Ištyrėme populiariojo šaltinio vandenį: kokie rezultatai?

„Tauragės kurjeris“ ne kartą rašė apie tauragiškių pamėgtą šaltinį, srūvantį miške netoli Šunijos upės, greta Ridikiškės kaimo. Tačiau kilo klausimas – ar tikrai šio šaltinio vanduo toks geras, jog verta tiek vargti, kad jo pasisemtum ir parsivežtum namo? Pristačius šio šaltinio vandens į laboratoriją, po kelių dienų gauti tyrimų atsakymai nė kiek nenudžiugino – nevirintas jis gali sukelti įvairius negalavimus.

Redakcija ėmėsi iniciatyvos

Pasukus iš Tauragės, pravažiavus Papušynės kapines ir iš pagrindinio kelio įsukus link Ridikiškės kaimo, miško keliu galima pasiekti populiarųjį šaltinėlį. Medžiais apaugusio skardžio apačioje įrengti du savadarbiai „kraniukai“, per kuriuos nuolat bėga vanduo. Vieta visiškai atvira, neapsaugota nuo lietaus ar kitokių gamtinių sąlygų, aplink prikritę lapų.

Dar visai neseniai „Tauragės kurjeryje“ rašėme apie šaunaus tauragiškio Juozo Mačiulio pastangas atnaujinant laiptelius prie šaltinio. Tauragės girininkijos valdose tekančio šaltinio laiptus vyras sutvarkė pats – tik medienos pavyko gauti iš urėdijos.

Šaltinėlis labai populiarus, tačiau redakcijoje išgirdome ir tauragiškių dvejonių – ar galima jį vartoti, ar jis tinkamas gerti?

Anksčiau žurnalistams ne kartą teko girdėti gandus, kad šio šaltinio vanduo kažkada buvo tirtas ir paaiškėję, kad jis labai geras. Tik štai tyrimų rezultatų niekas viešai taip ir nepaskelbė. Kad įsitikintume vandens saugumu, nusprendėme atlikti tyrimus redakcijos lėšomis ir apie gautus rezultatus informuoti skaitytojus.

Prie šaltinėlio veda tvarkingi nauji laiptai. Reginos Genienės nuotrauka

Oficialūs rezultatai – ne kiekvienoje laboratorijoje

Įdomi istorija susiklostė ieškant, kas atliktų vandens tyrimus. Susisiekus su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais, šie nurodė kreiptis į Tauragės rajono savivaldybę. Kadangi pastaroji tokio tipo tyrimų atlikti neprivalo, „Tauragės kurjerio“ redakcija nusprendė kreiptis į artimiausią ir vienintelę Tauragėje laboratoriją – UAB „Tauragės vandenys“. Paprašėme atlikti eksperimentą ir ištirti mūsų atvežtą vandenį, kad įsitikintume, ar jis tinkamas gerti. Iš įmonės gavome dezinfekuotą indą vandeniui pripildyti.

Čia svarbu paminėti, kad „Tauragės vandenų“ laboratorija nėra akredituota tirti ir įprastai netiria paviršinio vandens – nei iš miške esančių šaltinių, nei šulinių. Siekiant gauti oficialius tokio vandens tyrimo atsakymus reikėtų kreiptis kur kas toliau – į Klaipėdoje esančias laboratorijas. „Tauragės kurjerio“ paimtą vandenį laboratorijoje Tauragėje ištyrė jį pateikus nenurodant, iš kur jis paimtas. Paprašėme atlikti išsamius tyrimus, kuriais būtų nustatyta, ar mūsų pristatytas vanduo tinkamas gerti – laboratorijos darbuotojai patikslino, kad tam būtina atlikti cheminį ir mikrobiologinį tyrimus, už kuriuos „Tauragės kurjeris“ sumokėjo 45,72 Eur.

Prie šaltinio – eilės

Paimti vandens mėginio nuvykome pirmadienį, spalio 2-ąją. Tądien buvo sausa, tačiau kiek anksčiau lietaus šiek tiek būta. Nuvykus prie šaltinėlio, netoli laiptų stovėjo automobilis, kiek atokiau – karutis, skirtas tarai su vandeniu iki automobilio nuvežti. Nusileidę prie šaltinio sutvarkytomis laiptų pakopomis sutikome dvi vandenį semiančias moteris.

Tauragiškės nesutiko būti fotografuojamos, tačiau sužinojusios žurnalisčių apsilankymo priežastį užleido vandens pasisemti be eilės ir paragino būtinai parašyti apie tyrimų rezultatus, užsiminė ir apie dažnai čia susidarančias eiles.

Apie eiles, matyt, nemelavo, nes vos prisipylę vandens tyrimams sutikome prie šaltinio atvykusį vyriškį, nešiną pilnomis rankomis tuščių plastikinių butelių. Akivaizdu, kad vandens čia semiasi ne vienas. Žmonės sako, kad atvyksta net iš Šilalės rajono.

Išvada – vanduo netinkamas vartoti

Atlikto tyrimo rezultatai

Laboratorijoje atidavę mėginius buvome patikinti, kad rezultatai bus aiškūs ketvirtadienį. Ir jau minėtos dienos rytą sulaukėme elektroninio laiško su atsakymais. Juos pakomentuoti ir paaiškinti rodmenis paprašėme UAB „Tauragės vandenys“ laboratorijos vedėjos Agnės Stružeckienės. Ji patikslino, kad šioje laboratorijoje įprastai tiriamas tik vandentiekio vanduo ir gyventojai, sudvejoję jiems tiekiamo vandens kokybe, gali iš čiaupo pripilti vandens tyrimams – sumokėjus nurodytą sumą bus atlikti vandens tyrimai. Lygiai tą patį padarėme ir mes, tik nenurodėme, iš kur vanduo paimtas.

– Į mus dažniausiai kreipiasi komercinę veiklą vykdantys subjektai, kai jiems reikia Valstybinės maisto ir veterinarijos leidimo veiklai vykdyti. Tada tiriame jų turimą vandenį. Taip pat tiriame „Tauragės vandenų“ tiekiamą vandenį gyventojams ir tokią paslaugą teikiame Jurbarko, Šilalės ir Pagėgių vandentiekiams, nes jie savo laboratorijų neturi. Nesame atestuoti tirti paviršinį vandenį, nors laboratorijoje reikalingas priemones turime, – patikslino laboratorijos vedėja, sužinojusi, kad buvo tiriamas šaltinio vanduo.

Tiesa, pašnekovė patikino, kad ir atestuotose laboratorijose būtų atliekami tokie pat tyrimai, kaip Tauragėje, skirtumas tik vienas – jų atsakymai būtų jau oficialiai galiojantys.

Laboratorijos pateiktame atsakyme aiškiai nurodyti tirti elementai, kokios yra jų normos ir ar tirtas vanduo tas normas viršija, ar ne. Pasak A.Stružeckienės, mūsų pateiktas šaltinio vanduo chemiškai yra geras.

– Ph neutralus, savitas elektros laidis nedidelis, kalkių nėra, kas paprastai būna miesto vandentiekio vandenyje. Vandens spalvą matuoja specialus aparatas, tai šis vanduo ganėtinai skaidrus, drumstumas labai mažas. Nitratų tėra 7,53 mg/l, tiesa – verdant jų gali padaugėti, tačiau šiuo metu normos jie neviršija, – tyrimų rezultatus komentavo specialistė.

Pasak laboratorijos vadovės, kalkės vandentiekio vandenyje egzistuoja natūraliai, mat toks vanduo tiekiamas iš giluminių gręžinių – natūralu, kad jų nėra paviršiniuose vandenyse. Kai vandenyje daug nitratų, jie kraujyje „suriša“ deguonį, todėl laikui bėgant gali atsirasti dusinimo pojūtis, jie gali tapti virškinamojo trakto vėžio priežastimi. Ši medžiaga atsiranda skylant amoniui, kuris į vandenį patenka iš puvėsių – nukritusių lapų, durpių, fekalijų, trąšų.

Tačiau prasti mikrobiologinio tyrimo rezultatai. Vandenyje rasta koliforminių bakterijų: 100 ml – 186.

– Žarninių lazdelių nerasta, bet vandenyje yra koliforminių bakterijų – jos panašios į žarnines lazdeles, tik ne tokios agresyvios. Tokios bakterijos gali sukelti viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, gali ir temperatūra pakilti. Šios bakterijos žūva vandenį virinant. Paprastai kalbant, bakterijos yra nešvara, kur kažkas pūva, jų gali būti ir ant stalo, pieštuko, jei mes jų nevalome. Šaltinyje viskas atvira, todėl natūralu, kad jame yra bakterijų, – sakė A.Stružeckienė, o paklausta, ar šis vanduo tinkamas gerti, atsakė tiesiai – tokio vandens pati nevartotų.

Be to, atliekant šaltinio mikrobiologinius tyrimus, mėginiuose iš pateikto šaltinio vandens užaugo pelėsių ir mielių, kurių Tauragės laboratorijoje neidentifikavo. Jei tokių organizmų būtų aptikta kurio nors namo vandentiekyje, būtų nedelsiant imamasi dezinfekcijos.

„Tauragės kurjerio“ pašnekovė, komentavusi šaltinio vandens tyrimų rezultatus, patikino, kad atviroje vietoje tekančio vandens tyrimo rezultatas kiekveiną gali būti vis kitoks, priklauso ir nuo oro sąlygų, kada vanduo paimtas. Esą kaip po lietingo oro nusistovi balos, vėliau jų vanduo susigeria į žemę, taip ir šaltinio vanduo pasipildo sutekėjusio lietaus. Todėl didelė tikimybė, kad po smarkesnio lietaus tyrimų rezultatai būtų prastesni.

Galutinė „Tauragės vandenų“ laboratorijos išvada – tirtas vanduo neatitinka Lietuvos higienos normos HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ nurodymų ir maistui bei buities poreikiams naudoti netinkamas.