Kalėdų Senelis jau pakinkė raudonnosį elnią Rudolfą – šįvakar atskries prie Tauragės eglutės

Kalėdų Seneliui Laimonui pats darbymetis – į roges vos telpa dovanos mažiems ir dideliems, jo pagalbininkai nykštukai be perstojo pluša žaislų dirbtuvėlėse. Seneliui energijos netrūksta – vienus aplankys, o kiti sulauks jo vaizdo skambučio. Didžiausias Kalėdų Senelio džiaugsmas – vaikų šypsenos ir apkabinimai. Jis atskleidžia, kad labai mėgsta imbierinius sausainius ir šiltą pieną – tokių vaišių niekuomet neatsisako.

Kalėdų Senelis Laimonas atviravo, kad ruošdamasis Kalėdoms elnių nekeitė – viskas taip, kaip buvę: elnių kinkiniui vadovauja raudonnosis Rudolfas, o tokia tvarka yra nuo senų laikų.

– Elnias Rudolfas vadovauja kinkiniui todėl, kad jo nosis raudona ir šviečia tamsoje. Visi mato, kai skrendu ar važiuoju rogėmis. Rūpesčių buvo daug – reikėjo pereiti rogių techninę apžiūrą, atnaujinti navigaciją, sutikrinti gerų vaikų sąrašą, ar nepasikeitė jų adresai, – pasakojo dosnusis senelis. – Žinoma, ruošiu dovanas ir truputį blogesniems vaikams – juk kiekvienas turi gauti dovanų. Tik jos gali būti ne tokios, kokių jie pageidavo.

Kalėdų Senelis atskleidė paslaptį: kad vaikai jo nepažintų vasarą gatvėse, nes lankosi įvairiuose miestuose, kad pamatytų, kas yra vasara, barzdą nusidažo juodai. Dabar senelio barzda pabalusi, nes ją išskalbė. Jis labai prižiūri savo barzdą, nes vaikams ją labai patinka liesti.

– Mano barzda išplauta, išpuoselėta, todėl šviesi. Vakare vyksiu į Tauragę – įžiebsime miesto nuostabiąją eglutę. Tai bus pirmas mano vizitas. Visus metus mums užtenka veiklos. Pirmi naujųjų metų mėnesiai būna skirti poilsiui, o paskui mano dirbtuvėlės vėl pradeda dirbti visu tempu: ruošiame dovanas, gaminame įvairius žaislus, sudarinėjame sutartis su naujoviškų žaislų tiekėjais ir gamintojais, – atviravo Laimonas. – Ir aš, ir nykštukai turime labai daug darbo.

Kalėdų Senelis Laimonas šventėms pasiruošęs. Asmeninio albumo nuotrauka

Prieš pat šventes Kalėdų Senelio bobutė siuva jam naują švarką. O jei senasis dar nesusidėvėjęs – išskalbia, pažiūri, kad kailis nebūtų kandžių sukapotas. Senelis stengiasi apsilankyti visuose senelių namuose, bet jei nesuspėja, pasiunčia savo pagalbininkus su vatos barzdomis. Jau netrukus jo pagalbininkai gražiais kostiumais pabirs po visas šalis ir džiugins didelius ir mažus.

– Bobutė pasirūpina, kad būčiau gražus. Aplankau visus Žemės žmones, nes mano paskirtis – nudžiuginti kiekvieną. Kalėdos – šventė, kai galime vienas kitu pasidžiaugti, vienas kitą nustebinti. Žinoma, dovanos ne visiems vienodos, nevienodai visiems patinkančios. Visada stengiuosi nedovanoti šuniukų, kačiukų ar kitų gyvūnėlių, nes gyvūnas neturi būti kalėdinė dovana, kuri po kelių mėnesių atsidurtų gatvėje ar prieglaudoje, – įsitikinęs senelis. – Gyvūno įsigijimą turi aptarti visa šeima ir priimti bendrą sprendimą dėl naujo šeimos nario.

Kalėdų Seneliui didžiausias džiaugsmas matyti žmonių emocijas gavus tokias dovanas, kurių jie tikėjosi. Ypač pradžiugina vaikų šypsenos, jų apkabinimai. Kaip ir pernai, taip ir šiemet jis skambins vaikams – bus paskelbta registracija, vaizdo skambučio sulauks Tauragės rajone gyvenantys vaikai. Kalėdų Senelis su pagalbininkais ir savo bobute švenčių proga pradžiugina vienas kitą mažomis dovanėlėmis.

– Visada džiaugiuosi paliktu man imbieriniu sausainiu ir šilto pieno stikline. Ir mes su nykštukais ir bobute švenčiame – vienas kitam paliekame po nedidelę staigmeną. Jei nykštukui suplyšo kojinė, jam bobutė padovanos naujas kojines. Jei kitam nykštukui sudilo diržas ar pilvas per didelis užaugo, tai bobutė tą dieną jam patieks sveikų patiekalų nenorėdama įžeisti, o tik pasakyti: na, nykštuk, tau jau metas mesti pilvą, – linksmai pasakojo Kalėdų Senelis. – Ir aš pastebėjau, kad mano švarkas šiek tiek kažkodėl susitraukė – gal dėl to, kad karšta vasara buvo. Teko lapkričio mėnesį siūdintis naują.