fbpx

Juodpetrių gyventojai: gyvename kaip ant tiksinčios bombos

Dalintis:

Susikirtus interesams, verslininkas Vytautas Normantas Juodpetrių kaimo gyventojams pareiškė, kad nuo liepos 1 d. nebetieks jiems vandens. Ir seniau verslininkas yra taip pasielgęs – trims vasaros mėnesiams buvo užsukęs privataus vandentiekio bokšto čiaupus. Išgyvenę ne vieną karčią patirtį žmonės suskubo pagalbos ieškoti savivaldybėje – atvykti į Juodpetrius pakvietė merą ir administracijos direktorių. Tačiau vietoj jų į kaimą atskubėję specialistai žmonėms patarė įsirengti savo gręžinį.  

Kvietė vienus, atvyko kiti

Į Juodpetrių kaimą vietoj savivaldybės vadovų į susitikimą atvyko savivaldybės Plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėja Genovaitė Pukelytė, Socialinės paramos skyriaus darbuotoja Zofija Vasiliauskienė, bendrovės „Tauragės vandenys“ technikos direktorius Jonas Gečas ir Tauragės seniūnijos seniūnė Danguolė Jatautienė su savo pavaduotoju Mindaugu Černecku.

– Gegužės 25 d. į mane kreipėtės, apie šitą bėdą, kad vieną dieną kranelis užsisuks, žinote daugiau nei 15 metų. Pernai turėjote labai rimtą signalą. Verslininko pozicija ta pati, jis sakė, kad vanduo – iki liepos 1 d. Ar bandėte derėtis su juo? – žmonėms kalbėjo seniūnė, jai antrino G.Pukelytė sakydama, jog verslininkas pyksta, kad gyventojai už vandenį sumoka mažiau nei yra sunaudoję.

Bediskutuojant atvyko verslininkas Vytautas Normantas. Pasak jo, gyventojai moka už vandenį labai mažai. Jis įtaria, kad žmonės naudoja vandenį daržams laistyti, o tikslaus sunaudoto kiekio nerodo. Verslininkas patikino 20 metų vandens vartotojų nekontroliavęs, į namus neidavo ir netikrindavo, kiek žmonės norėjo, tiek ir mokėjo.

– Du žmonės parodo du kubus per mėnesį, o turi šiltnamius ir daržus. Cirkas, – kalbėjo verslininkas. – Be to, norint vandenį tiekti reikia leidimus turėti. Jeigu taip daryti negalima, kodėl aš turiu rizikuoti ir nešti už jus atsakomybę? Aš nesu tiekėjas, negaliu to daryti. Kodėl kiti turi savo gręžinius kaime? Susikooperuokit po du namus ir turėsit.

Užvirus emocijoms vieni ramino kitus primindami, kad susirinko ne pyktis. Žurnalistei pasiteiravus V.Normanto, ar tikrai kaimo gyventojams jis nebetieks vandens, šis atsakė, kad kol leidimų neturės, tikrai netieks. Be to, jam pačiam vandens nebeužtenka.

Pigiausias variantas – padengti nuostolius

Pasak bendrovės „Tauragės vandenys“ technikos direktoriaus Jono Gečo, finansavimo vandentiekiui Juodpetriuose įrengti nei iš Europos Sąjungos, nei iš Lietuvos biudžeto gauti neįmanoma, vienintelis kelias – savivaldybės ar „Tauragės vandenų“ lėšos. Tačiau šiemet visos suplanuotos lėšos jau paskirstytos. J.Gečo nuomone, pigiausias variantas – žmonės turi verslininkui nuostolius padengti ir gyventi draugiškai toliau. Kai vietovėje per mažai gyventojų, „Tauragės vandenys“ netiesia vandentiekio.

Istorijos „kaltininkas“ – privatus vandens bokštas. Reginos Genienės nuotrauka

Iš kai kurių gyventojų nuskambėjo priekaištai, kad valdžia švaisto pinigus visokiems niekams: pavyzdžiui, Tauragės vasaros estradoje Saulės skulptūrą pastatė, o žmonėms padėti pinigų neturi.

Seniūnė D.Jatautienė teigė, kad išnagrinėjo gyventojų finansinę padėtį – esą tik 4 šeimos Juodetriuose socialiai remtinos. Gręžiniui įrengti reikėtų apie 15 tūkst. Eur, du gręžiniai su 10 metų garantija kainuotų apie 25 tūkst. Eur. Žmonės stebėjosi, kodėl taip brangiai, esą Klaipėdoje ir Šiauliuose žymiai mažiau kainuoja. Paaiškėjo, kad projekto parengimas labai brangus.

– Aš prašau ir administracijos direktorius prašo, kad jūs susitartumėte su verslininku. Turite sąžiningai mokėti, jūsų paskirtas atsakingas žmogus tikrintų skaitiklius, juos turite pasikeisti į naujus, užplombuoti, kiek suvartojat, tiek ir rodyti, kad sueitų galai, – siūlė seniūnė.

Juodpetrių gyventojai teigė, kad už vandenį ir moka pagal skaitiklių rodmenis, tačiau vandens daug nuteka įvykus avarijoms senose trasose.

– Verslininkas V.Normantas vieną vasarą jau buvo užsukęs mums vandenį, oi, kaip vargome! Kaime gyvena daugiavaikių šeimų, besilaukiančių mamų. Su kuo mums bendrai gręžti gręžinį, jei iš vienos pusės gyvena pensininkas su dukra, kitoje – vieniša mama, auginanti dvi dukras? – kalbėjo Gitana Mejerytė. 

Kaip iš ožio pieno

Pasak kaimo žmonių, šioje gyvenvietėje kalti vadinamąsias adatas vandeniui išgauti neįmanoma – dominuoja smėlio – plavūno gruntas, todėl reiktų pasiekti 50 metrų gylį. Ir šulinį iškati – problema, mat gruntas tarsi uola.

Žmonėms seniūnė patarė patiems rodyti iniciatyvą ir dalyvauti bendruomenės renginiuose, išsakyti pirmininkei, ko jiems reikia, juk ir gatvę reiktų asfaltuoti. Gyventojai priminė, kad bankrutavusiai lapių fermai valdžios institucijoms pasiūlius pirkti vandens bokštą, „Tauragės vandenys“ ir Tauragės seniūnija pasiūlymu nesusidomėjo – esą kaime per mažai gyventojų, todėl neapsimokės bokšto išlaikyti.

Po susitikimo gyventojai svarstė, kad naudos iš jo buvo kaip iš ožio pieno, todėl ir toliau „sėdės kaip ant tiksinčios bombos“, nes bet kada gali likti be vandens.

Dalintis:

About Author

Regina Genienė

Laikraščio „Tauragės kurjeris“ žurnalistė

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą