fbpx

Jo didenybė moliūgas: ir gražu, ir sotu, ir sveika

Dalintis:

Dar prieš rudens atostogas Tauragės rajono moksleiviai šventė jau įprastą Lietuvoje tapusį Heloviną. Tradiciniais skaptuotais moliūgais pasipuošė ir viešosios miesto erdvės, bet ar tikrai visas šios daržovės gerąsias savybes žinome ir jomis naudojamės?

Mistinis Helovinas švenčiamas naktį iš spalio 31 į lapkričio 1-ąją. Neatsiejama Helovino tradicija – išpjaustytas moliūgas, kurį apšviečia į vidų įstatyta žvakė.

Pjaustyto moliūgo legenda

Daržovių pjaustymo tradicijos Helovinui, manoma, prasidėjo jau septynioliktame amžiuje Airijoje. Ten populiaresnės už moliūgus buvo bulvės ir ropės. Kai airiai masiškai pradėjo emigruoti į Ameriką, perdavė ir savus papročius. Ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir Airijoje išskaptuotas moliūgas vadinamas „Džeko žibintu“ – palyginant jį su airių legendos „Šykštusis Džekas“ veikėju. Legenda pasakoja, kad Džekas apvogė kaimo gyventojus, slapstėsi nuo jų ir sutiko velnią. Šis tvirtino, kad Džekui atėjo metas mirti. Tačiau gudrusis Džekas apsimetė, kad tiek laiko bėgiojęs nuo kaimiečių siaubingai išalko ir paprašė velnio leisti jam suvalgyti bent obuolį prieš pat mirtį. Kol velnias lipo į medį nuskinti obuolio, Džekas ant medžio kamieno peiliu išraižė kryžių ir pabėgo tiek nuo velnio, tiek nuo mirties, tiek nuo kaimo gyventojų. Neilgai trukus Džekas vis tiek mirė. Dievas nepriėmė tokios baisiai nusidėjusios sielos į dangų, o velnias, vis dar įsižeidęs dėl praeito įvykio, neįsileido jo ir į pragarą. Tad Džekui, iš velnio gavusiam tik anglies gabalą, teko grįžti ir klaidžioti naktimis po žmonių pasaulį. O kadangi Džekas net ir po mirties buvo gudrus, įsidėjo tą anglį į išpjaustytą moliūgą ir nešiojosi kaip žibintą.

Moliūgai. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Pokštas ar saldainis?

Helovinas, arba lietuviškiau – Šiurpnaktį, ne tik moliūgų skaptavimo, bet ir grėsmingai atrodančių persirengėlių šventė. Dar prieš gerą dešimtmetį lietuviai tik per Užgavėnes dėdavosi kaukes ir keliaudavo lankyti kaimynų, prašydami blynų arba saldainių. Dabar vaikai šiurpinti kaimynų ir artimųjų iškeliauja ir per Heloviną. Simboliniais pabaisų kostiumais dėvintys mažieji prašo pokšto, pinigų arba saldainių. Labiau už pokštus juos džiugina materialūs dalykai.

Tradicija valgyti saldainius per Heloviną atsirado po Antrojo pasaulinio karo. Karų ir skurdo išvargintų žmonių gyvenimo lygis pamažu pradėjo kilti, jie pradėjo uždirbti daugiau, vietoje anksčiau valgytų saldumynų – vaisių, pyragų, sausainių – jie sau leido pirkti saldainius. Kaip tik tuo metu saldainių industrija pradėjo gaminti nedidelius saldainius, kuriuos buvo galima dalyti įvairiais kostiumais persirengusiems vaikams, pasirodantiems prie durų Helovino vakarą.

Kaip išskaptuoti moliūgą?

Moliūgai. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Prieš Heloviną moliūgų galima nusipirkti ne tik prekybos centruose, bet ir turguje. Už nedidelį moliūgą prašoma nuo 30 centų, didesni gali atsieiti ir keliolika eurų. Tauragės centre esančiame turguje net kelias savaites buvo siūlomas gigantiškas, daugiau nei 80 kilogramų sveriantis moliūgas. Jam apšviesti vienos žvakelės tikrai neužtektų.

Norėdami papuošti namus, pasirinkite tvirtą moliūgą ir dailiai nupjaukite jo viršų. Moliūgo minkštimą išskobkite šaukštu, bet neišploninkite jo sienų. Išskobus per daug minkštimo, moliūgas greitai subliūkš arba įskils. Jei dar esate neįgudęs pjaustytojas, pirmiausia ant moliūgo nusipieškite ornamentus, kuriuos reiks išpjauti. Patartina skaptavimui turėti bent du peilius. Mažesnį – smulkesnėms detalėms ir didesnį – dailinimui. Kai išpjaustysite norimus ornamentus, į moliūgo vidų per skylę viršuje įdėkite žvakeles ir jas uždekite. Populiaru į moliūgus dėti ir šviečiančias LED lemputes.

Kur dėti atliekas?

Parduotuvėse yra pirkti džiovintų moliūgų sėklų. Tokias pačias galima pasidaryti ir išskobus šventinį moliūgą. Sėklas atskirkite, nuplaukite, nusausinkite. Jas galima sudžiovinti, arba pakepinti orkaitėje ir pabarsčius mėgstamais prieskoniais užkandžiauti. Specialistai tikina, jog moliūgo sėklose itin daug vitaminų ir mineralų. Sėklas dengianti luobelė – cinko šaltinis.

Moliūgai. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Moliūgų sėklas specialistai pataria vartoti nedideliais kiekais, tačiau dažnai. Cinko paros norma sveikam suaugusiam žmogui yra apie 12 mg, o 85 g nelukštentų moliūgų sėklų turi apie 10 mg cinko. Moliūgo sėklos naudojamos ir salotoms, kepiniams ar sriuboms gardinti.

Jei skaptuodami moliūgą nutarėte paploninti jo sieneles, neišmeskite minkštųjų audinių – iš jų galite pasigaminti sriubą, rizoto, saldžiųjų kepinių ar saldumynų. Būtent moliūgų saldainių receptą jums ir siūlome išbandyti šiais metais.

 

Moliūgo saldainiai

Pats saldainių gaminimo procesas užtruks kelias dienas, bet rezultatas – vertas pastangų. Reikės 1.5 kilogramo išskobtų moliūgo dalių, supjaustytų maždaug 5 centimetrų dydžio gabalėliais. Supjaustytus gabalėlius užpilkite puse kilogramo cukraus ir palaikykite per naktį. Ryte iš sulčių išgriebkite moliūgo gabalėlius ir į atsiradusį sirupą sutarkuokite vienos citrinos ir vieno apelsino žieveles bei išspauskite jų sultis. Į tokį sirupą galite įdėti ir vanilinio cukraus ar aitriosios paprikos miltelių. Sirupą užvirinkite ir dar karštą užpilkite ant moliūgų. Moliūgus sirupe reikia laikyti bent pusę paros.

Praėjus laikui, masę kaičiame ant mažos ugnies ir verdame, kol moliūgai pradeda skaidrėti, bet dar nesuminkštėja. Skaidrius moliūgo gabalėlius išgriebiame, nuvarvinę sirupą dedame juos į orkaitę pravertomis durelėmis ir džioviname 70 laipsnių temperatūroje. Moliūgai išdžius per parą.

Likusio sirupo neišpilkite. Jį galite supilti į stiklainius ir naudoti kaip pagardą košėms ar blynams.

Moliūgai. Violetos Karaliūnaitės nuotrauka

Dalintis:

Palikite komentarą