Į Tauragės kultūros rūmus sausio 20-ąją atvyksta miuziklas „Pranašas“ su visiems puikiai pažįstamais kino, TV ir teatro scenos atlikėjais Andriumi Bialobžeskiu, Giedriumi Arbačiausku, Egidijumi Sipavičiumi, Greta Šepliakovaite-Bendže, Migle Polikevičiūte, Šarūnu Januškevičiumi, Tadu Gryn ir Egle Ancevičiūte.
„Pranašas“ – analogų neturintis spektaklis-miuziklas. Pirmą kartą Lietuvoje pristatytas prieš 20 metų, jis sulaukė ypatingo žiūrovų dėmesio ir paliko ryškų pėdsaką Lietuvos scenos meno istorijoje. Dabar kūrinys grįžta atsinaujinęs – su ta pačia muzika ir tekstais, tačiau nauja kūrybine komanda, kitokia menine vizija ir šviežiu atlikėjų kvėpavimu.
Tai ne banali meilės istorija, o skausmingas meilės trikampis, kuriame greitas blizgesys susiduria su tikru jausmu, o džiaugsmas – su skausmu. Pagrindinis personažas, pagyvenęs vyras, tampa tarpininku tarp praeities ir dabarties, leisdamas žiūrovui iš naujo atrasti, kad meilė gali būti ir saldi kaip medus, ir deginanti kaip ugnis.
Tai ne tik spektaklis, bet ir kelionė į vieno didžiųjų XX a. dvasinių tekstų pasaulį. Spektaklio ištakos glūdi poeto ir filosofo K.Gibrano knygoje „Pranašas“, kurios universalios temos jau daugiau nei šimtmetį skatina mąstyti apie žmogaus gyvenimo prasmę. Ši knyga, įkvėpusi ir pakeitusi gyvenimą Paulo Coelho, „Alchemiko“ autoriui, šiandien per muziką ir teatrą prabyla naujai – lietuviškame scenos kontekste. Tai pasakojimas apie universalius gyvenimo ciklus, kuriuos kiekvienas žiūrovas gali atpažinti savyje. Gibrano „Pranašo“ filosofija poeto R.Stankevičiaus žodžiais jungiasi su kompozitoriaus R.Radzevičiaus muzika ir teatro kalba, sukurdama erdvę vidiniam susitikimui su savimi.
Tai ne tradicinis miuziklas, o muzikinė-poetinė meditacija, kurioje muzika, žodis ir vaizdinė išraiška tampa lygiaverčiais dramaturgijos elementais. Spektaklio centre – žmogaus kelias. Jame telpa meilė ir išdavystė, gimimas ir mirtis, kūniškos aistros ir vidinė ramybė. Čia nevaidinama. Čia išpažįstama. Tai pasakojimas apie universalius gyvenimo ciklus, kuriuos kiekvienas žiūrovas gali atpažinti savyje.
Šis spektaklis yra ne tik estetinė patirtis, bet ir vidinė kelionė – sustojimas, klausymasis ir atpažinimas. Jis balansuoja tarp koncertinės išraiškos, poezijos teatro ir vizualaus performanso, o jo tikslas – paliesti jautriausias žmogaus širdies stygas.
Viena „Pranašo“ dainų „Degančios rankos“ yra tapusi ir žinomo dainininko Marijono Mikutavičiaus koncertinės programos hitu.
Kūrybinė komanda:
režisūriniai sprendimai ir statytojas – Tadas Gryn, žodžiai – Rimvydas Stankevičius, muzika – Rokas Radzevičius, choreografija – Gytis Ivanauskas, įvaizdis – Toma Stašytė, garso režisierius – Erikas Vaikšnoras, videoprojekcijos ir audiovizualinis menas – Mantas Bartusevičius.
Atlikėjai:
vyras – Andrius Bialobžeskis / Giedrius Arbačiauskas, moteris – Eglė Ancevičiūtė / Miglė Polikevičiūtė, mergina – Greta Bendžė / Miglė Polikevičiūtė, vaikinas – Šarūnas Januškevičius, pižonas – Egidijus Sipavičius / Tadas Gryn / Ainis Storpirštis.
Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai