų kalba, istorija, biologija ir literatūra. Laisvalaikį skiria savo pomėgiams, neslepia, kad pasėdi prie kompiuterio, nemažai dėmesio tenka ir telefonui, užtenka laiko ir su draugais pabūti.

– Reikėtų truputį pagerinti žinias, ypač matematikos. Ir kiti dalykai man sekasi neblogai. Dabar piešiu piešinį olimpiadai, kurio tematika – šimtmetis. Reikia perteikti tai, kas buvo prieš šimtą metų. Piešiu trečiojo dešimtmečio moterį, – kalbėjo moksleivė. – Ypač domiuosi įvairių dešimtmečių madomis, patinka šią temą tyrinėti, rinkti nuotraukas iš įvairių laikotarpių. Tas laikotarpis, ypač Lietuvoje, man simbolizuoja tylą prieš audrą tarp I ir II pasaulinių karų. Tai bandysiu perteikti konkursiniame piešinyje.

Piešia ir ant popieriaus skiaučių

Prieš pradėdama piešti Bernadeta pirmiausia sukuria idėją, nupiešia eskizus, pažiūri nuotraukas, jei reikia, susiranda literatūros, ieško būdų, kaip perteikti išraišką – net save nufotografavusi tyrinėja kaip pavyzdį. Ji atvirauja, kad piešinys niekada nesigauna toks, kokio iš pradžių norėjo, kuriant idėja keičiasi.

– Visaip būna, kartais man mano kūriniai patinka, tačiau dažniausiai į savo darbą žiūriu kritiškai, visada noriu kuo geriau padaryti. Prie laureatinio darbo „Ateities miestai“ labai noriu prikibti, dabar jį koreguočiau. Kad tapau laureate nacionaliniame konkurse, man buvo labai didelis siurprizas, nes apie tą darbą net buvau užmiršusi. Gulėjau ant sofos, kai mokytoja Gitana paskambino ir mane pasveikino, – šypsosi moksleivė. – Savo piešinių nekaupiu, juos išdalinu, kai kurie pasilieka dailės kabinete. Tapymas man patinka, tačiau norint būti dailininku, tam reikėtų atiduoti visą save. Nuvažiavusi į kaimą mėgstu atsisėdusi su pieštuku ir popierėliu, kurį randu kišenėje, eskizuoti, perpiešti gražius kaimo vaizdus.