fbpx

Į mūsų virtuvę atkeliauja svirpliai: masiniam jų vartojimui reikia laiko

Dalintis:

Mokslininkai apskaičiavo, kad 2050 m. pasaulyje gyvens 9 mlrd. žmonių, o mėsa taps deficitu, nes jos poreikis išaugs 70 proc. Todėl jau šiandien skatinama atsigręžti į vabzdžius – ateities mitybą: juos auginant prireikia mažiau sąnaudų, jie draugiškesni klimato kaitai ir yra puikus baltymų šaltinis. Ne vienas Lietuvos verslininkas jau pabandė užpildyti atsiradusią perspektyvią nišą žemės ūkio ir maisto gamybos sektoriuje. Gamintojai sako, kad ši naujovė neatgrasi ir tauragiškiams – jie svirplius valgo.

Baltymų šaltinis

Ištirta, kad maistinė svirplių vertė gana aukšta: juose du kartus daugiau baltymų nei mėsoje, daugiau kalcio nei piene, geležies kiekiu jie lenkia špinatus, juose daugiau skaidulų nei žirniuose, o Omega 3 rūgščių – kaip lašišoje. Palyginti su tradiciniais mėsiniais galvijais auginant svirplius reikia mažiau erdvės, pašaro ir vandens, tai ekonomiškai naudingiau ir padaroma mažesnė žala aplinkai. Apskaičiuota, kad svirpliai labai mažai išskiria šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kai galvijų fermos dujų išmetimo kiekiu konkuruoja su automobiliais.

Norint užauginti 450 g baltymų, galvijams sunaudojama 3700 l vandens (4,5 kg maisto), kiaulėms – 2200 l (2,25 kg), vištoms – 560 l (1,13), o svirpliams – 3 l (900 g). Šie vabzdžiai  išskiria tik 1 proc. metano dujų palyginti su galvijais. Sausų svirplių miltuose yra 68 proc. baltymų, sausoje jautienoje – 43 proc., vištos krūtinėlėje – 31 proc., pusžaliame jautienos kepsnyje – 29 proc.

Tauragėje – viena bendrovė

Paklausti, ar Tauragės krašte auginami vabzdžiai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Tauragės skyriaus specialistai informavo, kad tarnybos kontroliuojamoje teritorijoje registruota tik viena bendrovė – UAB „Ranila“, kuri verčiasi maistinių vabzdžių auginimu ir jų žaliavos pardavimu. Bendrovės direktorius Ramūnas Norgilas sakė, kad jis vienas pirmųjų prieš kelerius metus pradėjo šią veiklą, tačiau šiuo metu laikinai jos nevykdo, kada ją atnaujins – kol kas neaišku.

– Susidėjo daug dalykų, kurį laiką neauginu svirplių, tačiau visiškai tos veiklos neatsisakau. Nelabai iš to verslo yra, kavinės mažai produkcijos ima. Jei kavinėje suvalgys 100 ar 200 svirplių, tai čia ne verslas. Nieko, bus geresni laikai, dar kol kas anksti, – atviravo R.Norgilas.

Tiekia ir Tauragei

UAB „Acheta“ (Kaunas) direktorius Donatas Glušauskas pasakojo, kad jo vadovaujama bendrovė savo užaugintų ir paruoštų maistui svirplių produkciją Lietuvoje realizuoja 32 parduotuvėse, neseniai pradėjo bendradarbiauti su prekybos tinklu „Rimi“, o Tauragėje šios bendrovės distributorė yra kavinė „Sweet express“. Bendrovė remia kultūrizmo ir fitneso čempionatą, ten susipažino su tauragiškiais, kurie ir pasiūlė svirplių produkcijos atvežti į Tauragę.

– Tauragiškiai perka 6 skonių džiovintus svirplius, svirplių miltus, duonelę iš tų miltų ir dešreles, nelabai daug, bet normaliai. Tauragėje mūsų produkcija labiau mėgaujasi gurmanai, didžiuosiuose miestuose ją perka visi, svarbu, kad skanu, – atviravo D.Glušauskas. – Per elektroninę parduotuvę nemažai išsiunčiame produktų į Tauragę – gal tauragiškiams internetu pirkti patogiau. Aš pats kasdien suvartoju po 1 pakelį svirplių pavakariams ir 1 pakelį duonelės pusryčiams. Svirplių skonis primena riešutus ir saulėgrąžas, o svirplių miltai – nesaldžią chalvą.

Donatas Glušauskas pataria džiovintų svirplių miltus naudoti tirštiems kokteiliams, sriuboms, padažams, jie tinka ir visiems miltų patiekalams, galima svirplių miltų berti iki 30 proc. bendros masės. Pasak Donato, vabzdžių miltai beveik neturi gliuteno, jie menkai limpa, bet labai pagerina košių ar blynų maistinė vertę.

Verslininkas sako pastebėjęs, kad pastaraisiais metais daugelis, pradėjusių vabzdžių auginimo verslą, Lietuvoje jį sustabdė.

– Mums sekasi, nes mes iš karto ėjome į galutinį produktą ir į vartotoją, todėl 5 kartus daugiau reikėjo investicijų laiko ir pinigų atžvilgiu. Mes ne vien žaliavą auginame, kaip dauguma: užauginę svirplius patys gaminame produkciją ir ją parduodame vartotojui. Jau esame paruošę dirvą šioje rinkoje, – pasakojo kauniškis verslininkas. – Svirplius auginti pradėjome prieš ketverius metus, į rinką su produkcija išėjome prieš pusantrų metų. Bendradarbiaujame su Kauno technologijos universiteto Maisto institutu, jame tiriame ir kuriame receptūras.

Mano, kad populiarės

Vienu metu auginant svirplius ir plečiant verslą (virtuvės ir įvaizdžio kūrimas) bendrovei reikėjo didelių investicijų. Vien svirplių fermai įrengti prireikė 15–20 tūkst. Eur. D.Glušauskas sako, kad jų pagrindinis klientas – vidutines pajamas gaunantis žmogus, todėl svirplių produkcija nėra iš pigiausių. O brangoka todėl, kad reikia užauginti didelį kiekį vabzdžių ir juos kokybiškai paruošti, tam reikia daug rankų darbo.

– Ateityje kainos koreguosis, kai automatizuosime auginimo fermas ir gamybos liniją, tuomet žmonių mažiau reikės. Žinių, kaip auginti svirplius, sėmėmės iš partnerių suomių, jie mus konsultavo, padėjo su įranga. O gaminant produkciją mums padeda stipri technologų komanda, – sakė Donatas, neabejojantis, kad vabzdžių produkcija Lietuvoje kasmet vis labiau populiarės.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Palikite komentarą