Kurs gyvūnų prieglaudą: nori investuoti pusę milijono eurų

Viltis, kad Tauragėje kada nors bus atidaryta beglobių gyvūnų prieglauda, – dar gyva. Tauragės rajono tarybos valiai pateiktas sprendimo projektas, kuriuo prašoma skirti 300 tūkstančių eurų lėšų prieglaudai įkurti ir sutikti kreiptis į „Sumanių kaimų“ programą, kuruojamą Žemės ūkio ministerijos, kad ši skirtų dar 200 tūkstančių eurų. Tačiau kol kas tai tik prašymas, iki realių darbų – tolimas biurokratinis kelias.

Siekia papildomo finansavimo

2019 metais VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ atsikraustė į patalpas Pramonės gatvėje. Paprastame garaže tuomet pavyko sukurti gyvūnėliams tinkamą aplinką: suręsti atskirus „kambarėlius“, įrengti karantino patalpą. Kiek sudėtingiau būdavo žiemą, kai šildymu patalpose reikėjo nuolat rūpintis pačiai viešajai įstaigai ir jai talkinantiems savanoriams. Tačiau prieglauda veikė, katinėliams nereikėjo bastytis gatvėse.

Nepaisant nuolatinių „Gyvūnų globos Tauragėje“ įkūrėjos Ligitos Juščienės pastangų telkti savanorius, rūpintis beglobiais, kačių sterilizacija, jaukių namų paieška, po surengto tarnybų patikrinimo nuspręsta prieglaudą uždaryti. Galutinai prieglauda duris užvėrė 2024-ųjų rugpjūtį.

Tauragės rajono valdžios atstovai tuomet tikino, kad Tauragei gyvūnų prieglauda reikalinga, ir pažadėjo ieškoti finansavimo šaltinių. Tačiau iki šiol neaišku, nei kas, nei kiek finansuos prieglaudos steigimą, nei kur ji galėtų būti įkurdinta. Visgi šviesa tunelio gale nušvito – kitą savaitę Tauragės rajono savivaldybės tarybai teikiamas svarstyti sprendimo projektas dėl gyvūnų prieglaudos infrastruktūros kūrimo.

Sprendimo projekte skelbiama, kad prieglaudos projektą įgyvendinti imtųsi UAB „Dunokai“. Projekto partnere tarptų Tauragės rajono savivaldybė. Steigimui prireiktų pusės milijono eurų. Jei taryba sutiks su sprendimo projektu, savivaldybė būtų įpareigota prieglaudos įkūrimui skirti 300 tūkst. eurų, o likusius 200 tūkst. eurų būtų siekiama gauti iš Žemės ūkio ministerijos kuruojamos Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Sumanieji kaimai“. Sprendimo projekte aiškinama, kad įvardytos sumos – preliminarios.

– Tai tik sprendimas teikti projektą. Siekiame tarybos pritarimo dalyvauti „Sumanių kaimų“ programoje. Kol kas dar labai abstraktus dalykas. Jei taryba duos leidimą teikti paraišką, tai „Sumanūs kaimai“ gali skirti iki 40 procentų finansavimą prieglaudos kūrimui, – „Tauragės kurjeriui“ kalbėjo Tauragės rajono mero patarėja Soneta Blankaitė. – Labai norime prieglaudos ir daug dirbame, kad ji atsirastų.

Pasiteiravome, kur numatoma prieglaudą kurti. Tačiau konkretaus atsakymo savivaldybės atstovė nepateikė.

– Tikslios vietos dar nėra, bet turime preliminarių matymų. Kol nenuspręsta, nenorime viešinimo. Bet ta vieta turės būti kaime, – nedaugžodžiavo mero patarėja.

Prieš akis – daug biurokratizmo

Bešeimininkių gyvūnų prieglaudai intensyviai ieškomi finansiniai šaltiniai. Mortos Mikutytės nuotrauka

Laikinai įmonei „Dunokai“ vadovaujantis Audrius Arcišauskas atviras – kol kas apie prieglaudą dar sudėtinga kalbėti, nes nieko konkretaus nėra. Siekiama tik gauti finansavimą.

– Mes esame tik projekto vykdymo organizatoriai. Organizuotume prieglaudos statybas, įveiklinimą. Bet į kai kuriuos klausimus atsakyti dar anksti, – patikino „Dunokų“ vadovas.

„UAB „Dunokai“ planuoja teikti paraišką Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Sumanieji kaimai“ paramai gauti ir planuoja įgyvendinti projektą „Gyvūnų prieglaudos infrastruktūros kūrimas Tauragės rajone“. Prašome prisidėti prie projekto bendrojo finansavimo ne mažiau kaip 60 proc. tinkamų finansuoti išlaidų (preliminari  tinkamų išlaidų suma – iki 500 000 Eur, iš jų savivaldybės biudžeto lėšų suma – iki 300 000 Eur) ir padengti netinkamas finansuoti, tačiau projektui įgyvendinti būtinas išlaidas, taip pat tas tinkamas finansuoti išlaidas, kurių nepadengia projektui skiriamas finansavimas, investuojant į UAB „Dunokai“ teisės aktų nustatyta tvarka“, – rašoma „Dunokų“ savivaldybei pateiktame prašyme.

– Tai pirmas etapas, kreipėmės dėl finansavimo. Kitas etapas būtų statybos, o galutinis – gyvūnų priėmimas. Žinoma, jei pritartų finansavimui, dar būtų projektavimas, leidimų gavimas. Jei viskas pavyktų sklandžiai, realu būtų pradėti veiklą maždaug po dvejų metų. Tačiau dar yra nežinomųjų, kurie gali apriboti įgyvendinimą, – miglotas gyvūnų prieglaudos perspektyvas piešia A.Arcišauskas.

Bendrovės „Dunokai“ laikinasis vadovas užsiminė, kad steigiama prieglauda turėtų ne tik atliepti rajono poreikį turėti prieglobstį beglobiams gyvūnams, bet ir pati išsilaikyti. Ar tai reiškia, kad ji veiktų verslo principais? Anot mero patarėjos S.Blankaitės, prieglaudos verslo modelis dar neaiškus, tačiau tai, kad ji steigiama per uždarąją akcinę bendrovę, leidžia suprasti, jog išsilaikyti teks patiems. A.Arcišausko svarstymu, prieglauda gali tapti ne tik Tauragės rajono beglobių pastoge:

– Jei toliau žiūrint, kad prieglauda funkcionuotų pilnavertiškai, save išlaikytų, tai gal ne tik savo rajoną galėtų aptarnauti.

Paslaugas teikia Klaipėdos rajonas

Po to, kai Tauragės rajone neliko gyvūnų prieglaudos, pasirūpindavusios katinėliais, prieš kelerius metus bešeimininkių šunų gaudymo paslaugą teikti nustojo ir veterinarijos gydytojas Tomas Bartušis, visas šias paslaugas teikti ėmėsi kituose rajonuose esančios įstaigos. Vienu metu tai buvo Kaune veikianti UAB „Nuaras“, šiuo metu – Klaipėdos rajone registruota VšĮ „Būk mano draugas“. Už Tauragės rajone pagaunamus gyvūnus sutartį su savivaldybe turinti gyvūnų globos įstaiga gauna sutartą sumą, primokama ir už gyvūno išlaikymą. Tačiau kai prieglauda nutolusi nuo Tauragės rajono, kyla nepatogumų. Pavyzdžiui, radus beglobį gyvūną būtina pirmiau pranešti Tauragės rajono savivaldybei ar seniūnijai, kurios teritorijoje gyvūnas rastas. Tauragiškiai ne kartą informavo „Tauragės kurjerio“ redakciją, kad prieglaudos atstovai negali atvykti „čia ir dabar“, todėl prašo pagauti beglobį, juo pasirūpinti, kol atvyks – tai ne visada įmanoma. Todėl prieglauda Tauragės rajone labai praverstų ir supaprastintų procesus.

Darbus tęsia tyliai

Ligita Juščienė gyvūnų globos veiklos nenutraukė, tik dirba nesireklamuodama. Mortos Mikutytės nuotrauka

Ar ką nors apie būsimą gyvūnų prieglaudą žino VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ vadovė Ligita Juščienė?

– Nieko nežinau. Tačiau jūs mane nudžiuginote, smagu žinoti, kad idėja neliko pamiršta, – dėl ieškomo finansavimo džiaugėsi pašnekovė. – Neatmetu galimybės dirbti toliau, nebent savivaldybė pati ką nors sugalvos, kažką kitaip darys.

Ligita Juščienė, nors ir uždarė katinėlių prieglaudą, viešosios įstaigos veiklą tęsia. Ir toliau dalyvauja „Pagauk-sterilizuok-paleisk“ programoje, kuriai Tauragės rajono savivaldybė skiria lėšų. Stengiasi pagal išgales padėti ieškant katinėliams namų, kai pagalbos paprašo gyventojai.

– Gavom ir žmonių skiriamus 1,2 procento nuo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Iš tų pinigų irgi sterilizuojam katytes. Didžiausios bėdos – kaimuose. Kodėl kaimuose – nes ten daugiau vyresnių žmonių, kitoks jų mąstymas. Bet ir mieste visko pasitaiko. M.K.Čiurlionio gatvėje vaikai susirūpino kažkieno pamestais katinėliais – greit susitvarkėm. Į sodus daug katinukų atveža tiesiog jų atsikratyti. Jei žmonės būtų atsakingesni, tikrai viskas būtų daug paprasčiau, – įsitikinusi L.Juščienė.

Kol prieglauda vis dar neįsteigta, o pajamų deklaravimo laikotarpis artėja, kiekvienas gali padėti VšĮ „Gyvūnų globa Tauragėje“ tęsti gerus darbus. Deklaruodami pajamas 1,2 proc. nuo sumokėto GPM galite skirti šiai įstaigai.