Kaip ketvirtokas saugumiečius šokdino

Dalintis:

1941 metų gegužės 28 dieną, kai iki karo pradžios buvo likęs mažiau nei mėnuo, Lietuvos SSR valstybės saugumo komisaro pavaduotojas Bykovas išsiuntė SSRS NKGB trečiosios valdybos šeštojo skyriaus viršininkui Iliušinui specialų pranešimą apie tų metų sausio–gegužės mėnesiais išaiškintus antisovietinius pasireiškimus. Ir pirmasis jame pateikiamas įvykis susietas su Tauragės kraštu.

Keliai vedė į Tauragę

Kovo 18-ąją Batakių–Viduklės ruože sprogo antrasis nuo garvežio prekinio traukinio vagonas, traukinys nuvirto nuo bėgių. Žuvo vyriausiasis konduktorius, sunaikinta viena platforma ir penki vagonai, pažeistas garvežys. Dėl šio įvykio Radviliškio depo viršininkas Kizlauskas buvo nuteistas dvejų metų, mašinistas-instruktorius Datkevičius – ketverių metų, mašinistas Butauskas – vienerių metų laisvės atėmimo bausmėmis.

Dar prieš tai, balandžio mėnesį, kaimyninėje Telšių apskrityje „šlovingieji“ NKVD organai atskleidė ir likvidavo sukilėlių, arba kaip jie rašė, „banditų“ organizaciją.

O 1940 metų lapkričio mėnesį Raseiniuose buvo atskleista organizacija „Šaulių batalionas“, kur byloje figūruoja vėlgi Tauragės vardas. Buvo areštuoti aštuoni asmenys, nustatyta, kad organizacijos veikloje dalyvavo dar 12, bet jie palikti laisvėje ir kaip rašyta specialiame pranešime Maskvai, toliau stebimi.

1941 metų vasario mėnesį Raseiniuose išaiškinta kita pogrindinė organizacija „Partizanai“, kurioje, sprendžiant iš NKVD Raseinių skyriaus pažymos, dalyvavo nuo 100 iki 130 žmonių – tautininkai, šauliai, stambūs ūkininkai. „Partizanai“ turėjo keturis kulkosvaidžius, šautuvų, granatų, revolverių. Saugumiečiai nustatė, kad ginklai į Raseinius atkeliavo iš Tauragės, tačiau jų nerado. Kaip bebūtų keista, nuteisti vos 13 aktyviausių organizacijos narių. Net patys enkavedistai ataskaitoje Maskvai stebėjosi, kaip galėjo atsitikti, kad tiek daug valstybės priešų palikti laisvėje…

Tai tik keletas tų tolimųjų dienų faktų. Lietuvos ypatingajame archyve tokių dokumentų sukaupta šimtai. „Tauragės kurjeris“ jau rašė apie tai ir manau, prie šių nesenstančių dokumentų  dar ne kartą grįš. Juo labiau, kad juose neretai atsiskleidžia pačių netikėčiausių įrodymų. Juos daugelis vyresnio amžiaus žmonių dar prisimena, kaip sakoma, savo kailiu. Todėl norėčiau, kad šis rašinys labiau atkreiptų jaunesnių skaitytojų dėmesį. Ne todėl, kad turėtume gyventi vien praeitimi. Todėl, kad visa tai nesunkiai gali pasikartoti…

Saugumiečiams darbo nestigo

1957 metų rugpjūčio 26 dieną KGB Tauragės rajono įgaliotinio pareigas ėjęs vyresnysis leitenantas Piotras Feofanovas pasiuntė LTSR KGB 4-osios valdybos viršininkui papulkininkiui Juozui Obukauskui ataskaitą apie agentūros darbą 1956–1957 metų laikotarpiu tarp Tauragės rajono inteligentijos ir jaunimo. Kai kam atskiros rašto frazės gali pasirodyti išgalvotos, tačiau visa tai tiesa.

Per ataskaitinį laikotarpį tarp Tauragės rajono inteligentijos ir jaunimo, pasak P.Feofanovo, užfiksuoti tokie antitarybiniai pasireiškimai.

Vengrijos rudens įvykių metu Tauragės vykdomojo komiteto buhalteris A.Tamašauskas neblaivus viešose vietose ragino kovoti su rusais ir tarybų valdžia. A.Tamašausko antitarybiniai pasisakymai dokumentuoti, surinkta medžiaga areštui, gauta sankcija, buhalteris buvo suimtas ir nuteistas pagal RTFSR BK 58-10 str. 1 punktą penkeriems metams pataisos darbų.

1957 metų kovo mėnesį Tauragės miesto satyros lange (buvo tokia propagandos priemonė centrinėje miesto gatvėje) buvo įdėtas straipsnis ir nupiešta pionierių namų vadovė Danutė Giedraitytė, kuri vieną sekmadienio vakarą restorane šoko, kaip rašo saugumiečiai, „vulgarius vakarietiškus šokius“. Po to LKP Tauragės RK ir LKP CK gavo anoniminius laiškus Tauragės kultūros namų choristų vardu su reikalavimu išimti straipsnį. Kartu laiškuose esą prirašyta nemažai antižydiškų ir antirusiškų teiginių. Rusai vadinami okupantais. Siekiant nustatyti tų anoniminių laiškų autorius, užvesta operatyvinė paieškos byla kodiniu pavadinimu „Chorvedys“.

1957 balandžio mėnesį buvęs liaudies gynėjas (stribas) A.Kasparavičius paštu sulaukė anoniminio grasinančio turinio laiško, kad su juo greitai būsią susidorota už jo praeitį. Kaip teigė vyr. leitenantas P.Feofanovas, laiško autorius nustatytas. Tai esanti Milgaudžių pradinės mokyklos mokytoja E.Balsienė, kurios vyras 1957 m. pradžioje grįžęs iš įkalinimo ir susipykęs su Kasparavičiumi. Medžiaga E.Balsienės atžvilgiu buvo perduota rajono prokuratūrai, kur iškelta baudžiamoji byla pagal RTFSR BK 73 str. 1 d.

Pagal naujus kolūkių įstatus kiekviena kolūkiečių šeima galėjo turėti tik vieną karvę ir telyčią. 1957 metų rugpjūčio 19-ąją Juliaus Janonio kolūkio pirmininko Endziulėno ir apylinkės tarybos pirmininkės Palšauskaitės adresu atkeliavo laiškai, kuriuose partiečiams buvo siūloma naujuosius įstatus panaikinti, priešingu atveju būsią kaip Špelveriui (buvęs kolūkio pirmininkas, nužudytas 1955 metais).

P.Feofanovas informavo aukštesniąją valdžią, kad, siekiant nustatyti laiškų autorių, užvesta operatyvinės paieškos byla, pavadinimu „Nepatenkintas“, sudarytas paieškos planas. Kartu P.Feofanovas pažymėjo, kad KGB Tauragės rajono aparatas peržiūri keturių asmenų bylas – formuliarus. Tai esąs remonto statybos kontoros buhalteris Vainius, vokiečių okupacijos metais priklausęs sukilėlių būriui, vėliau tarnavęs vokiečių armijoje, o po LSSR išvadavimo 1944–1945 metais priklausęs, enkavedisto žodžiais, nacionalistiniam (partizanų) būriui. Vėliau legalizavęsis.

Tikrinami veterinarijos vaistinės vedėjas I.Cholšanskis, vokiečių okupacijos metais dirbęs pirmiausia Vilniaus apylinkės teismo teisėju, po to – Šiaulių apygardos prokuroro pavaduotoju, Tauragės ligoninės gydytojas M.Norkus, kuris vokiečių okupacijos metais dirbo Lietuvos sveikatos apsaugos direktoriumi (taip saugumietis suformulavo savo pažymoje buvusią gydytojo darbovietę, nors ir pats tikriausiai nesuprato, ką parašęs).

Tikrinamas Sakalinės mokyklos mokytojas P.Dovydaitis, kuriam kaip antitarybiškai nusiteikusiam asmeniui baudžiamąją bylą iškėlė karinio dalinio 206-asis kontržvalgybos skyrius.

Įdomu, kad P.Feofanovo pažymoje suteikiama ir platesnės informacijos. Jeigu tai tiesa, sužinome, kad 1957 metais Tauragėje buvusios dvi vidurinės mokyklos ir viena darbininkų jaunimo, periferijoje numatyta atidaryti dvi vidurines mokyklas. Vienoje būsią mokoma iki devintos, kitoje – iki aštuntos klasės.

Ir pabaigai visai įdomi informacija – pasirodo, Tauragės inteligentiją ir jaunimą 1957 metais sekė septyni agentai ir dar keturi buvo rengiami verbavimui…

Žygaičių detektyvas

P.Feofanovas savo rašte pabrėžė, kad daugiau Tauragės rajono inteligentijos ir jaunimo antitarybinių pasireiškimų nebuvę. Neturima duomenų ir apie Tauragėje veikiančias antitarybines grupes ar organizacijas. Tačiau jau minėtoje pažymoje įrašytas dar vienas tauragiškių saugumiečių akimis „ypatingai pavojingas“ antikomunistinių idėjų pasireiškimo atvejis, kuriam suteikta ir ypatinga svarba. Apie tai KGB Tauragės rajono įgaliotinis kapitonas Viktoras Dargis 1957 metų vasario 11-ąją „Visiškai slaptai“ informavo patį Lietuvos SSR KGB pirmininką generolą-majorą Kazimierą Liaudį. Informuotas ir LKP Tauragės RK sekretorius Lapinskas. Todėl ir aš išskirsiu šį pavyzdį atskiru skirsniu, nors kaip netrukus pamatysime, be geros gero humoro dozės atvejis jokių kitų emocijų nesukelia.

Taigi 1957 metų vasario 6-osios vakarą Žygaičių kaimo kiaulių fermos darbininkės Stelgienė ir Statkienė, atėjusios šerti gyvulių, pastebėjo, kaip vienas vaikinukas klijuoja ant fermos durų lapelius. Jas pamatęs, pabėgo. O kitą rytą ant fermos durų kaimiečiai aptiko tris proklamacijas su žodžiais: „Kilkit į kovą, alkani vergai, kilkit visi dirbantieji…“

Saugumiečių „garbei“ reikia pripažinti, kad baisusis ir pavojingasis lapelių platintojas buvo operatyviai išaiškintas, juo labiau, kad didesnių paieškos priemonių lyg ir neprireikė. Toliau – informacija iš oficialaus protokolo: „Klemensas Stirbys, gimęs 1946 metų vasario mėnesį, Žygaičių gyventojas, Žygaičių vidurinės mokyklos 4 klasės mokinys. Tėvas praeityje buvęs „Žygaičių“ kolūkio pirmininku, pasiliko pas save kasos knygos kvitų blankų, ant kurių ir buvo užrašytas proklamacijos tekstas. K.Stirbio sesuo dirbanti Draudenių klubo-skaityklos vedėja, tėvo brolis su žmona paleisti pagal amnestiją (ji – buvusi „Jūros“, rašoma nacionalistinio, būrio narė, jis – ryšininkas)“.

Mūsų kartos žmonės ilgais posovietiniais metais buvo primygtinai maitinami pasakomis apie tai, kaip koks nors vienas drąsus pionierius sunaikindavo visą vokiečių kariuomenės būrį. Lietuviams pasakų kurti nereikia, pasipriešinimas priespaudai, okupacijai visada buvo tautos dvasioje ir kraujyje. Ir šis vos 11 metų berniuko savaip suprantamas kovos veiksmas vertas paties didžiausio pasididžiavimo.

K.Stirbys: „Sugalvojau rašyti proklamaciją vienas ir niekam apie tai nepasakojau. Mokykloje susitikau su Adomaičiu ir Budrikiu, per pertrauką gatvėje tariausi su dviem draugais Šarūnu Adomaičiu ir Stasiu Budrikiu, kad jie taip pat parašys proklamacijas prieš tarybų valdžią ir išplatins matomose Žygaičių vietose, bet jie pasakė, kad parašyčiau aš pats. Aš parašiau apie paukščius – „Pakilkit į kovą, visos varnos, vanagai, visi šunes ir vilkai“. Tekstą paėmiau iš knygos, kurią tuo metu skaitė mano sesuo mokinė. Tada jie pradėjo juoktis iš manęs. Adomaitis perdavė Andriekui, kuris irgi ėmė juoktis. Tai jiems nepatiko ir jau norėjo perduoti mokytojai, bet neperdavė“.

Š.Adomaitis: „Prieš paskutinę pamoką per pertrauką išėjau į kiemą, kur prie sandėlio Stirbys pasakė: „Vaikai, žinot ką, sukilkim prieš tarybų valdžią, nes mums čia gyventi blogai. Parašykim proklamaciją ir priklijuokim prie daržinių. Rytą, kai ateis mokytojai, išsigąs… Kai parašė, paprašiau, kad atiduotų, kad aš perduočiau mokytojai. Jis perdavė. Per pamoką mokytojai atiduoti nenorėjau, kad netrukdyčiau, nutariau atiduoti po pamokos. Pasibaigus pamokai, aš mokytojai pasakiau, kad Stirbys parašė proklamaciją. Mokytoja nieko neatsakė, paliko lapelį ant suolo ir išėjo“.

S.Budrikis: „…Aš jo paklausiau, apie ką rašyti. Jis pasakė, kad apie komjaunuolius ir išklijuoti prie visų Žygaičių namų, prie kolūkio valdybos ir mokyklos, kad visur baltuotų kaip sniegas… Šiandien sutikau Stirbį, bet jis nesakė, kad buvo atėjęs tardytojas. Jis tik pasakė, kad apklausinės mane ir Adomaitį. Sutikau Adomaitį, jis irgi nieko nežinojo. Po to susitikau Andriekų, jis papasakojo, kad Stirbys ant kiaulių fermos priklijavo proklamacijų, ten jau buvo milicija. Aš užmiršau apie tai papasakoti mokytojai“.

K.Stirbys: „Parašiau lapelius vakare namuose mėnesienoj ir priklijavau ant fermos durų, o vieną numečiau ant žemės. Kai klijavau, mane pamatė Statkienė“.

Dvi dienas tęsėsi Žygaičiuose politinis detektyvas. Dirbo KGB, milicija… Vasario 8 dieną, dalyvaujant K.Stirbio, S.Budrikio ir Š.Adomaičio tėvams, įvyko mokyklos pedagogų tarybos posėdis. Klasės auklėtojai Špokaitei pareikštas griežtas papeikimas. Jauniesiems pogrindininkams sumažintas elgesio pažymys. Mokykloje surengtas susirinkimas ir situacija aptarta su mokytojais bei mokiniais…

„Išvaduotojai“ jautėsi nebaudžiami

Ir dar vienas tų tolimų laikų dokumentas, gal su Taurage susijęs ne visai tiesiogiai, tačiau jo pavadinime miesto prie Jūros vardas užfiksuotas.

1946 metų kovo 13 dieną LSSR NKVD Pasienio kariuomenės vadas generolas-majoras Byčkovskis pasirašo visiškai slaptą įsakymą dėl drausmės stiprinimo Tauragės operatyvinio sektoriaus komendantūroje. Nors Antrasis pasaulinis karas jau buvo pasibaigęs, pokarinė suirutė tęsėsi ir, kaip matyti, buvusį pasienį su Vokietija sovietinė kariuomenė vis dar kontroliavo. Kuo gi Tauragės pasieniečiai taip nusipelnė, kad labiau negu griežtas aukščiausiojo jų vado įsakymas paskleistas visiems pasienio daliniams?

Šiurkštūs drausmės, karinės disciplinos, politinio-ideologinio darbo trūkumai šioje komendantūroje jau buvę nustatyti sausio mėnesio viduryje. Tačiau, pasak generolo, jokių pasikeitimų nematyti. Karinė disciplina galutinai smukusi, kartojasi šiurkštūs kariniai nusižengimai, ypač padažnėjo savavališkų pasišalinimų iš dalinio. Auklėjamojo darbo beveik nėra jokio. Į pasienio kariuomenės kariškio priesaiką nekreipiama jokio dėmesio. Karininkai ne tik neverčia klausyti karinių statutų reikalavimų kareivių ir seržantų, bet priešingai – patys dažnai pažeidinėja karinę discipliną, neretai garnizono teritorijoje pasirodo išgėrę. Komendantūroje užfiksuota nemažai marodieriavimo atvejų…

Komendantas kapitonas Georgijevskis vietoj to, kad rūpintųsi karinės disciplinos stiprinimu, sistemingai girtauja. 1946 metų vasario 12 dieną iškviestas į operatyvinį pasitarimą, atvykęs visiškai girtas, kovinės užduoties negavo ir buvo išvarytas iš pasitarimo, dėl to komendantūra surengtoje operacijoje nedalyvavo.

Negana to, dauguma pasieniečių neaprūpinti lovos reikmenimis, uniforma ir avalyne. Griežtos tvarkos daliniuose nebuvimas, kontrolės trūkumas atvedė iki masinių išgėrimų, azartinių lošimų ir visiško moralinio pasileidimo. Vienose kilusiose muštynėse eilinis Ilnickis užmušė jaunesnįjį seržantą Antonovą.

Įvertinęs visa tai, generolas-majoras Byčkovskis įsakė jungtinės komendantūros komendantą Georgijevskį nušalinti nuo pareigų ir areštuoti 10 parų namų areštu, jo pavaduotoją žvalgybai vyr. leitenantą Vasiščevą iš užimamų pareigų atleisti ir areštuoti trims paroms namų areštu abiem išlaikant po 50 procentų atlyginimo už kiekvieną arešto dieną. Komendanto pavaduotoją vyr. leitenantą Žicharevą nuo pareigų nušalinti ir grąžinti tolesnei tarnybai į būrį. Užkardos vadą leitenantą (pavardė neįskaitoma) areštuoti 10 parų namų areštu, išlaikant 50 proc. atlyginimo už kiekvieną arešto dieną, ir grąžinti tolesnei tarnybai į 97-ąjį būrį. Komendantūros viršilą Kuščevojų už marodieriavimą, skyrių vadus seržantą Fadejevą ir jaunesnįjį seržantą Aleksandrovą už išgėrimų organizavimą nuo pareigų nušalinti, atimti karinius laipsnius ir išsiųsti į pasienio būrius. Komendanto padėjėją tiekimui jaunesnįjį leitenantą Ponomariovą už atvirai nusikalstamo įsakymo davimą komendantūros mašina vyresniajam seržantui Kuščevojui paimti maisto produktų iš aprašytų iškeldintų asmenų sodybų – areštuoti trims paroms namų areštu, išlaikant 50 proc. atlyginimo už kiekvieną arešto dieną.

Vienu žodžiu, šalis-„išvaduotoja“ galėjo būti visiškai rami, pasienis – tvirtose, patikimose rankose…

Gandai, gandai…

Tai buvo informacija iš Tauragės KGB padalinio veiklos prieš daugiau nei 50 metų. Panašių pavyzdžių rastume kiekviename Lietuvos kampelyje, tik toli gražu ne visada pažintis su saugumiečiais baigdavosi lengvu išgąsčiu.

Rašinio pabaigai noriu perkelti į kaimyninį su Taurage Šilalės rajoną ir prisiminti, kokia čia buvo KGB darbuotojų kasdienybė. Sprendžiant iš visko, jiems ramiai gyventi šilališkiai irgi neleido.

1957 metų sausio 26-ąją KGB Šilalės rajono įgaliotinis vyr. leitenantas Šilgalis išsiuntė pažymą LSSR KGB pirmininkui generolui-majorui K.Liaudžiui  apie rajone sklandančius gandus.

Pažymoje rašoma, kad KGB Šilalės rajono valdyba per agentūrą ir kitais kanalais nustatė keletą asmenų, platinančių antitarybinius gandus, raginančius mušti tarybinius piliečius, taip pat skleidžiančius klaidingą informaciją apie Vengrijos įvykius, rengti teroristinius aktus prieš tarybinį-partinį aktyvą.

1956 metų lapkričio mėnesį agentas „Vincas“ pranešė, kad Pajūrio kaimo gyventojas Kazys Vilkonskis pokalbyje su juo juodino sovietinę santvarką Lietuvoje ir SSKP. Lapkričio 2 dieną agentas „Gandras“ informavo, kad Kekiškės kaimo gyventojas Vincas Jančiauskas jam asmeniškai pareiškęs, jog netrukus būsiąs karas ir būsianti atkurta ankstesnė buržuazinė santvarka. Šias žinias jis išgirdęs iš užsienio per radiją. Vėliau Jančiauskas tokių gandų sumažino. Todėl nutarta griežtesnių priemonių jo atžvilgiu nesiimti, o toliau sekti.

Agentas „Janonis“ gruodžio 12 dieną pranešė, kad ryšium su Vengrijos įvykiais Mišučių kaimo gyventojas mokytojas Pranas Bauža neigiamai atsiliepė apie sovietinę sistemą ir SSKP: „Komunizmas Lietuvoje sukurtas jėga, valdžia eina prieš liaudies valią, nėra jokių laisvių ir teisių“. P.Bauža pradėtas sekti, tačiau panašių išsišokimų daugiau nepasitaikė.

Iš K.Vorošilovo vardo kolūkio pirmininko gautas pareiškimas, kad, grįžęs iš įkalinimo, Rudalių kaimo gyventojas Antanas Zarengis vėlgi ryšium su Vengrijos įvykiais skleidęs antitarybinius išsigalvojimus, kad panašūs įvykiai galį kilti ir Lietuvoje. Zarengis profilaktuotas.

1956 metų rudenį į Padvarninkų kaimą gyventi atsikėlė grįžęs iš įkalinimo Vytautas Letukas. Jis buvo nuteistas 25-eriems metams pataisos darbų už priklausymą ginkluotai nacionalistinei gaujai (taip parašyta protokole). Lapkričio mėnesį agentas „Klevas“ ir 1957 metų sausio 18 dieną agentas „Tigras“ informavo, kad Letukas užsiiminėja antitarybine propaganda bei agitacija apie greitai kilsiantį karą ir būsimą buržuazinės Lietuvos atkūrimą. Apie Letuko nusikalstamą veiklą surinkta medžiaga perduota KGB 4-ajai valdybai, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl jo etapavimo atgal į bausmės atlikimo vietą.

Pastaruoju metu agentai „Liūtas“, „Lapas“ ir „Tigras“ suteikė nemažai informacijos apie sekimo objektą Padvarninkų kaimo gyventoją Joną Petrošių, kuris vėlgi ryšium su įvykiais Vengrijoje skleidžia išsigalvojimus apie greitai kilsiantį karą ir būsimą buržuazinės Lietuvos atkūrimą. 1957 metų sausio 19-ąją iš LKP RK instruktoriaus Auzocelito gautas pareiškimas, kad, grįžęs iš tremties, Pajūrėlio kaimo gyventojas Izidorius Starkutis skleidžiantis tokius pat gandus.

Agentas „Zylė“ pranešė, kad Girininkų kaimo gyventojas Antanas Balčiūnas platino gandus apie numatomą žmonių trėmimą ir būsimą karą. Agentai „Ramunė“ ir „Vincas“ perdavė, kad Pajūrio kaimo gyventojas Benius Šetikas neblaivus ragino rengti teroristinius aktus prieš partinį-tarybinį aktyvą. Agento „Sakalo“ pranešimu grįžęs iš įkalinimo Petras Jurkus ryšium su Vengrijos įvykiais skleidė išsigalvojimus ir raginimus, jeigu panašūs įvykiai kiltų Lietuvoje, reikia naikinti partinį-tarybinį aktyvą ir jo bylos liudytojus. Surinkta medžiaga perduota KGB 4-ajai valdybai, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl jo etapavimo į ankstesniąją bausmės atlikimo vietą, iš kurios Jurkus paleistas pagal amnestiją anksčiau laiko.

Agentų dėka Šilalės saugumiečiai sužinojo, kad grįžusieji iš įkalinimo Gubrių kaimo gyventojai broliai Mečius ir Leonas Juozaičiai grasinosi nužudyti kai kuriuos liaudies gynėjų būrio narius, skleidė įvairius prasimanymus. Surinkta medžiaga perduota KGB 4-ajai valdybai, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl jų etapavimo į bausmės atlikimo vietą. Broliai buvo nuteisti 25-eriems metams pataisos darbų už priklausymą ginkluotai nacionalistinei gaujai. Paleisti pagal amnestiją. Taip pat broliai padegė Gubrių kaimo gyventojos Onos Būdvytytės sandėliuką.

1956 metų naktį iš gruodžio 16-osios į 17-ąją Kekiškių kaime rasti išplatinti anoniminiai pieštuku rašyti lapeliai, grasinantys padegti Kaniavos ir Gečo namus. Tą pačią naktį per Gečo buto langą buvo šauta medžiokliniu šautuvu. Tyrimu nustatyta, kad nusikaltimą įvykdė girininkas Adolfas Beržanskis, turėjęs asmeninių sąskaitų. Beržanskis buvo vienas Šaulių sąjungos organizatorių.

Agentai „Klevas“ ir „Liūtas“, taip pat liudytojas A.Sarapinas parodė, kad pagal amnestiją grįžęs iš įkalinimo Alfonsas Jašinskas (Padvarninkų k.) platina gandus apie būsimą karą, kolūkinės santvarkos baisumus…

Dalintis:

About Author

Ilgametis "Tauragės kurjerio" bendradarbis baigė Tauragės 1-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto žurnalistikos specialybę. 1977–1983 m. Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros Periodinės spaudos mokslinio tyrimo laboratorijos mokslinis bendradarbis, vadovavo studentų estradinių miniatiūrų teatrui. 1983–1992 m. – Lietuvos televizijos Propagandos vyr. redakcijos redaktorius, 1992–1993 m. – šios redakcijos vyriausias redaktorius. Nuo 1993 m. – Lietuvos televizijos Visuomeninių programų direkcijos visuomeninių–politinių laidų kūrybinio susivienijimo vyriausias redaktorius. Lietuvos televizijoje rengė laidas „Žmogus. Visuomenė. Įstatymas“, „Juridinis kanalas“. Nuo 1996 m. – teisinių ir politinių laidų vedėjas. [1] Nuo 1998 m. – Lietuvos Aukščiausio Teismo pirmininko padėjėjas ryšiams su visuomene, vyr. specialistas.

Rekomenduojami video:

Palikite komentarą