Kailinių žvėrelių verslas – ant išnykimo ribos: leisti ar uždrausti?

Švelniakailių žvėrelių augintojai pastaraisiais mėnesiais pasijuto tarsi ant parako statinės – Vyriausybė svarsto uždrausti šią veiklą, o gyvūnų teisių gynėjai renka parašus už kailių fermų draudimą Europos Sąjungoje. Socialinėje erdvėje pranešama, kad beveik 2 milijonai europiečių parašų šiuo metu perduodami Europos Komisijai. Švelniakailių žvėrelių fermos savininkas Arvydas Karpys rėžia nesuprantantis, kodėl užsienio rinkoje konkurencingas kailių verslas, dosniai papildantis valstybės biudžetą, naikinamas.

Investicijos

Tauragės rajone kadaise veikė šeši, dabar liko vienas stambus ir keli smulkesni kailinių žvėrelių ūkiai. Dėl pastaruoju metu dviprasmiškai vertinamos šios veiklos Gaurės ir Žygaičių seniūnijose įsikūrę verslininkai viešumo nenori, todėl nelinkę apie save pasakoti – kalbėti su žurnalistais nepanoro nė vienas. O štai iš Tauragės rajono kilęs audinių augintojas Arvydas Karpys viską išklojo atvirai, verslininkas viliasi, kad priverstinai likviduoti ūkio jam nereikės.

Iš Jakutiškės kaimo Batakių seniūnijoje kilęs Arvydas Karpys prisimena, kad ir jo tėveliai augino audines. Baigęs Skaudvilės vidurinę mokyklą, Kauno technologijos universitete Arvydas studijavo informacines technologijas, vėliau įgijo ekonomikos magistro laipsnį. Po studijų, 2009 metais, su kraštiete žmona Vitalija įsigiję Kėdainių rajone senutėlę 8 ha sodybą pradėjo auginti audines. Dabar turi 9 tūkst. žvėrelių.

Vyras tvirtino, kad verslo pradžia buvo labai sunki, tačiau jaunatviško pozityvo netrūko – iš Danijos parsivežė 200 sukergtų patelių, su žmona viską dirbo patys, nieko nesamdė, padėjo tik tėvai. Kadangi 2010–2014 metais kailių aukcionuose vyravo geros kainos, todėl greitai išplėtojo ūkį, po aštuonerių veiklos metų turėjo jau 6200 patelių.

– Parašėme tris europinius projektus. Kaip jaunasis ūkininkas gavau 70 tūkst. litų paramą, bendra projekto „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ vertė buvo 150 tūkst. litų, įsigijome kailio apdirbimo įrangą, 2016 metais ūkio plėtros projektui įgyvendinti gavome 180 tūkst. Eur. Su europiniais ir savo pinigais į verslą investavome 1 milijoną eurų. Mūsų ūkis didelis, samdome šešis darbininkus, dirbam kartu su tėveliais, žmona turi dar kitą veiklą, – atvirai pasakojo Arvydas.

Žvėrelių ūkius du kartus per metus tikrina veterinarinės tarnybos ir iš kitų Europos šalių atvykstantys auditoriai. Neatitikę reikalavimų negauna sertifikato, o be jo kailių neparduosi.

Arvydo karpio ūkyje šiuo metu auginama apie 9 tūkstančius audinių. Asmeninio albumo nuotrauka

Priežastys

Arvydo Karpio įsitikinimu, valdžia nesupranta šio regioninio verslo sektoriaus, todėl ir svarsto apie įstatymą dėl kailinių žvėrelių ūkių panaikinimo.

– Šis verslas 1 žemės hektare sugeba generuoti didžiules pajamas. Lietuvos žemės ūkio sektorius verkia, kad iš 1 ha gauna mažiausiai pajamų Europoje, mūsų atveju, nors turime 8 ha, ūkis įsikūręs tik 4 ha, generuojame pajamų daugiau nei 700 tūkst. Eur. 4 ha auginame kviečius. Nekalbėsiu apie moralės principą, kad gyvūnas žudomas dėl kailiuko. O kai jis žudomas dėl mėsos, tai viskas gerai? Seimo nariai atvykę sako auginti triušius. Bet kas pasikeis, juos, kaip ir audines, reikės užmigdyti ar kitaip nugalabyti, – argumentus dėstė pašnekovas.

Audinių auginimo verslas, Arvydo nuomone, yra tvarus, kadangi produktas pagaminamas iš atliekų. Žvėreliai ėda maistą, pagamintą iš šalutinių gyvulinių produktų (kaulų, kremzlių) ir ašakų, atliekų, likusių apdorojant žuvis cechuose. Visa tai sumalus ir pridėjus miltų, pagaminamas pašaras, panašus į šunims skirtus konservus.

– Mes pagaminame produktą, kuris 100 proc. eksportuojamas. Kailių Lietuvoje neparduodame, didžiulis melas, kad juos parduodame Rusijai. Kailius aukcionuose Danijoje ir Suomijoje perka Kinija, Indija, Pietų Korėja, Japonija, JAV, Italija, Turkija, Graikija, – vardijo verslininkas.

Arvydo Karpio teigimu, yra dvi priežastys, dėl ko siekiama sunaikinti kailinių žvėrelių verslą. Pirmoji – tai karta žmonių, kuri nežino, kad pienas gaminamas ne parduotuvėje, nors ji mėgsta mėsainius su vištiena, tačiau nežino, kad vištos kažkur turi būti užauginamos. Antroji – konkurencija su atliekas utilizuojančiomis įmonėmis.

– Tai žmonių atotrūkis nuo realybės, jie nematę kaimo ir nežino, kaip viskas užauginama. Kaip išgyventi Rietavo veterinarinei sanitarijai, kai ji neturi ką utilizuoti, nes tas atliekas mes nuperkame iš įmonių audinių pašarui? Lietuvoje tokių atliekų sunaudojama apie 80 tūkst. tonų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 57 žvėrelių ūkiai, išlikę po pandemijos krizės, 2014 m. jų buvo 180, tuo metu buvo išdirbama 2,5 mln. kailių, dabar – milijonas, – faktus žėrė pašnekovas.

Arvydo karpio ūkyje šiuo metu auginama apie 9 tūkstančius audinių. Asmeninio albumo nuotrauka

Kompensacija

A.Kairio žiniomis, Žemės ūkio ministerija atliko daugiaplanį tyrimą dėl pasekmių uždarius žvėrelių ūkius. Paaiškėjo, kad Lietuvoje užaugintų žvėrelių kailiai pagal kokybę pasaulyje užima antrąją vietą, pagal kiekį – trečiąją. Jis tikino, kad tyrėjai jokių šio verslo blogybių nerado, išskyrus tai, kad žmonės piktinasi žvėrelių auginimu dėl kailių. Pagal išvadas ūkių likvidavimas kainuotų 57 mln. eurų. Būsimų ūkininkų nuotolių ministerija įvertinti negalėjo dėl Duomenų apsaugos įstatymo.

– Vyriausybė teigia tiek lėšų neturinti, tai sugalvojo, kad užteks 1 mln. Eur uždaryti šiam sektoriui. Kas sumokės už fermų nugriovimą? – svarstė verslininkas.

Pasak A.Karpio, įstatymo dėl švelniakailių žvėrelių ūkių uždarymo projektas Seime dar nesvarstytas, grąžintas papildyti, kadangi pagal Konstituciją ūkininkams numatoma kompensacija netolygi turto vertei.

– Jokios kompensacijos aš nenoriu, noriu toliau vystyti savo verslą. Olandijoje duotas terminas vystyti šį verslą dar 10 metų ir uždaryti be kompensacijų. Danijoje už 10 metų negautų pajamų sumokėjo. Lenkijoje įstatymą dėl švelniakailių žvėrelių fermų panaikinimo buvo priėmę, tačiau jo vykdymą atidėjo prezidentas, kol bus sugalvotas kompensacijos mechanizmas, – kitų šalių patirtis vardijo verslininkas.

Arvydas Karpys ironiškai svarsto – galbūt Lietuvoje žmonės, kurie patys užsidirba, nereikalingi? Nei pandemijos laikotarpiu, kai pardavė tik pusę kiekio kailių, nei pabrangus elektrai jis paramos neprašė.

– Šitas ministras neatstovauja žemdirbiams. Valdžiai lengviau suskaldytus sektorius po vieną sudoroti. Aš nesijaučiu, kad kažką daryčiau blogo, nesijaučiu nusikaltęs, mano verslas – normalus verslas, kaip ir auginti bet kokį kitą ūkinį gyvūną, – tikino A.Karpys.

Jei vis dėlto tektų stabdyti veiklą ir negautų žvėrelių ūkio vertės kompensacijos, verslininkas tvirtino su šeima išvyksiąs gyventi į Suomiją ar Lenkiją, nes priverstinai likvidavus 14 metų kurtą ūkį ir negavus finansavimo čia gyventi jam būtų per sunku ir skaudu.