Kęstučio batalionui jubiliejaus proga įteikta nauja kovinė vėliava

Šiandien Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotasis pėstininkų batalionas iškilmingai paminėjo 30-ąsias įkūrimo metines.

Į batalioną rinkosi tarnavę kariai, jų artimieji, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos, savivaldybių atstovai. Bataliono vadui pulkininkui leitenantui Arūnui Vaškevičiui įteikta nauja kovinė vėliava. Jis dėkojo kariams už tarnybą ir jų artimiesiems už palaikymą.

Sveikindamas susirinkusiuosius Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys prisiminė, kad ir jam teko vadovauti Kęstučio batalionui.

– Mes pažymime bataliono 30-ąsias įkūrimo metines. Tai oficiali data, kai esame gavę įsakymą, kad įkurtas vienetas čia, Sakalinės miškuose, ir galim nuo tos dienos pradėti skaičiuoti laiką. Tą dvasią, kurią turi Kęstučio batalionas, prieš 30 metų įžiebė mūsų nepriklausomybės atstatymas. Kęstučio batalionas vienmetis mūsų nepriklausomybei. Šiandien noriu padėkoti pirmam, faktiškam bataliono įkūrėjui Česlovui Šlėgaičiui. Jo dėka, jo aplinkinių, draugų, bendražygių dėka padėtas pagrindas ir pamatas tam batalionui, kurį mes šiandien turime. Galiu kalbėti kaip kariuomenės vadas, galiu kalbėti kaip buvęs sausumos ar brigados vadas. Visi batalionai vadams vienodi, bet jie turi kažką tokio specifinio. Kęstutėnai yra tie tikri. Patys kovojantys, patys iškovojantys garbę, patys įtvirtindami savo pasiekimus be papildomo skatinimo ar paramos, ką turi kiti batalionai. Visoms kartoms esu labai dėkingas už indėlį, – kalbėjo V.Rupšys.

Kęstučio batalione Lietuvos kariuomenės vadas tarnavo 4-erius metus – nuo 2001-ųjų iki 2005 metų.

Bataliono įkūrimo užuomazgos prasidėjo dar 1991 m., kai Jurbarke buvo įkurtas greitojo reagavimo būrys, kuriam vadovavo Č.Šlėgaitis. Tų metų spalį prie Jurbarko būrio buvo prijungtas Raseinių greitojo reagavimo būrys. Susijungus šiems būriams buvo įkurta Jurbarko kuopa. 1992 m. rugsėjo 21 d. Lauko kariuomenės I-osios motodesantinės brigados „Geležinis vilkas“ vado įsakymu Jurbarko komendantūra performuota į atskirą motodesantinį batalioną, kuris ir įsikūrė dabartinėje dislokacijos vietoje. 1995 m. rugpjūčio 15 d. batalionui įteikta kovinė vėliava, kurios šūkis – „Kovon dėl Lietuvos laisvės ir garbės!“

Pasak pirmojo vado Č.Šlėgaičio, Sausio 13-osios gynėjai buvo tikrieji bataliono kūrėjai.

– 1992 metais balandžio 20-ąją iš Rusijos pajėgų mes perėmėme šitą dalinį. Prieš tai du mėnesius saugojome juos pagal išorinį perimetrą, kad neišplėštų šio dalinio. Ir jie paliko netgi šaukštus. Ko niekada istorijoje nėra buvę. Patys žinote, kad net klozetus dabar iš Ukrainos veža. Pirmąjį kovinį įsakymą batalionas gavo 1992 metų balandžio 5-ąją. Rusijos kariuomenės tankų pulkas, areštavus buvusį jų kariuomenės vadą, paskelbė parengtį ir žadėjo važiuoti į Vilnių nuversti valdžią. Mes turėjome sustabdyti juos ties Kryžkalniu. Turėjome šešis prieštankinius ginklus ir tris sunkiuosius kulkosvaidžius. Visi kiti buvo lengvieji ginklai. Įsivaizduokite, koks laikmetis ir kokie įsakymai buvo, – prisiminimais su kariais, garbiais svečiais ir karių artimaisiais šventėje dalijosi buvęs bataliono vadas.

Po iškilmingos rikiuotės kariai šventės dalyviams pristatė karinę techniką ir ginkluotę, koncertavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų orkestras. Artimieji apsilankė karių gyvenamosiose patalpose, o vakare visų laukia šventinis grupės „Rondo“ koncertas.