Įtraukiojo ugdymo baubas: ar tikrai mokyklos nepasiruošusios?

Dalintis:

Nuo šių metų rugsėjo visose Lietuvos mokyklose oficialiai startuoja įtraukusis ugdymas. Tai reiškia, kad įvairių specialiųjų poreikių turintys mokiniai mokysis bendrojo lavinimo klasėse, jiems padės padėjėjai, mokytojai privalo prisitaikyti ugdyti tokius vaikus ir kilus nenumatytiems atvejams žinoti, kaip elgtis. Tačiau į susitikimą su specialiųjų poreikių vaikus ugdysiančiais pedagogais nuvykusios jų mamos sako, kad mokyklos nepasiruošusios tokiam atsakingam žingsniui, o mokytojai neturi tinkamos kvalifikacijos – esą labiau bijo dėl savęs, o ne dėl vaikų. Autizmo spektro sindromu sergančio būsimojo pirmokėlio mamą įžeidė pedagogės žodžiai – ką reikės daryti, jei jūsų vaikai pradės lipti sienomis?

„Ant popieriaus“ viskas gražu

Įtraukiojo ugdymo metodas šalies mokyklose „ant popieriaus“ išdėstytas labai aiškiai ir gražiai. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia įtraukties švietime plėtros gaires, kurios numato, kad šalies mokyklose ugdytis privalo būti sudaromos sąlygos kiekvienam vaikui, mokyklos turi tapti atradimų ir mokymosi sėkmės siekiančiomis mokyklomis, teikti specialiųjų poreikių turintiems moksleiviams visokeriopą pagalbą, tačiau pabrėžia, kad šiuo metu šalyje trūksta apie 1200 švietimo pagalbos specialistų.

„Įtraukiajam ugdymui įgyvendinti būtini kompetentingi mokytojai, gebantys atpažinti mokinio ugdymosi poreikius, gebantys taikyti įvairius ugdymo metodus, individualizuoti ir diferencijuoti ugdymo turinį, gebantys dirbti komandoje su švietimo pagalbos specialistais. Ypač jaučiama švietimo pagalbos specialistų stoka. Norint pasiekti nustatytus mokinių ir švietimo pagalbos specialistų santykio normatyvus, trūksta apie 1200 švietimo pagalbos specialistų“, – skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Kad nuo rugsėjo mokyklos galėtų ugdyti specialiųjų poreikių vaikus, joms numatytos rekomendacijos pritaikyti mokymo aplinką. Pavyzdžiui, jei klasėje mokosi vaikas, kuriam nustatytas autizmo spektro sutrikimas, klasėje turės būti kuo mažiau tokio vaiko dėmesį blaškančių elementų, ant sienų negali būti spalvotų plakatų, baldų kojos turi būti su guminiais „padukais“, langai būtinai su užuolaidomis, kad neblaškytų vaiko dėmesio. Mokykloje privalo būti įrengta poilsio zona su įvairia atpalaiduojančia įranga, pavyzdžiui, sėdmaišiais, įvairiais minkštais žaislais. Nurodymų ir įvairiausių patarimų daugybė. Kiek realiai tai veikia ir ar mokyklos pasiruošusios nuo rugsėjo teikti visavertį ugdymą specialiųjų poreikių vaikams?

O jeigu jūsų vaikas pradės lipti sienom?

Su „Tauragės kurjeriu“ susisiekusi autizmo spektro sutrikimu sergantį vaiką auginanti mama, paprašiusi neskelbti jos pavardės, nes nori apsaugoti sūnų nuo perteklinio dėmesio, buvo labai sunerimusi. Praėjusią savaitę moteris su panašaus likimo mamomis dalyvavo susitikime su rajono pedagogais Tauragės bendruomeniniuose šeimos namuose, kur kalbėta apie įtraukųjį ugdymą – kaip viskas vyks mokyklose nuo rugsėjo. Iš to, ką pamatė ir išgirdo, jauna mama padarė išvadą, kad mokyklos įtraukiajam ugdymui nepasiruošusios.

– Paskaitos, į kurią mes buvome pakviestos, tema buvo „Mano vaikas įtraukaus ugdymo kontekste“. Susirinko mamytės, pedagogės, mokytojų padėjėjos ir mes supratom, kad rugsėjo 1-oji bus baisi. Mums, mamoms, iškilo labai daug klausimų – ar mūsų savivaldybė tam pasiruošusi? Žinome, kad finansavimas mokykloms skirtas, tačiau ar jos yra pateikusios prašymus reikalingoms priemonėms įsigyti? Mes išgirdome, kad tie žmonės, kurie mokys mūsų vaikus, neturi apie tai jokio supratimo, – kalbėjo jauna mama.

Moteris patikino, kad kiek tik gali ir įstengia, dalyvauja visuose susitikimuose, seminaruose, klausosi įvairiausių paskaitų, kaip ugdyti autistą vaiką.

– Aš turėsiu rinktis mokyklą, kuri ugdys mano vaiką. Tačiau klausimų dabar daugiau negu atsakymų. Mes supratome, kad pedagogai yra priversti eiti į kursus, juos išklausyti ir gauti pažymėjimą. Bet realiai jie nėra dirbę su tokiais vaikais, jie neturi jokio supratimo, kas yra tokie vaikai. Viena mokytoja susitikimo metu pasakė – ką aš turėsiu daryti, jeigu jūsų vaikas pradės triukšmauti, lipti sienom? Mes, mamos, buvom šokiruotos. Viena mama, kuri taip pat augina autistą vaiką, atsistojo ir pasakė: „Aš noriu iš čia išeiti, nes čia per daug negatyvo“. Mums pasirodė, kad pedagogės labai nelaimingos, kad jos turės dirbti su specialiųjų poreikių vaikais. Daugiausia į susitikimą atvyko pradinio ugdymo specialisčių, – kalbėjo mama.

Mama patikino, kad ieškos savo sūnui geriausio varianto – reikalaus iš mokyklos pateikti informaciją, kaip ji pasiruošusi ugdyti jos vaiką. Moteris sako, kad iki rugsėjo liko suskaičiuotos dienos, juk ant nosies vasaros atostogos.

– Pedagogai bus nepasiruošę, nes jie tiesiog nespės. Ir kas to pasekoje? Traumos, nesutarimai, mūsų vaikai bus diskriminuojami. Mokytojos baisiausiai bijo, kad joms reikės prisitaikyti, ne mano vaikui reikės prisitaikyti, bet jos turės sukurti aplinką mano vaikui, – kalbėjo moteris.

Šiuo metu šios moters vaikas lanko „Pušelės“ reabilitacijos-centrą mokyklą. Mama giria šią įstaigą ir joje dirbantį kolektyvą, kuris per ilgus darbo metus įgijo didžiulių kompetencijų ugdyti specialiųjų poreikių turinčius vaikus.

Turi būti sudarytos ypatingos sąlygos

Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Tauragės viltis“ pirmininkė Živilė Džiaukštienė taip pat augina autizmo spektro sutrikimu sergantį vaiką. Moteris sako, kad turi tiek praktinės patirties ir teorinių žinių, kad galėtų apie tai kalbėti ne vieną valandą. Jos vertinimas, kaip mokyklos pasiruošusios įtraukiajam ugdymui, griežtas:

– Mokyklos niekada nebuvo tam pasiruošusios ir nebus, nes motyvacijos trūksta, tačiau labai didelės baimės mes nejaučiame, galbūt neramiau jaučiasi tie tėvai, kurių vaikas visiškai negeba savimi pasirūpinti. Jeigu vaikas geba savimi pasirūpinti, tačiau jam sudėtinga su pačia raida, jam sunku sukaupti dėmesį, tiems lengviau. Tačiau visais atvejais tėvai turi dėti didžiules pastangas. Jei vaikui reikia asistento pagalbos, tuomet jau išryškėja specialistų trūkumas. Jeigu jų ir yra, jie nekvalifikuoti, nes skiriamas padėjėjas gali būti baigęs tik vidurinę mokyklą, šiems darbuotojams nėra jokių reikalavimų. Kaip tik vakar žiūrėjau internete – 48 eurų vertės seminaras ir tu jau esi paruoštas ugdyti vaiką, – kalbėjo Ž.Džiaukštienė.

Pasak bendrijos „Tauragės viltis“ vadovės, jei ne visiems kvalifikuotiems specialistams sekasi ugdyti neįgalų vaiką, tai ką kalbėti apie iš gatvės atėjusį paprastą žmogų.

– Kai toks žmogus ateina į ugdymo įstaigą, jis tiesiog užsideda pliusiuką ir gauna algą. Tačiau rezultato, atsakomybės dėl to nėra. Jei vaikui atsitiks panikos priepuolis, sensorinė iškrova, jis pradės kitus mušti, klykti, kokią atsakomybę neša padėjėjas? Jokios. Neša tėvai. Su tokiais vaikais turi dirbti žmogus, kuris suprastų, kas tai yra raidos sutrikimas, jis turi turėti praktikos, mokėti prieiti prie tokio vaiko, žinoti, ką daryti, kad jį nuramintų. Pasiklausyti kelių valandų seminaro tikrai nepakanka. Tokie specialistai turėtų atlikti savanorišką praktiką raidos centruose, konsultuotis su medikais, kurie gydo tokius vaikus, taip, kaip mamos kartu su savo vaikais važiuoja į raidos centrus ir sėdi kartu užsiėmimuose bei mokosi, kaip reikia dirbti su vaiku, – kalbėjo Ž.Džiaukštienė.

Į susitikimą su neįgalių vaikų mamomis, pasak Živilės, atėjo keli pedagogai iš darželių ir mokyklų tik dėl to, kad gautų pažymėjimą, jog išklausė mokymus.

– Man susidarė toks įspūdis, nes jeigu tu nori įgyti žinių, tu turi diskutuoti, užduoti klausimus, o ne ateiti patylėti, – mano „Tauragės vilties“ pirmininkė.

Živilė Džiaukštienė teigė bendraujanti ne tik tauragiškėmis mamomis, bet ir su kitų rajonų panašaus likimo gyventojais, todėl karčių patirčių gali išvardyti daugybę.

– Visuose rajonuose tas pats, specialistų nėra. Žinau atvejų, kad padėjėjais ugdymo įstaigos skiria net kiemsargius, skalbyklos darbuotojus, kuriems reikia valandų, kad pasikeltų atlyginimą. O įtraukusis ugdymas yra truputėlį kas kita. Turi būti sudarytos ypatingos sąlygos – pamokos metu vaikui turi būti sudaryta galimybė atsistoti, padaryti 10 pritūpimų, kad jis išsikrautų. Jei šituos vaikus pasodinsi ir liepsi 45 minutes atidžiai klausytis arba rašyti, tai mes išgirsim šaukimą, pamatysim daiktų mėtymą, nes jie neišsėdės ir trikdys kitus. Todėl mokyklose turi būti įrengtos tokios vietos, kaip rūbinėlės ar specialus kambarys, kur tokį vaiką galima nuvesti, leisti jam pašokinėti 10 minučių ant batuto, pasisupti supamajame krėsle, kad nusiramintų, išsikrautų ir galėtų sugrįžti prie mokymosi veiklos, – ko tikisi iš mokyklų, vardijo Živilė.

Pakanka tik vidurinio išsilavinimo

snieguole bastakiene

„Aušros“ progimnazijos vadovė Snieguolė Bastakienė. TK nuotrauka

Tauragės „Aušros“ progimnazijos direktorė Snieguolė Bastakienė pripažįsta – teorija yra viena, o realybė kiek kitokia. „Aušros“ progimnazijoje ir šiuo metu mokosi specialiųjų poreikių vaikų. Ir su dideliais sutrikimais – tokių vaikų šioje mokykloje ugdomi devyni.

– Bet yra dvi pusės. Puikiai žinote, kad šiais laikais už ačiū nieko nevyksta. Mokymų trūksta, specialistų trūksta. Ir dar viena detalė – mokytojo padėjėju gali dirbti žmogus, įgijęs tik vidurinį išsilavinimą. Jam mokamas vos didesnis nei minimalus atlyginimas. Bet tai ne mokyklos problema. Tokią tvarką numatė Švietimo ministerija. Įsivaizduokite, su kokiomis kompetencijomis ateina į mokyklą toks žmogus. Jie, žinoma, išklauso kursus, bet tie kursai… Jų pasiūla dabar didžiulė, bet jie nemažai kainuoja ir jų turinys kartais kelia abejonių. Mes neturim galimybės visų mokytojų padėjėjų siųsti į kursus, jie mokyklai kainuoja po 150, 200, 300 eurų. Mokykla tokių išteklių neturi. Buvo žadėta, kad gausim nemokamai iš ministerijos, bet šiai dienai mes negavom nė vienos vietos, – kalbėjo S.Bastakienė.

Direktorė pastebėjo ir dar vieną problemą – ne visi tėvai atskleidžia, kad jų vaikas turi specialiųjų poreikių, nors diagnozė nustatyta, tačiau ji konfidenciali, jei tėvai neatskleis, mokykla jos ir nesužinos. Esą tik įsibėgėjus ugdymo procesui paaiškėja, kad vaikui reikia rimtos pagalbos.

„Aušros“ progimnazija šiuo metu baigia įrengti sensorinį kambarį, tačiau ne priemones įsigyti sudėtingiausia, labiausiai mokykloms trūksta specialistų – logopedų, dar labiau psichologų, specialieji pedagogai dirba didžiuliais krūviais.

Daug tėvų slepia diagnozę

jurate lazdauskiene

„Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė. TK nuotrauka

Didžiausios Tauragės rajono ugdymo įstaigos – „Šaltinio“ progimnazijos direktorė Jūratė Lazdauskienė nenorėtų sutikti su įsibaiminusiomis mamomis, kad mokyklos visiškai nepasiruošusios ugdyti specialiųjų poreikių vaikus, tačiau pripažįsta – bus ir yra nelengva. Bet pedagogai, anot J.Lazdauskienės, jau rinkdamiesi profesiją tai žinojo, todėl dejuoti ne laikas.

– Mes specialiųjų poreikių vaikus ugdome jau nuo 1985 metų. Todėl mūsų mokyklai tai jokia naujiena. Esam perėję įvairiausius etapus, teko mokyti ir aklą, ir visiškai negirdintį, ir nevaikštantį mokinį. Tačiau šių laikų fonas kiek kitoks, tai dažniausiai elgesio ir emocijų sutrikimai, autizmo spektro sindromas. Kodėl šių sutrikimų tiek daug, aš neturiu atsakymo, nežinau, kas yra atsitikę su mūsų vaikais, – kalbėjo J.Lazdauskienė.

Pasak mokyklos vadovės, ji ir iš politikų girdi pastabas, kad mokyklos dar nepasiruošusios priimti neįgalius vaikus, tačiau ji pati įsitikinusi, kad tikrai ne visos.

– Šiuo atveju mes kalbame apie specialius, o kartais net apie labai specifinius poreikius. Manau, kad atvesdami vaiką į mokyklą tėvai pirmiausia turi ne sakyti, kad mokykla nieko nedaro ir yra nepasiruošusi, o užsukti į mokyklos vadovo kabinetą ir pasikalbėti apie sąlygas, kokias mokykla gali sudaryti ir ko konkrečiai jų vaikui reikia. O ką daro tėveliai? Yra didelė dalis tėvų, kurie stengiasi nuslėpti savo vaiko negalią, – pastebėjo J.Lazdauskienė.

Įstaigos vadovė ramina tėvus – „Šaltinio“ progimnazija sieks prisitaikyti prie kiekvieno vaiko ir to mokysis.

Sunku patikėti, kad šiais laikais trūksta tiek specialistų

remigijus masteika

Martyno Mažvydo progimnazijos vadovas Remigijus Masteika. TK nuotrauka

Martyno Mažvydo progimnazija renovuota ir graži, turi puikias sąlygas ugdyti ne tik sveikus, bet ir specialiųjų poreikių vaikus.

– Vaikų, kurie turi kokių nors specialiųjų poreikių, visose mokyklose visada buvo ir yra. Tas garsiai įvardytas įtraukusis ugdymas dabar visus sujautrino. Popieriuje, žinoma, viskas gražu, bet problemų yra. Didžiausia – specialistų trūkumas, nes tiems vaikams išskirtinai reikalinga specialistų pagalba. Jeigu mes turim pakankamai mokytojų padėjėjų, kuriems nekeliami jokie kvalifikaciniai reikalavimai ir mokamas labai mažas atlyginimas, tai specialiųjų pedagogų, logopedų, psichologų labai trūksta. Mes turim šitų darbuotojų, bet labai minimaliai, – apgailestavo R.Masteika.

Martyno Mažvydo progimnazijoje mokosi per 800 mokinių, o dirba tik po vieną psichologą, specialųjį pedagogą, logopedą. Įdarbinti daugiau mokykla neturi iš ko.

– Mes džiaugiamės, kad mes apskritai turim psichologą, kitos mokyklos išvis neturi. Aplinką tikrai esam pritaikę, – patikino mokyklos vadovas.

Martyno Mažvydo progimnazijoje šiuo metu ugdoma 11 vaikų su labai dideliais specialiaisiais poreikiais. Daugiausia – pradinukai.

Dalintis:

About Author

Naujienų portalo kurjeris.lt redaktorė

Rekomenduojami video:

Komentarų: 1

  1. Mokytoja on

    Žinoma, mokyklos nepasiruošusios.
    Mokytojai nepasiruošę.
    Dabar visa orientacija į ypatingus vaikus. Viskas ok, jiems reikia kitokios aplinkos, specialistų pagalbos.
    Tada man kyla du klausimai:
    1. O kaip su vaikais, kurių nereikia įtraukti? Jie lieka apleisti, nes visas mokytojo dėmesys nukreipiamas į kelis, kuriems reikia pagalbos, kuriems reikia pritaikyti mokymosi erdvę.
    2. Pedagogika ir spec pedagogika yra skirtingi dalykai, ne kiekvienas pedagogas gali būti spec pedagogu. Pvz, jei aš būčiau norėjusi dirbti su ypatingais vaikais, būčiau pasirinkusi visai kitą studijų kryptį. Tai skirtingi pašaukimai, todėl nuo rugsėjo mes neteksim daug mokytojų, kurių nei išsilavinimas, nei pašaukimas nebeatitiks reikalavimų. O gaila, nes būti mokytoja man patinka..

Palikite komentarą