Į Tauragę plūstelėjo rusakalbiai: ieško geresnio gyvenimo

Rugsėjo 21-ąją Rusijoje paskelbus dalinę mobilizaciją, iš šalies visais įmanomais būdais pasprukti ir išvengti žūties karo lauke Ukrainoje bando vis daugiau gyventojų. Lietuva pranešė priimsianti visus Rusijos piliečius, galinčius įrodyti savo lietuvišką kilmę. Arčiausiai Tauragės esančiame Panemunės pasienio poste per dieną pėsčiomis sieną kerta apie 100 Rusijos piliečių, o Kybartų pasienio punkte per dieną į Lietuvą įeina ar įvažiuoja dar daugiau.

Poskyryje daug rusakalbių

Praėjusią savaitę pasą Migracijos departamento Tauragės skyriuje užsisakęs tauragiškis Marius B. „Tauragės kurjerį“ informavo, kad didžioji dalis laukusiųjų atsiimti dokumentų kalbėjo rusiškai. Tauragiškis klausė, ar tai nuo mobilizacijos į Lietuvą bėgantys rusai.

– Ir prieš mane, ir po manęs užsiregistravusieji kalbėjo rusiškai. Pasiklausiau, sakė, Rusijos piliečiai. Toks keistas jausmas apėmė, jei mažoje Tauragėje tiek prašančiųjų dokumentų, tai koks pabėgėlių mastas visoje Lietuvoje? Kur jie visi apsigyvens, ką dirbs, gaus valstybės pašalpas? – stebėjosi tauragiškis.

Penktadienio rytą Migracijos departamento Tauragės poskyryje dokumentų laukė šeši užsieniečiai: baltarusis, tadžikas, du uzbekai ir du Kazachstano piliečiai. Visi šeši vyrai dirba tolimųjų reisų vairuotojais Lietuvos įmonėse. Tadžikas Azamjon Lietuvoje dar tik 10 mėnesių. Vyras prisipažino į Lietuvą atvažiavęs čia dirbančių tautiečių kvietimu.

– Šiandien į Tauragę atvažiavau iš Kauno. Dešimt mėnesių dirbu vairuotoju ir reikia susitvarkyti dokumentus. Prašysiu leidimo dirbti ir gyventi. Kai jį gausiu, be problemų galėsiu grįžti į namus ir aplankyti artimuosius. Pas mus, Tadžikistane, labai maži atlyginimai – per mėnesį savo šalyje galime uždirbti iki 300 eurų, o namuose du vaikai, žmona, turiu dar mamą ir močiutę, joms reikia padėti. Tikiuosi Lietuvoje dirbti dar metus, o tada grįšiu namo. Čia labai didelės algos, čia uždirbu daugiau nei 2000 eurų. Ką uždirbsiu per metus, užteks keleriems metams mano šalyje, – kodėl pasirinko darbą Lietuvoje, kalbėjo leidimo laukiantis Azamjon.

Tadžikas Azamjon Lietuvoje ketina dirbti tik metus – uždirbti pinigai leis bent penkmetį pragyventi savoje šalyje. Mortos Mikutytės nuotrauka

Vitebske iki 2020 metų gyvenusiam Ivanui šiemet pasibaigė darbo vizos galiojimo laikas. Į namus Baltarusijoje vairuotoju dirbantis dar trisdešimties neturintis vyras grįžta kaskart parvažiavęs po mėnesį ir daugiau trunkančio reiso Europoje.

– Dirbu Kauno įmonėje, bet nei Vilniuje, nei Kaune, nei Marijampolėje nebuvo vietų migracijos poskyriuose, atvažiavome dokumentų tvarkytis į Tauragę. Jei būtų galimybė, gyvenčiau savo šalyje, bet už tą atlygį, kurį moka Baltarusijoje, pragyventi neįmanoma. Turiu aukštąjį išsilavinimą, esu inžinierius, o mano alga Baltarusijoje keturis kartus mažesnė nei čia, Lietuvoje, – sakė užsienietis.

Gyventojus ramina – rusų nedaug

Migracijos departamento Tauragės skyriaus vedėja Edita Aurilienė patvirtino, kad skyrius dirba pilnu pajėgumu.

– Migracijos departamento Tauragės skyrius aptarnauja Lietuvos Respublikos piliečius ir užsieniečius. Laukiamajame kas dieną yra daug rusakalbių klientų. Pasižiūrėjau statistiką, tai skaičius kiekvieną dieną panašus į tą, kuris buvo prieš karą. Registruotis mūsų skyriuje gali gyventojai iš visos Lietuvos. Jie stebi, kuriame skyriuje yra laisvų vietų priėmimui ir atvažiuoja iš kitų miestų. Tauragės skyriuje per pusmetį buvo pateikta beveik 2000 prašymų leidimams laikinai gyventi Lietuvoje. Plaukia didelis srautas užsieniečių. Beveik 300 jų kreipėsi dėl leidimų pakeitimo, 330 – dėl darbų pakeitimo. Visas tas srautas atvyksta pas mus, į gyvus vizitus, – sakė vedėja.

Editos Aurilienės surinkti duomenys rodo, kad dažniausiai leidimų gyventi ir dirbti mūsų šalyje prašo jau darbus čia turintys užsienio piliečiai. Dauguma jų – transporto ir logistikos įmonių darbuotojai. Nemažai užsieniečių yra įdarbinusios ir Tauragėje registruotos vežėjų bendrovės.

– Iki 10 procentų visų atvykstančiųjų į skyrių yra Rusijos piliečiai. Visi kiti užsieniečiai yra rusiškai kalbančių šalių piliečiai. Tai ir Moldova, ir Kazachstanas, Azerbaidžanas, Sakartvelas, Tadžikija, Kirgizija, Uzbekija ir tie patys Tauragėje jau gyvenantys ukrainiečiai. Turime klientų ir iš Turkijos, Indijos. Galiu tauragiškius nuraminti, Rusijos piliečių yra labai mažai, – informavo Migracijos departamento Tauragės skyriaus vadovė.

Į arčiausiai Tauragės esantį Panemunės pasienio kontrolės postą, kurį iš Rusijos pasiekti galima tik pėsčiomis, paskelbus mobilizaciją, neatėjo nė vienas lietuviškas šaknis įrodyti siekiantis Rusijos pilietis. Nuo balandžio 28 dienos automobilių eismas per Karalienės Luizos tiltą, jungiantį Lietuvą su Kaliningrado sritimi, Rusijos sprendimu buvo uždraustas ir kol kas neatnaujintas, tad iš Rusijos į Lietuvą ir atvirkščiai migruoja tik pėstieji. Kiekvieno į Lietuvą atvykti norinčio žmogaus pasienio kontrolės punkte laukia asmens ir kitų dokumentų kontrolė, įvertinamas pagrindas patekti į šalį, tikrinama, ar pateikiami dokumentai nesuklastoti. Po pasieniečių kontrolės laukia muitinės patikra – įvertinama, ar žmogus per valstybės sieną negabena draudžiamų ar didesnio kiekio, nei leidžiama, tabako, alkoholio gaminių arba pinigų.

Migracijos departamento Tauragės skyrius. Mortos Mikutytės nuotrauka

Iškalbingi skaičiai

Net ir paskelbus, kad Lietuva priims lietuviškų šaknų turinčius Rusijos gyventojus, procedūra patekti į šalį nėra paprasta. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatyme apibrėžta, kas yra lietuvių kilmės asmuo. Tai asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir patys save laiko lietuviu ir deklaruoja tai rašytiniu pareiškimu. Norėdamas patekti į Lietuvą, pasienyje toks pilietis turi pateikti dokumentą, kuriame būtų įrašyta tėvų ar senelių tautybė – lietuvis.

„Svarbu paminėti, kad lietuvių kilmei patvirtinti reikia daugiau nei vieno dokumento, vien gimimo liudijimo neužtenka, todėl yra prašoma pateikti daugiau duomenų apie asmens, kurio tautybė – lietuvis, tėvus, senelius, jų gyvenimą Lietuvoje ar ryšį su Lietuva“, – „Tauragės kurjerį“ raštu informavo Migracijos departamento Komunikacijos skyriaus specialistai.

Pateiktoje statistikoje nurodoma, kad nuo šių metų sausio 1-osios iki praėjusios savaitės gauti 59 Rusijos piliečių prašymai išduoti lietuvių kilmės pažymėjimą ir 17 piliečių prašymai išduoti teisės atkurti Lietuvos pilietybę pažymėjimą. Dar 55 Rusijos piliečiai parašė prašymus leidimui laikinai gyventi Lietuvoje ir 195 pageidavo Lietuvoje gyventi nuolat. Per 10 mėnesių Migracijos departamentas Lietuvos pilietybę supaprastinta tvarka suteikė 46 Rusijos piliečiams. Manoma, kad iki metų pabaigos prašymų dar bus nemažai ir šiųmetė statistika akivaizdžiai aplenks viso penkmečio statistiką.

5 metų statistika

Per penkerius metus, nuo 2017 iki 2021 metų, supaprastinta tvarka Lietuvos pilietybė buvo suteikta 151 Rusijos piliečiui. Pernai tik trys Rusijos piliečiai prašė išduoti teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantį pažymėjimą, kai 2020-aisiais norinčiųjų buvo 21. Per penkerius metus lietuvių kilmę patvirtinantys pažymėjimai buvo išduoti 186 Rusijos piliečiams.