fbpx

Gyvūnų globėjas Sigitas Klymantas iki šiol negali atsistebėti žmonių žiaurumu

Dalintis:

Sigito Klymanto sodyba Rūgalių kaime unikali – joje gausybė įvairių gyvūnų: ir savų, ir priglaustų. Kas pusmetį tradiciškai šeimininkas įsigyja naujų augintinių, tuo pačiu globoja sužeistus, senus, paliktus ar paklaidintus naminius ir laukinius faunos atstovus. Pamatęs, kam šį kartą prireikė pagalbos, nustebęs liko pats globėjas. Žymiosios sodybos šeimininkas pastebėjo, kad pastaruoju metu Tauragės rajone daugėja bešeimininkių gyvūnų ir negailestingo elgesio su jais atvejų.

 Tokių globotinių dar neturėjo

Prieš kelias dienas Lietuvos gyvūnų globos draugijos Tauragės skyriaus pirmininkui Sigitui Klymantui į sodybą merginos atvežė trijų litrų stiklainį su plaukiojančiomis dviem akvariumo žuvimis. Jos papasakojo, kad vaikščiodamos prie upės pastebėjo jaunuolį, ketinantį kažką iš stiklainio išpilti į vandenį. Pasiteiravusios sužinojo, kad žuvis, mat jos užaugo didelės, nebetelpa akvariume, todėl vaikinas nusprendė jų atsikratyti.

– Tai synodontai, priklauso šamams ar šamažuvėms, dugninės žuvys, surenka nuo grunto maisto likučius, užauga iki 15–20 cm. Tokioms 60–75 litrų akvariumas per mažas, nes daug juda.  Plėšrios kitų žuvų atžvilgiu, todėl reikia žinoti, kokias rūšis kartu galima laikyti, – pasakojo gyvūnų globėjas. – Nupirkau joms į kompaniją 4 ciklidus – jie agresyvūs, nenusileidžia, prireikus apsigins. Papūgėlių, žiurkėnų, dekoratyvinių pelių esame turėję, bet va, akvariumo žuvų dar neteko.

S.Klymantui merginos žuvis atvežė stiklainyje su upės vandeniu, be deguonies, todėl teko skubiai ieškoti akvariumo ir reikalingos įrangos. Rudenį, atvėsus orams, šamažuvės upėje žūtų, nes įprastai gyvena šiltame, 22–24 laipsnių, vandenyje. Pašnekovo nuomone, taip atsitinka, kai žmonės perka žuveles nepasidomėję, ar didelės augs, kokios sąlygos joms reikalingos, su kokiomis rūšimis gali kartu gyventi. Nebegalėdami suteikti reikalingų gyvenimui sąlygų, jų tiesiog atsikrato.

Nauji Sigito Klymanto globotiniai – priglausti žuvų jam dar neteko

Jei kas iš S.Klymanto draugų ar pažįstamų norėtų šamukus auginti – atiduotų. Jie stambūs, gali pamanyti, kad tinkami į keptuvę dėti, todėl dovanodamas šias žuvis Sigitas įvertintų žmogų – svarbu, kad augintų, o ne sumanytų išsikepti. Per 20 darbo metų savo gyvūnų prieglaudoje jis geba greitai perprasti kiekvieną žmogų. Pradedančiam akvariumininkui šamukai geri tuo, kad tai nereiklios žuvys. Juos vienus dideliame akvariume auginti žmonės nelabai mėgsta, nori, kad kartu plaukiotų mažų, spalvotų, dekoratyvinių žuvelių. Deja, synodontus galima auginti tik su plėšriomis žuvimis.

Visų priglausti neturi galimybių

Sigito Klymanto sodyboje labai daug įvairių gyvūnų, netrūksta ir egzotinių – papūgų, žalčių, smauglių, ežių, voverių. Daugelį metų jis laikosi tradicijos, kurios sako dar nė karto nesulaužęs – kas pusmetį įsigyja naujų augintinių. Štai prieš tris mėnesius iš Rumunijos parsisiuntė australiškų stručiukų, kuriais iki šiol neatsidžiaugia. Įsigytus gyvūnus vyras augina savo šeimos džiaugsmui, o prieglaudą įsteigė žmonių paliktiems ar paklaidintiems keturkojams.

– Beglobių šunų vis daugėja, mano voljerai visad buvo pilni voljerai ir jie netuštėja. Net daugėja žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Dar niekada nesu turėjęs tiek daug aklų ir kurčių išmestų šunų. Rūpinuosi vargana kalyte iš daugyklos – veisyklos. Žmonės žiaurūs: nereikalingus ar nusenusius šunis išmeta, nemažai atvejų, kai palieka pririštą šunį prie medžio, – pasakojo žinomiausios Tauragės krašto sodybos šeimininkas.

Azartiškas gyvūnų augintojas ir nelaimėlių globėjas pastebėjo, kad beglobių šunų daugėja dėl žmonių migracijos, neretai jų šeimininkai suserga ar miršta. Kiekvieną savaitę jis sulaukia skambučių, prašančių priglausti apgailėtinoje padėtyje atsidūrusius augintinius. Neseniai iš užsienio sugrįžęs sūnus pasirūpino tėvo laidotuvėmis, jam netrukus vėl reikia išvykti. Turi pasirūpinti paliktu ūkeliu – tėvo augintą katiną ir vištas padovanojo kaimynams, o štai dviejų senstelėjusių šunų niekam nereikia.

– Skambino ir prašė priglausti. Sodybos tuštėja, daugėja beglobių gyvūnų. Pagal veterinarines taisykles aš negaliu prieglaudos perpildyti, vyksta planiniai patikrinimai. Tačiau tarnybos dabar žiūri ne taip griežtai, tik iš tikrųjų visų priimti neturiu galimybių, – apgailestavo pašnekovas.

Sigitas Klymantas pasakojo, kad dažnai kalyčių šeimininkai nori jam įsiūlyti netikėtų savo augintinės palikuonių, ieško lengviausio varianto jų atsikratyti. Tokį elgesį Sigitas vadina aplaidumu – kodėl iš anksto nepasirūpino sterilizacija? Šiuo metu gyvūnų globėjas stengiasi padėti Viešvilės gyventojams – į negyvenamą miestelio sodybą priklydo dvi kalytės, viena susilaukė 8 šuniukų, o kiek kita – dar nežinia. Gyventojai paeiliui veža joms maistą ir ieško šuniukams, kurie augs nedideli, jaukių namų.

Gandrai – nuolatiniai klientai

Savo sodyboje S.Klymantas dažnai globoja sužeistus laukinius gyvūnus, sparnuočius, roplius. Žmonės, radę sužalotą ar leisgyvį padarą, veža jam – kaip legendiniam daktarui Dolitliui. Daugiausiai tenka prižiūrėti gandrų – pernai jų turėjo net 15. Šiemet žmonės jam atvežė 4 gandrus – du, išmesti iš lizdo, neišgyveno. Vienas, rastas pakelėje, nesiorientavo aplinkoje. Spėja, kad atsitrenkė į mašiną. Pabuvęs keletą dienų sodyboje, kol pasveiko, išskrido. Gandras, išvaduotas iš Kaupių sąvartyno tinklų, dar tebegyvena pas Sigitą – dienomis išskrenda, vakarais sugrįžta į kiemą.

Rūgalių kaimo sodybos šeimininkas sako, kad visiems gyvūnams maisto užtenka. Jis džiaugiasi, kad iš miesto atvykstantys lankytojai, savanoriai pavedžioja priglaustus šunis, su jais bendrauja ir žaidžia. Jam įsiminė atvejis, kai atvykęs darželinukas atsinešė visą savaitę į maišelį rinktų pusryčių likučius. Vadinasi, vaikas visą savaitę ruošėsi kelionei pas gyvūnus, apie juos galvojo.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Palikite komentarą