Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Įdomus vis dėlto dalykas yra istorija. Tolimesnė, artimesnė – visai nesvarbu. Juo labiau naujausiųjų laikų, kai daugelį faktų dar prisimena nemažai gyvų jų liudininkų, apsaugančių nuo iškraipymų ar netikslumų. O jeigu dar atsiranda išlikusių to meto dokumentų… Labai gerai knygoje „Kelionė į Rytų šalį“ rašė Hermanas Hesė: „Jei skaitytojas nori geriau pažinti šių laikų istoriją, tegul pasiskaito tų, kurie ją išgyveno ir aprašė, raštus arba tegul suranda žmogų, kuris ją papasakotų“.
Skaičiai iškalbingi
Šiandien, atvėrus liūdnai pagarsėjusios KGB archyvus, nenuginčijamus faktus ir užkulisius, sužinome daug dalykų, apie kuriuos dar taip neseniai vien spėliojome. Tačiau, matyt, tai dar ilgai bus viena nesibaigiančių temų.
Pavyzdžiui, iš KGB 4-osios valdybos papulkininkio J.Obukausko pasirašytos 1957 metų lapkričio 25 dienos slaptos pažymos sužinome, kad 1954–1956 metais Lietuvoje veikusios 18 partizanų grupių, kurios jungė 64 prieš sovietinę valdžią kovojusius vyrus ir moteris. Iš jų, pavyzdžiui, 1954-aisiais žuvo 25, vėliau 4 ir 9. Vadinamųjų nacionalistinių organizacijų ir grupių tuo pačiu laikotarpiu nustatyta 45 su 228 nariais. Areštuotas per trejus metus 51. Tuo pačiu pažymoje rašoma, kad 1954–1956 metais KGB išėmė 15 kulkosvaidžių, 51 automatą, 67 šautuvus, 182 pistoletus, 8 rašomąsias mašinėles…
Kita, 1957 metų kovo 20-osios, pažyma nurodo, kiek iki nurodyto termino iš kalėjimų grįžo, kaip šiandien visiškai aišku, nekaltai teistų asmenų: Tauragėje – 160, Skaudvilėje – 106, Šilalėje – 65, Jurbarke – 203, Pagėgiuose – 108.
Greta kovos su partizanais daug laiko Lietuvos kagėbistai skyrė antitarybinių lapelių, atsišaukimų, proklamacijų platintojams išaiškinti. Štai, kaip kalbama viename slaptame 1956 metų kovo tarnybiniame pranešime, 1956 metais Lietuvoje buvo išplatinti 285 anoniminiai dokumentai – 212 griežtai antisovietinių ir 73 vietinio terorizmo. Tuo pačiu tais pat metais „didvyriškų“ dzeržinskiečių pastangomis išaiškinta 117 autorių ir platintojų. Areštuoti 10, užverbuoti agentais 3, ieškotas kaip „gaujos narys“ 1, nužudyti 2 ir sekami 33.
1957 metams likę neišaiškinti 374 anoniminiai dokumentai. Pabrėžiama, kad daugiausia jų parašyti ranka. Tarp autorių buvę 3 SSKP nariai, 10 komjaunuolių ir netgi 4 pionieriai… Šiame dokumente greta kitų pavyzdžių pateikiamas ir įdomus epizodas, susijęs su Taurage.
1956 metų gegužės 21-ąją Tauragės rajono „Raudonosios vėliavos“ kolūkio (Aukštupių apylinkės) pirmininkas Basys gavo anoniminį laišką, kurio autorius pranešė apie mėginimą jį nužudyti. Pasikėsinimas nepavykęs dėl nusikaltėlių ginklo gedimo. Kartu autorius įspėjo Basį, kad buvę traktorininkai Račkauskas ir Bauža rengią pasikėsinimą į jį ir kolūkio agronomą Beinorių. KGB nedelsdama operatyvinėmis priemonėmis pradėjo įnirtingą tyrimą.
Netikėtai po kelių savaičių, 1956 metų liepos 7-ąją, patikimas agentas „Balandis“ pranešė, kad anoniminio laiško autorius gali būti buvęs šio kolūkio sąskaitininkas Aleksas Rokaitis. Netrukus saugumiečiams pavyko užfiksuoti minėtojo vyriškio pokalbį su sūnumi, kur A.Rokaitis papasakojo, kad iš tikrųjų besigydydamas ligoninėje parašęs anoniminį laišką Basiui. Šį poelgį sukėlęs stiprus nervinis susijaudinimas dėl sunkios ligos… A.Rokaitis sūnui taip pat pasakė, kad aprašytieji laiške faktai neatitinką tikrovės, ką vėliau pats patvirtino savo ranka rašytame prisipažinime.
Tačiau ne visi pavyzdžiai buvo tokie kurioziški.
Su režimu kovojo net pradinukai
1957 metais Lietuvoje buvo išplatinti 304 anoniminiai dokumentai. Nustatyti 182 jų autoriai, suimti 30, užverbuoti agentais 4, sekami 4 ir pasiųsti į vaikų pataisos kolonijas 6.
Saugumiečiams nemažai rūpesčių sukėlė, rodėsi, toks ramus Eržvilko miestelis. Ten penki moksleiviai – Algirdas Jackys, Vytautas Martinkus, Juozas Martinukas, Gerardas Zdanavičius ir Edmundas Birgila, 1956 metais baigę Butkaičių septynmetę mokyklą, perėjo į Eržvilko vidurinę. Dar Butkaičiuose jiems kilo mintis sukurti pogrindinę organizaciją, kurią vėliau pavadino ALKO. Prisijungė, kaip rašoma KGB dokumente, ir Rūdiškių kaimo valstietis Zigmas Barauskas.
Tolesnis tekstas bus citata iš saugumiečių pažymos: „Prisiskaitę ideologiškai žalingos literatūros, jie nutarė sukurti antitarybinę organizaciją, pavadintą „Lietuvos antikomunistinė kovotojų sąjunga“ (ALKO). Jackys su Barausku sukūrė valdymo branduolį bei programą ir kaip pagrindinį organizacijos tikslą nurodė „naikinti komunistus“…
Vyrukai buvo nusiteikę labai rimtai, pasiskirstę pareigomis, susigalvoję slapyvardžius. Vadovavo tai nedidelei organizacijai A.Jackys (Povilas Kardas). Z.Barauskas (Simas Morkius) buvo ginkluotųjų pajėgų vadas. ALKO sekretorius V.Martinkus (Eugenijus Jūrietis) redagavo laikraštį „Jaunasis Alkolistas“. Likęs trejetas tapo organizacijos nariais.
Iki saugumui išaiškinant ALKO, įvyko trys susirinkimai, surašyti trys protokolai, netrukus tapę saugumiečiams savotiškais saldainiais. A.Jackys leido įsakymus, kur viename buvo nurodyta būtinybė platinti antitarybinius atsišaukimus. Vykdydami šį įsakymą, alkolistai lapkričio 6–7 (spalio revoliucijos metinių) dienomis išplatino 30, kaip konstatavo KGB vyrai, „aštraus antitarybinio turinio“ atsišaukimų.
Tačiau organizacija veikė labai neilgai. Sulaikyti visi ALKO nariai prisipažino vykdę nusikalstamąją veiklą. Per kratas surastas organizacijos statutas, įsakymų, narių asmens duomenų sąsiuviniai, 2 šautuvai (vienas netinkamas šaudyti), 156 vokiško pavyzdžio šoviniai.
Vyriausiąjį amžiumi Z.Barauską Lietuvos aukščiausiasis teismas nuteisė realia dvejų metų pataisos darbų bausme kolonijoje. A.Jackys, kaip mažametis, pasiųstas į vaikų darbo koloniją. Likusieji ALKO nariai, dalyvaujant mokytojams ir LLKJS rajono komiteto atstovams, griežtai įspėti bei įtraukti įskaiton.
Apie šakalus, užsieniečius ir kitus
Kaip skelbė visiškai slapta KGB Jurbarko rajono įgaliotinio K.Jevseičiko pasirašyta pažyma generolui majorui K.Liaudžiui, Jurbarko rajone nuo 1956 metų sausio iki 1957 metų rugpjūčio užfiksuoti devyni „antisovietiniai teroristiniai“ įvykiai.
1956 metų balandžio 18 dieną nežinomas asmuo atsiuntė paštu ranka rašytą grasinantį laišką „Vienybės“ kolūkio 5-osios laukininkystės brigados brigadininkui Rudaičiui. Aktyvios paieškos rezultatų nedavė. Byla, kodiniu pavadinimu „Šakalas“, tirta toliau.
Gegužės 23-osios naktį vėlgi nežinomas asmuo, įsilaužęs per langą, iš Jurbarko vidurinės mokyklos pavogė mokomąjį ir medžioklinį šautuvus. Operatyviai surasti kaltininko saugumiečiams nepavyko. Tačiau po keturių dienų mokomąjį ir naudojimui netinkantį pergręžtą šautuvą nežinomasis paslėpė krūmuose netoli Jurbarko ir anoniminiu laišku kariniam vadovui pranešė slėpimo vietą.
Liepos 26-ąją ranka rašytas laiškas paštu išsiųstas asmeniui į Ilinojaus valstiją (JAV). Greitai KGB 6 spec. skyrius perėmė dar keletą panašaus turinio laiškų įvairiais JAV adresais. Tačiau per daugiau kaip metus operatyvinės bylos „Užsienietis“ herojus nenustatytas.
1956 metų liepos–rugpjūčio mėnesiais nežinomas asmuo tris ranka rašytus laiškus lietuvių kalba su grasinimais pasiuntė jurbarkietei namų šeimininkei Pocinkienei. Pagal rašto pavyzdžius nustatyta, kad (stebuklingas atradimas!) laiškus ir adresus ant vokų parašė tas pats asmuo… Užvesta byla, pavadinimu „Ekonomistas“. Po ilgo darbo paaiškėjo nusikalstamų dokumentų autorė – Lukšių kaimo gyventoja Aldona Lekavičiūtė, taip esą siekusi suvesti su Pocinkiene asmenines sąskaitas. Dėl mažareikšmiškumo byla atiduota į archyvą.
1956 metų lapkričio 4-ąją „Tiesos“ laikraštis gavo anoniminį šmeižikišką laišką apie sunkią LSSR darbininkų, valstiečių ir tarnautojų padėtį su prašymu būtinai išspausdinti. Užvesta byla „Šmeižikas“. Paaiškėjo, kad laiško autorius – buvęs Šakių rajono Slavikų kaimo gyventojas, tuo metu jurbarkiškis, miškų ūkio darbininkas Jonas Ramonaitis.
1956-ųjų lapkričio 9-ąją Jurbarko ir Skaudvilės rajonų sandūroje, „Vienybės“ kolūkio klube-skaitykloje, vykusių šokių metu nežinomi asmenys išplatino ranka spausdintomis raidėmis per kalkę rašytus antisovietinius lapelius. Tuo pat metu iš to meto Skaudvilės rajono Eržvilko vidurinės mokyklos pavogta rašomąja mašinėle atspausdinti du anoniminiai antisovietiniai grasinantys laiškai, kurie paštu nusiųsti Kirovo vardo kolūkio pirmininkui Kononenkai ir fermos vedėjui Beinoriui. Kaltininkai neišaiškinti.
Vengrijos įvykių metu 1956 metų lapkritį į Smalininkų užkandinę užėjo Smalininkų vidurinės mokyklos muzikos mokytojas E.Lerencas ir pradėjo susirinkusiuosius agituoti prieš sovietų valdžią. Nustatyta, kad Lerencas karo metais talkinęs vokiečiams. Jiems pasitraukus, kurį laiką buvo bažnyčios vargonininkas, po to priimtas muzikos mokytoju vidurinėje mokykloje, kur moksleivius ir mokytojus nuolatos agitavo prieš sovietų valdžią. 1957 metų sausio 6-ąją E.Lerencas buvo areštuotas ir vėliau Lietuvos aukščiausiojo teismo nuteistas šešerių metų bausme pataisos darbų kolonijoje.
1957 metų vasario 16-ąją ant vieno plytų gamyklos „Liepsna“ kamino iškelta, kaip įvardijo savo pažymoje saugumiečiai, „nacionalistinė“ 1,5 metro ilgio ir 90 centimetrų pločio vėliava. Agentūrai padedant, operatyviai nustatyta, kad vėliavą galėjo iškelti Vencloviškių kolūkio kolūkiečiai šešiolikmečiai Antanas Jakštas ir Algimantas Matijošaitis. Per kratas A.Jakšto bute surasta medžiagos likučių, trijų spalvų siūlų. Prisipažinę vyrai paaiškino, kad jau prieš metus nutarę pradėti kovą su sovietų valdžia. Dar 1955 metais norėję iškelti Lietuvos vėliavą, tačiau nepavyko jos gauti. Iniciatorius buvęs A.Jakštys, kuris, be A.Matijošaičio, į grupę įtraukė 15 metų vaikinus, Jurbarko vidurinės mokyklos moksleivius R.Bražėną ir A.Markauską. Saugumiečiai konstatavo, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi vaikinus kurti antisovietinę grupę, buvusi nuolatinis „Amerikos balso“ klausymasis ir prieškarinės Lietuvos literatūros skaitymas. A.Jakštys pasiųstas į vaikų koloniją, o su likusiais trimis surengti rimti „profilaktiški“ pokalbiai.
1957 metų gegužės 16 dieną ant vieno Jurbarko miesto pastato sienų išklijuoti antitarybiniai atsišaukimai. Nustatyta, kad jų autorius – ypatingai pavojingas „nusikaltėlis“, Jurbarko vidurinės mokyklos trečiokas Romas Stanaitis.
Saugumiečiai informavo KGB Lietuvos SSR komiteto pirmininką generolą majorą K.Liaudį, kad Jurbarko rajone esančios 6 vidurinės, 4 nepilnos vidurinės ir 22 pradinės mokyklos, Smalininkų žemės ūkio technikumas bei Viešvilės žemės ūkio mechanizacijos mokykla. Iš viso dirbą 227 mokytojai. Trys – Girdžių vidurinės mokyklos rusų kalbos ir fizkultūros mokytojas A.Kasiulis, Skirsnemunės vidurinės mokyklos muzikos mokytojas J.Rašpaliauskas ir Viešvilės vaikų namų auklėtojas J.Greičius – praeityje teisti už antisovietinę veiklą ir amnestuoti. Jie nuolatos stebimi…
Kartu dar keletas vyr. leitenanto K.Jevseičiko pateikiamų įdomesnių skaičių. Sakoma, kad Jurbarko rajone 1957 metų rugsėjo mėnesį esančios trys (Jurbarko, Smalininkų ir Raudonės) ligoninės, viena poliklinika, penki medicinos ir du veterinarijos punktai. Iš viso tada dirbo 90 medikų. KGB rajono aparatui tarp inteligentijos talkiną aštuoni agentai. Baigiama dar vieno agento – gydytojo verbavimo byla.
Teisybę kalbant, Jurbarko saugumiečių to meto veikla greičiausiai neypatingai tenkino KGB centrinio aparato vadovybę. Raseiniuose gimęs rusas Konstantinas Jevseičikas taip ir nepakilo aukščiau karjeros laiptais tik būdamas 34-erių tapo kapitonu, o 1960 metais atleistas iš tarnybos dėl etatų mažinimo.
Seklių akiratyje – bažnyčia
Ir dar vienas šių eilučių autorių sudominęs dokumentas, manau, bus įdomus ir skaitytojams – 1956 metų rugsėjo 7 dienos jau minėtojo K.Jevseičiko tarnybinis pranešimas K.Liaudžiui apie darbo su dvasininkija agentūrinės-operatyvinės veiklos rezultatus. Iš jo sužinome, kad Jurbarko rajone esančios aštuonios katalikų (veikė septynios), trys evangelikų liuteronų (iki 1956 metų uždarytos ir neveikė) bažnyčios bei viena pravoslavų cerkvė. 1956-ųjų pavasarį atidaryta katalikų (Smalininkuose) ir evangelikų (Skirsnemunėje) bažnyčios. O šias veikiančias religines įstaigas aptarnauja šeši katalikų kunigai ir trys altaristos. Pranešime pabrėžiama, kad evangelikų bažnyčią Skirsnemunėje ir pravoslavų cerkvę aptarnauti šventikai atvyksta iš kitų miestų.
Konstatuojama, kad per ataskaitinį laikotarpį iš buvusių aštuonių katalikų kunigų KGB sekė penkis. Jurbarko katalikų bažnyčios kunigą V.Tamoševičių, įtariant jį antisovietine veikla, sekti pradėta 1945 metais. Tačiau, pabrėžia K.Jevseičikas, jau kurį laiką kompromituojančios informacijos iš agentų negaunama.
Stakių bažnyčios kunigas A.Juodelis, esą karo metu talkinęs vokiečiams, vėliau rėmęs miško brolius, siaurame rate nevengia rodyti savo antisovietinių nuotaikų.
Viešvilės bažnyčios kleboną D.Skirmontą Jurbarko saugumiečiai sekė kaip priklausiusį pogrindžiui asmenį. Jis buvo įtartas kartu su pokario partizanais dalyvavęs teroro akte prieš miškininko šeimą. Reguliariai besiklausantis Vakarų radijo stočių, po to nevengiąs dalintis išgirstą informacija su aplinkiniais. Nežinia, kiek teisinga tolesnė informacija, tačiau, pasak K.Jevseičiko, D.Skirmontas buvęs Jurbarko saugumiečių agentas, bet toliau bendradarbiauti atsisakęs ir iš agentų tinklo išbrauktas.
Kitą, Vertimų bažnyčios, kunigą P.Daugnorą pristatysiu griežtai KGB įgaliotinio K.Jevseičiko pranešimo žodžiais: „Nacionalistinio pogrindžio dalyvis, 1945 metų gruodžio mėnesį pasislėpė nuo arešto ir veikė nelegaliai. 1955 metais pasidavė KGB ir nuo to laiko dirba Vertimų kaimo bažnyčioje. Ryškus antisovietininkas“. Ir kaip kitaip galėjo saugumietis apibūdinti žmogų, kuris po keliolikos metų kartu su 110 Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros kunigų pasirašė Telšių vyskupijos kunigų pareiškimą Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui dėl Religinių susivienijimų nuostatų, o nesulaukę jokios reakcijos 22 kunigai, tarp jų ir P.Daugnoras, „LKB Kronikos“ numeryje paskelbė naują laišką.
Ir pagaliau, neradę daugiau kokios nors ryškesnės kompromituojančios medžiagos, saugumiečiai griebėsi paties jautriausio kunigams kaltinimo. Esą klebonai D.Skirmontas ir P.Daugnoras pamėgę laisvą gyvenimą, sistemingai girtavę ir intymiai santykiavę su moterimis…
Žinant saugumiečių talentus klastoti dokumentus, kurti nebūtas istorijas, jau nekalbant apie nuoširdžius kaltinamųjų „prisipažinimus“, tolesnis tarnybinio pranešimo tekstas gali sukelti dvejopų jausmų. Kaip daugelis skaitytojų, nenorėčiau visu tuo tikėti ir aš. Bet įdomumo dėlei pamėginsiu trumpai persakyti, ką perskaičiau. Esą D.Skirmontas palaikęs ryšius su ištekėjusia moterimi K. ir kitomis Viešvilės parapijietėmis. K. ne kartą naktimis lankydavosi klebono namuose, kur aptikdavo kitų konkurenčių. Moteris pradėjusi kelti pavydo scenas, mušdavusi kleboną ir jo meilužes…
P.Daugnora esą gyvenęs su savo šeimininke, važinėjęs po parapiją neblaivus, šeimininkė irgi linkusi išgerti. Klebonas savo šeimininkės pavyduliavęs kitiems vyrams, girtas kėlęs skandalus. Tai trukę keletą mėnesių. Tokiu būdu, KGB įgaliotinio žodžiais, abu klebonai per ataskaitinį laikotarpį susikompromitavę savo parapijų tikinčiųjų akyse, todėl buvę iškelti į kitus rajonus.
Pranešime atkreipiamas dėmesys, kad dabar agentūros dėmesio centre esantys Jurbarko ir Stakių bažnyčių klebonai Tamoševičius ir Juodelis. Siekiama kuo greičiau išsiaiškinti jų antisovietinę veiklą. Tačiau kokių nors vertų rimto operatyvinio dėmesio duomenų negauta.
Baigdamas ataskaitą, K.Jevseičikas konstatuoja, kad 1956 metų pirmąjį pusmetį Jurbarko kunigus sekė penki agentai – Belov, Macys, Lialia, Ričardas ir Eglė. Dar vienas agentas – „Belovas“ – iš tinklo išbrauktas kaip nieko neveikiantis. Per šį laikotarpį užverbuotas naujas slaptasis bendradarbis „Petras“ ir rengiamas vienas kandidatas verbavimui…
Ir galų gale su dideliu liūdesiu įgaliotinis konstatuoja, kad susitikimams su dvasininkiją kontroliuojančiais agentais jurbarkiškiai saugumiečiai konspiracinių butų neturi…
***
O dabar – truputis intrigos.
Šiandien, kai tiek daug kalbama apie buvusių KGB neetatinių bendradarbių išviešinimą, galima pažvelgti, kiek tokių asmenų galėtų būti Tauragės krašte. Pavyzdžiui, 1974 metų pirmąjį pusmetį Tauragės saugumiečiai turėjo 80 jiems talkinusių agentų (Šilalė – 37). Turėta septynis konspiracinius butus (Šilalėje – keturis). Po metų Tauragėje agentų liko tiek pat, Šilalėje 1 padaugėjo, o Jurbarke informaciją KGB slapta teikė 54 „plaktukai“…
Iš viso tais metais Lietuvoje su KGB bendradarbiavo 4460 žmonės (1974-aisiais užverbuotas 401), veikė 527 konspiraciniai butai. 1975 metų pirmąjį pusmetį agentų skaičius pasiekė 4559. Kaip blogai veikę ar nepateisinę vilčių pašalinti 349. Negana to, KGB vadovybės slaptu nurodymu, pavyzdžiui, 1982 metais numatyta užverbuoti 22 naujus slaptus bendradarbius…
Ir pabaigai – dar viena protingo, didelio žmogaus Migelio de Servanteso citata: „Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai“. Tikrai gražiai pasakyta…
Projektas „Maršrutas Tauroggenas–Tauragė. Nepapasakotos istorijos“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Paramos suma 15 000 Eur.
