Kai kam pasirodys, kad pavojus kiek sutirštintas. O kai kas pamanys, kad šituo rašiniu norima tik tam tikram verslui pakenkti. Yra šito verslo atstovų, ir ne vienas, ir Tauragėje. Bet pradėsiu nuo kiek nutolusio – tradicinio penktadienio klausimo.
Ar kada nors pagalvojote, kodėl tas gražusis – iš užsienio atsivežtasis stipraus gėrimo butelis yra… mėlynas? Ir kodėl alaus buteliai dažniausiai gintarinės spalvos?
Atsakymai paprasti: ir rusvas alaus stiklas, ir mėlynas ar matinis alkoholio butelis saugo gėrimus nuo nepalankios ir produktus sugadinti galinčios saulės šviesos. Nežinojote, nes ne stiklas, o butelio turinys labiau jus domino. Ir dar sveikata nelabai rūpėjo. Bet atėjo pavasaris. Po ilgos žiemos norisi saulės. Tad, žiūrėk, jau kitą savaitę balkone išvysite gražuolę, bandančią gaudyti kuo karštesnius spindulius, nes gražus lietuvis yra… įdegęs saulėje lietuvis. Tik gaila, jog ir šį pavasarį (kaip ir pernai, kaip ir užpernai) niekas jam neprimena apie tai, kad saulė gali būti ir negailestinga, ir žiauri.
Melanoma ir kitomis ultravioletinės spinduliuotės (UV) sukeliamomis ligomis pasaulyje kasmet suserga daugiau nei pusantro milijono žmonių. Lietuvoje – beveik 1000. Dalis, deja, nepagydomai. Kalta saulė. Ir pavasaris, nes po žiemos odoje – mažiausiai nuo tos spinduliuotės saugančio melanino, nes pavasarį oda pati jautriausia, nes vis dar gajus mitas, kad, girdi, debesys nepraleidžia UV spindulių. Dar ir kaip praleidžia! Stipriai saulėje nudegti galima ir debesuotą dieną.
Tiesa, niekas niekada jums apie tą UV – ultravioletinę spinduliuotę – nepasakojo. Tad papildykim žinių kraitelę. Nuo pat 1801-ųjų, kai nematoma spinduliuotė buvo atrasta, ji balais nebuvo skirstoma. Atsitiko tai tik 1992-aisiais. Vyresni pamena: tais metais buvo pavojingai suplonėjęs Žemę nuo pavojingų spindulių saugantis ozono sluoksnis. Bet paskui gamta ir be mokslo įsikišimo „pasitvarkė“, sluoksnis vėl sustorėjo ir dabar saugo mus. Tiesa, nieko nesigirdi apie tai, ko imtumės, jei vėl taip atsitiktų. Bet… gal neatsitiks? Dabar tai stebima ir jau sukurti spinduliuotės stiprumo indeksai. Skirstoma taip: indeksas 0–2 žemas ir nepavojingas; indeksas 3–5 vidutinis lygis; 6–10 aukštas lygis; o daugiau nei 11 – ekstremalu. Dar ta UV spinduliuotė skirstoma pagal spindulių tipus: UVA spinduliai be kliūčių pasiekia Žemės paviršių, skatina… senėjimą ir raukšles. UVB spinduliai sukelia nudegimą ir… padeda gaminti vitaminą D. O pavojingiausia – UVC spinduliuotė. Bet ji itin reta, nes vis dar „veikia“ ozono sluoksnis. Tolau jau – apie rekordus.
Lietuvos UV indeksai ekstremumais nepasižymi. Tiesa, yra buvę dienų, kai orų prognozuotojai rašė 9 balus. Tarsi nepavojinga (netrukus pateiksiu ir pasaulio skaičiuką). Bet ir trumpas buvimas lauke, kai indeksas tik 5 ar 6, geba pažeisti odą ir akis. Dar viena mūsų daroma klaida – manome, kad bėdai prisišaukti būtinai reikia vasaros. Netiesa: ir pavasaris tinka. Dabar – apie nepamirštamąjį rekordą.
Jis užfiksuotas 2003 metais Bolivijoje. Ten UV indeksas buvo 43,3 (!). Ir tai įvyko dėl keleto krūvon supuolusių sąlygų: didelio aukščio (5920 m virš jūros lygio), tropinės saulės ir mažo ozono kiekio tądien. Mokslininkai buvo su spec. apranga. Be jos būtų patyrę ne tik stiprius odos ir akių nudegimus, bet ir odos ląstelių DNR griūtį.
Toliau – keli paprasti patarimai tiems, kuriuos pavyko išgąsdinti. Bet labai gąsdintis nereikėtų: pakaks žinoti, kad mūsuose didžiausia UV spinduliuotė pavasarį ir vasarą yra nuo 11 iki 15 val.; tuo metu būtini akiniai nuo saulės ar plačiabrylė skrybėlė. Ir nepamirškite kremų nuo saulės. Kadangi apie juos neišmanau, pakartosiu, ką „moteriški“ žurnalai rekomenduoja: jie teigia, kad turėtų tikti SPF 30 arba SPF 50, o SPF 15 apsaugo nepakankamai.
Tad kodėl gi norime saulėje įdegti? Negi vien dėl grožio?
Šitie nematomi UV spinduliai retsykiais ir puikų darbą padaro: papildo nuolat mūsų organizmėliuose trūkstamas vitamino D atsargas. Apie to vitamino trūkumą mūsų platumose gyvenantiems rašyta ne kartą. Bet daug rečiau rašyta apie UV taikymą sveikatinimo sistemoje: protingai sureguliuotoji UV spinduliuotės forma padeda slopinti mikrobų ir kitų patogenų DNR bei RNR. Tiesa, randasi ir metodą kritikuojančių, įtarinėjančių, kad jis gali pakenkti. Todėl atkreipkite dėmesį į žodelius, kuriuos tekste ką tik nemačiomis praleidote: „…protingai sureguliuotoji“.
Dabar kelios eilutės iki šiol skeptiškai rašinį skaičiusiems („Kokios tos vasaros Lietuvoj? Kas čia man bepakenks?“). Betgi ir jūsų kaimynystėje pilna tų, kuriems lietuviška vasara per šalta: jie jau dabar turi rudeniui bilietus į kitus – šiltesnius kraštus. Į ten, kur visi pamokymai ir perspėjimai pamirštami. Todėl primenu.
Viena pavojingiausių spinduliuočių visuomet – Atlanto vandenyne prie Afrikos. Ten, kur Kanarų salos. Neįprastai aukšta ji ir Graikijos Rodo saloje, ir Sevilijoje bei Kordoboje. Ir dar noriu priminti, kad pradžioje rašiau apie „kenkimą verslui“, kuris ir Tauragėje yra. Taip. Viena pavojingiausių vietų visuomet ten, kur – soliariumas.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai