Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Bendruomenė „Eketė Tauragėje“, subūrusi ledinio vandens mėgėjus, maudynių sezoną jau pradėjo – kiekvieną sekmadienį renkasi prie Keramikos tvenkinio. Tarp Tauragės „ruonių“ nemažai tokių, kurie kasdien įbridę į ledinį vandenį, gurkšnodami kavą ar arbatą, pasitinka saulėtekį. Apie šią auksinę valandą papasakojo psichologė Ina Kalvanienė, savo potyriais pasidalijo ir gėlininkė Raimonda Markinienė.
Nuostabus mechanizmas
Jau ne pirmus metus žiemos maudynes praktikuojanti psichologė Ina Kalvanienė atviruose vandens telkiniuose maudosi ištisus metus. Štai ką ji prieš kelias dienas parašė savo Facebook paskyroje, įkėlusi filmuotą medžiagą, kaip su draugėmis lindėdamos šaltame vandenyje pasitinka saulę: „Moterys, kurios turbūt turi daugiausiai pasaulyje selfiukų be makiažo, ką tik pabudusios, jaukiai susivėlusios, bet gal dėl to ir spindim – ne highlighteriu (švytėjimo suteikiančios priemonės), o dopamino pliūpsniu. Esam tos, kurios jau mokam priimti save – tikrą, gyvą, nepridengtą filtrais. Ir priimti viena kitą – su juoku, šiurpuliukais ir saulėtekio spinduliais ant odos. Vanduo mus ne tik grūdina, jis primena – gyvenimas yra nuostabus, kai jį leidi išjausti iki galo“.
– Mėgstu žiemos maudynes, meilė joms nepasikeitė. Maudynių sezonas nebuvo uždarytas, mes, moterų kompanija, ir vasarą maudėmės. Labai smagu tas šaltas, tikrasis vanduo nuo 14 laipsnių ir žemiau, bet ir vasarą lygiai taip pat smagu, šiemet pusė jos buvo vėsesnė. Čia visas kompleksas – bendruomeniškumas, susitikimas, saulėtekiai. Mes dabar esam šešios, kurios nuolat kartu maudomės. Kiekvieną rytą darbo dienomis susitinkam 6.20 val., o savaitgalį leidžiam sau pamiegoti, susiderinam laiką. Savaitgalis pas mus visada su arbata, kava, turime plaukiojančius padėklus, tai vandenyje geriam arbatą ir kavą. Čia tokios mūsų savaitgalinės tradicijos, – atviravo Ina.
Ina Kalvanienė patikino, kad moterų kompanija neturi slaptų vietų maudynėms, yra pamėgusios Keramikos tvenkinį, kaip ir visa „Eketės Tauragėje“ bendruomenė, kuri ten renkasi sekmadieniais. Inai Keramikos tvenkinys – pati gražiausia vietelė Tauragėje.\
– Visi sekmadieniais renkasi 10 val., o mes, moterų būrys, atskubam anksčiau ne todėl, kad nenorėtume prisijungti – mes taikomės prie saulėtekio. Praėjęs savaitgalis buvo kažkas nuostabaus, giedras dangus, saulėtekis buvo begaliniai gražus. Pasižiūrim į programėlę, jei tikrai bus giedra, tai saulėtekis – privalomas dalykas. Tai kažkas nepaprasto. Saulei tekant būna auksinė valanda, tai atvažiuojam truputį anksčiau ir jau būdamos vandenyje matom, kaip ji pateka. Tvenkinys – labai patogus taškas saulėtekiui stebėti, o saulėlydį užstoja įvairūs objektai, – pasakojo tauragiškė.
Kuo I.Kalvanienę užbūrė ledinės maudynės, kad jos tapo kasdieniu ritualu? Moteris pripažino, kad pirmiausia tai savęs suaktyvinimas, kai kiekvieną rytą meti sau iššūkį.
– Nėra tokio ryto, kad jis būtų nuobodus. Žinoma, būna streso su visa ta fiziologija, bet jis dozuotas, mes viską darom dozuotai, ne per daug, ir būtent, kai stresas dozuotas, žmogui gerėja adaptacija prie streso. Mokslas tai įrodė, mes skaitom mokslinius straipsnius ir stebim tuos mokslininkus, kurie su „ruoniais“ dirba jau dešimtmečius ir juos tyrinėja. Maudantis šaltame vandenyje patiriame geresnę adaptaciją į visus gyvenimo stresorius. Koncentruotas trumpas stresas, kai būnam iki 5 minučių šaltame vandenyje, duoda geresnę adaptaciją vėliau, – įsitikinusi psichologė.
Sklando prognozės, kad ši žiema bus šalta, tai gal tauragiškiai „ruoniai“ dėl to džiaugsmingai trina rankomis, nes bus ledas, bus ir eketė.
– Labai džiaugiuosi įrengta infrastruktūra prie Keramikos tvenkinio, nes bus labai patogu ten kirsti eketę. Pernai, tiksliai pamenu, tik vasario mėnesi ledą turėjom, ilgai reikėjo laukti. Jei bus ši žiema šalta, tai tikrai džiaugsmo daugiau, nes, kaip minėjau, žiemos maudynės nėra tik vanduo, tai visas kompleksas – malonus susitikimas su žmonėmis, juokas. Eketės kirtimą laikau bonusu, nes mes, moterys, kirvukus vežiojamės mašinoje, bando kirsti viena, bando kita, vyrukas prišokęs padeda. Yra buvę užpernai, kai prie minus 20 laipsnių reikėjo labai pasistengti norint iškirsti eketę, – linksmai prisiminė I.Kalvanienė.
„Įdomus jausmas“
Iškritusiu pirmuoju sniegu ir vis dažniau naktimis paspaudžiančiu šaltuku džiaugiasi ir kita tauragiškė – Raimonda Markinienė.
– Kai šaltukas, kai saulutė – jau ir nuotaika kita, ir pojūčiai visai kiti. Žmonių daugiau, ne tik maudytis, ateina pasivaikščioti, pabūti kartu, palaikyti. Oficialaus žiemos maudynių sezono atidarymo šiemet nebuvo. Visi žino, iš lūpų į lūpas perduodama, kad renkamės sekmadieniais. Oficiali bendruomenė dar neužregistruota, vyksta narių kaita, yra senbuvių, yra vaikų. Stabiliai besimaudančiųjų yra 15, yra pabandančių, atkrentančių ir vėl bandančių. Labai džiaugiamės Keramikos atnaujintu pliažu, labai patogu, – kalbėjo Raimonda.
Vis dėlto, kaip paaiškėjo, įrengtu lieptu, taku ir suoliukais daugelis džiaugiasi, tačiau atviros šiukšlinės – nemenka problema. Mėgstantis ten užsukti jaunimas užkandžiauja, o pakuotes ir maisto likučius sumeta į šiukšlines. Kadangi jos labai žemos ir atviros, lapės ar kiti gyvūnėliai viską per naktį ištampo, todėl rytais vandens procedūrų mėgėjams tenka šiukšles surinkti.
– Prie viso to labai gražaus vaizdo šiukšlinių klausimas dar neišspręstas. Džiaugėmės ir gultais, bet dabar juos išvežė. Labai tikėjomės tuos gultus turėti per žiemą, mes juos ir toliau naudotume. Gerai, kad yra bent suoliukai, – pozityvo nepraranda pašnekovė.
Raimondos vyras Ernestas Markinas pirmas šeimoje pamėgo žiemos maudynes (jo įdomią istoriją anksčiau aprašėme), tik vėliau prie jo prisijungė žmona ir sūnus. Raimonda prisipažino, jog tai, kad ji nebijo ledinio vandens, jai pačiai tapo staigmena.
– Keista ir pačiai. Niekada nemėgau šalčio ir jokio ekstremalumo. Turbūt tai užkrečiama. Viena mūsų bendruomenės narė pernai ateidavo su vyru, kuris tik stebėdavo ir kategoriškai, kaip aš anksčiau, atsisakydavo tokių maudynių, o šiemet jis pirmą kartą ir dar per tokį lietų ir vėją išsimaudė šaltame vandenyje. Žiūrėdamas nuo kranto – nori, bet yra baimė begalinė. Noriu tokių maudynių metu visa panerti, bet dar tam ruošiuosi, – atviravo tauragiškė, pradėjusi jau trečiąjį „ruonių“ sezoną.
Pasak R.Markinienės, daugiau judėti jos šeima pradėjo per pandemiją, tuomet ir atsirado maudynės.
– Po maudynių dopamino kiekis sukyla, labai daug energijos, atsiranda toks didžiulis begalinis laimės jausmas. Įdomus tas jausmas. Sunkiausia yra ant kranto, o įlipus, kai pirmi žingsniai, jau dirbi su savimi, su kvėpavimu ir mintimis. Baimės nebelieka. Išlipus nėra šalčio pojūčio, nors gali būti vėjuota ar šaltis spausti, tik nereikia pervertinti savo galimybių, nereikia per ilgai būti vandenyje, nesiekti rekordų, nes vis dėlto tai ekstremalu. Sūnus Aivaras, penktokas, visada veržiasi į maudynes, jam nėra problemų prieš mokyklą anksčiau atsikėlus išsimaudyti, jis nebijo. Žiemą daugiau žygiuojam, dviračiu vyras dabar dar pasivažinėja, stengiamės miksuoti, išbandom ir sporto salę. Svarbiausia – aktyviai leisti laiką, geriau judėti lėtai, negu nieko nedaryti, – savo gyvenimo būdą atskleidė Raimonda.
Raimonda Markinienė atviravo, kad jai malonesnės žiemos maudynės tada, kai yra ledas, kai sausa ir saulė šviečia, rytai būna magiški, o šaltis tik pagerina pojūčius. Raimonda tikisi šaltos žiemos, nes daug metų jos buvo lietingos ir darganotos.
