Kreivėnų malūnui suspindo vilties kibirkštėlė – savivaldybė nori nupirkti

Išvydus Kreivėnų malūną daugeliui kildavo širdgėla, kad toks unikalus senus laikus menantis statinys paliktas likimo valiai ir skaičiuoja paskutines dienas. Tačiau liūdėti nėra ko – jau žengti pirmi žingsniai, kad smagiai tarp šiuolaikinių vėjo jėgainių suktųsi ir šio senolio, jų pirmtako, sparnai.

Kreivėnų kaime, kuris nuo 1540-ųjų minimas rašytiniuose šaltiniuose, malūnas buvo pastatytas XIX amžiuje. Tai buvo prabangus, tvirtai suręstas statinys. Į jį per vieną pusę įvažiuodavo ūkininkai su grūdų vežimais, o per kitą pusę išvažiuodavo su sumaltais miltais. Po Antrojo pasaulinio karo malūnas buvo labai apleistas, sutrešę nukrito sparnai, pamažu nusmuko ir medinė kepurė. Ne tik gamta jį ir pasikeitęs laikmetis niokojo – kažkas spėjo nuo sienų nemažai plytų nuardyti. Daugeliui kėlė graudulį nykstančio senovinio malūno vaizdas. Kadangi statinys nebuvo įtrauktas į kultūros paveldo objektų sąrašą, už nesirūpinimą juo valstybė savininkui pagrūmoti negalėjo.

Ne kartą Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas, vyriausiasis rinkinių kuratorius, istorikas Darius Kiniulis ragino ieškoti būdų, kaip atgaivinti šį unikalų statinį, kuris neabejotinai būtų didžiulis turistų traukos objektas. Muziejininkas baiminosi, kad greitai neliks ką atstatyti. D.Kiniulio žiniomis, Šiaurės Lietuvoje tokių malūnų išlikę šiek tiek daugiau, kai kurie pritaikyti lankymui, o mūsų kraštuose daugiau vyravo mediniai malūnai, kurie sunyko. Klaipėdos krašte dominavo mediniai malūnai, o vienintelis mūrinis išlikęs tik Kreivėnuose.

– Galima sakyti, likę jo griaučiai, tačiau atkurti malūną tikrai verta paveldo prasme, dar yra ką atkurti. Sena ir nauja vėjo gaminama energija simboliškai įamžintų istoriją ir praturtintų kraštovaizdį. Reikėtų atkurti medines konstrukcijas, jų nebėra išlikusių, sutrupėjusias plytas reikėtų pakeisti, jas užtinkuoti. Reikia naujų sparnų ir naujos kepurės. Investicijų daug reikėtų, bet manau, jos mūsų rajonui atsipirktų turizmo prasme, – neabejoja istorikas.

Kaip bebūtų keista, tačiau Kreivėnų malūnas nėra saugotinas paveldo objektas. D.Kiniulio nuomone, šiame etape malūno nereiktų įtraukti į paveldosaugos sąrašus, nes tai pasmerktų jį visiškam sunykimui.

– Tuomet bet kokia rekonstrukcija reikalautų dar didesnių investicijų. Daugiau kainuotų ir projekto parengimas. O sutvarkius malūną galbūt verta būtų įtraukti. Jaunimui tikrai būtų įdomu pažiūrėti, kaip anksčiau grūdai buvo malami. Ir man tai egzotika. Esu buvęs Potsdame, kur malūnas visiškai nuo pamatų atstatytas, ten mala grūdus, edukacijas vykdo, o miltus pardavinėja kaip suvenyrus. Ten visai neblogas pažintinis verslas užsuktas. Gal atsiras investuotojas, pasišventęs žmogus sutvarkyti pas mus tą reikalą, – svarstė istorikas.

Kreivėnų malūnas stovi Lauksargių seniūnijoje, todėl seniūnas Mindaugas Giačas jau seniai brandina mintį apie jo rekonstrukciją – svarstė ne vieną galimybę, planavo jo atstatymui gauti investicijų iš Europos Sąjungos. Tačiau sužinojus, kad malūnas – privati nuosavybė, seniūnui nusviro rankos. M.Giačas prisipažino, kad dėl malūno ateities iki šiol vis dar jam skauda širdį.

Paklausta, ar nepasikeitė savivaldybės planai įsigyti Kreivėnų malūną, galbūt pavyko susitarti su senovinio statinio savininku, Tauragės rajono savivaldybės mero patarėja Soneta Blankaitė atsakė, kad planai nepasikeitė, malūną įsigyti savivaldybė tebeplanuoja. „Šiuo metu savininkas tvarko dokumentus, kad galėtų parduoti objektą“, – informavo savivaldybės atstovė.