Visai netrukus – kovo 21-ąją Tauragė minės 516-ąjį gimtadienį. Tai iki šiol anksčiausia žinoma Tauragės miesto pirmojo paminėjimo data istoriniuose dokumentuose – Vatikano patvirtintas 1507 m. kovo 21 dienos Tauragės parapinės mokyklos fundacijos aktas. Šio dokumento originalas, istorikų žiniomis, saugomas Vatikano archyve. Tačiau per 33-ejus Lietuvos nepriklausomybės metus niekas jo kopijos taip ir nepasivargino į Tauragę pargabenti. Šią klaidą Tauragės, kultūros sostinės, metais stengiamasi ištaisyti. Taigi leidžiamės į svarbiausio Tauragei dokumento paieškas.
Niekas neišreiškė iniciatyvos pargabenti
Kad pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Tauragė buvo paminėta 1507 m. kovo 21 dieną, kadaise aptiko sostinėje gyvenantis Tauragės garbės pilietis Albinas Batavičius.
„Labai daug landžiau po archyvus. Ir suradau, iš vienos nuorodos į kitą, taip atsitiktinai ir pavyko“, – prieš kelerius metus apie savo atradimą „Tauragės kurjeriui“ yra sakęs A.Batavičius.
Dokumento, kuriame pirmą kartą paminėtas Tauragės miesto vardas, originalas, A.Batavičiaus žiniomis, saugomas Vatikano archyve. A.Batavičius jo faksimilę aptiko Vilniaus universiteto bibliotekos fonduose, lietuvių istorikų 1984 m. sudarytame „Codex Mednicensis“ („Medininkų, arba žemaičių, vyskupijos kodeksas“) istorinių šaltinių rinkinyje.
Lotynišką Tauragės parapinės mokyklos steigimo fundacijos akto tekstą padedamas šios kalbos specialistės A.Batavičius išvertė į lietuvių kalbą. Vilniuje 1507 m. kovo 21-ąją surašytame dokumente rašoma apie parapinės mokyklos įsteigimą prie Tauragės katalikų parapijos, siekiant Tauragės gyventojus iš pagonybės atversti į katalikų tikėjimą.
Tačiau iki šiol niekas – joks asmuo nei savivaldybės institucija nepasivargino susisiekti su Vatikano archyvu ir pabandyti gauti šio dokumento kopijos. Neaišku ir kas apskritai tai turėtų padaryti bei kiek tai kainuotų. Pirmojo Tauragės istorinio paminėjimo dokumento kopija, gauta kultūros sostinės metais, simboliškai įsilietų į šių svarbių miestui metų projektą.
Mano, kad Tauragė egzistavo gerokai anksčiau
Mintį, kad į Tauragę būtina pargabenti pirmojo jos paminėjimo istorinį dokumentą, „Tauragės kurjeriui“ išsakė krašto istorija nuolat besidomintis savivaldybės administracijos specialistas Kęstutis Norbutas. Vyras sako nuolat įvairiuose archyvuose ieškantis naujų duomenų apie Tauragę ir net yra įsitikinęs, kad kur nors gali egzistuoti dar ankstesnis pirmojo Tauragės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose dokumentas.
Prieš keletą dienų K.Norbutui internete pavyko atkapstyti, tiesa, gerokai vėlesnį Tauroggeno paminėjimą istoriniuose dokumentuose, susijusiuose su 1466 metais spalio 19 dieną Lenkijos karalystės ir Kryžiuočių ordino po 13 metų trukusio karo pasirašyta Torūnės taikos sutartimi. Kaip skelbiama K.Norbuto rastoje nuorodoje, po Torūnės taikos teritorijų pasidalijimo Tauroggenas kartu su Rytų Prūsija, Pamario Prūsija, Pietų Prūsija ir Seirijais atiteko ordinui. Nors Kęstučio rastas Tauroggeno paminėjimas yra iš XIX amžiuje sudaryto Brandenburgo-Prūsijos teritorinių pokyčių atlaso, kuriame yra ir žemėlapis su nurodyta Tauroggeno vieta po 1466 m., galima spėti, kad Tauragė, kaip svarbi gyvenvietė, egzistavo jau XV amžiuje.
– Jei devynioliktojo amžiaus dokumentai, minėdami Torūnės taikos sutartį, mini Tauragę, tai visai gali būti, kad šioje sutartyje galėjo būti paminėtas Tauroggeno vardas. Tik tą reikėtų išsiaiškinti, tai yra gauti visą Torūnės taikos sutarties tekstą ir jį išnagrinėti, – versiją kelia K.Norbutas.
Tačiau, pasak K.Norbuto, jei tai ir būtų tiesa, tyrimai, kad ir kas to imtųsi, gali užtrukti. Todėl kultūros sostinės metais iš Vatikano būtų prasminga pargabenti Tauragės parapinės mokyklos fundacijos aktą.
Pagelbės ir klebonas
Istorikas, Tauragės krašto tyrinėtojas, „Santakos“ muziejaus direktorės pavaduotojas Darius Kiniulis neatmeta, kad Tauragės vardas galėjo būti paminėtas ir ankstesniuose istoriniuose šaltiniuose.
– Mano žiniomis, Torūnės taikos sutarties tekstą istorikai yra neblogai išnagrinėję, ar jame galėjo būti paminėtas Tauroggenas, neturiu duomenų, – patikino D.Kinulis.
Tačiau idėja pargabenti iš Vatikano į Tauragę 1507 m. dokumentą D.Kiniulį suintrigavo. Jis pažadėjo pagelbėti istorinėmis žiniomis, jei tik kas šios misijos imtųsi.
Ar sutiktų pagelbėti iš Vatikano archyvo gauti Tauragės parapinės mokyklos fundacijos akto kopiją, paklausėme Tauragės Švč. Trejybės parapijos klebono Mariaus Venskaus. M.Venskus Vatikano universitete studijavo bažnytinę teisę, turi šio universiteto dėstytojo statusą ir, kaip atskleidė pats klebonas, nemenkų ryšių.
– Taip, tai puiki idėja. Šio dokumento kopiją reikia būtinai parvežti į Tauragę. Pajungsiu visus įmanomus savo ryšius ir bandysime patekti į Vatikano archyvą. Pirmiausia reikia jiems išsiųsti oficialią užklausą, – paaiškino M.Venskus.
Pasak klebono M.Venskaus, jei šiemet pavyktų gauti šį Tauragei svarbų dokumentą, tai būtų neįkainojamas indėlis į Tauragės istorijos įamžinimą. Su klebonu sutarėme, kad realių žingsnių imsimės jau artimiausiomis dienomis.
Kas ieško, tas randa
Puikiausias pavyzdys, kad gauti svarbaus dokumento kopiją nėra labai sudėtinga – profesoriaus Liudo Mažylio iš Vokietijos archyvų į Lietuvą 2017-aisiais pargabenta ilgai ieškoto Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto kopija. Kas ieško, tas randa.
Profesorius L.Mažylis, Berlyne radęs Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą, lankytis valstybiniuose archyvuose nenustojo. „Tauragės kurjeriui“ profesorius sakė studijavęs dokumentus ir Vatikano archyvuose, šio archyvo sistemą vadina viena sudėtingesnių.
– Turiu perspėti, kad bet kokių dokumentų ieškojimas Vatikane yra susijęs su lotynų kalbos išmanymu, metų skaičiavimu. Vatikano archyvai man asmeniškai pasirodė itin painūs. Ten reikia specialių leidimų, o išduodamų dokumentų kiekis yra labai nedidelis. Nėra paprasta ieškoti archyvuose. Sėdi ir verti, verti, verti ilgiausių raštų kopijas ir ieškai to, ko tau reikia, – darbą Vatikano archyvuose prisiminė L.Mažylis.
Profesorius mano, kad archyvų durys lengviausiai atsiveria istorikams ir mokslo darbuotojams. Norint gauti kopiją rašto, kuriame paminėtas Tauragės vardas, būtina teikti paraišką Vatikano archyvams nurodant ir tokios paieškos tikslą.
– Kai aš važiavau ieškoti Vasario 16-osios akto, ieškojau Vokietijos archyvų sistemoje. Ji sudėtinga ir paini. Kadangi aš – kuklus politologas, tai ta sistema man buvo įveikiama. Vatikane buvau prieš trejus metus. Susidomėjau mūsų valstybės pirmuoju paminėjimu, karaliaus Mindaugo laikais. Nagrinėjau įrašus Vatikano archyvuose. Tai raštai, siųsti karaliui Mindaugui. Popiežiaus Inocento ketvirtojo raštijoje likdavo laiškų nuorašai. Visa tai buvo įmanoma surasti. Pamačiau juos ir užsisakiau kopiją sau, vidaus naudojimui. Vatikanas už kopijų pagaminimą viešinimui ima labai didelius mokesčius. O aš, pagrindęs, kad kopijos reikia mano tolesniam tyrimui, sumokėjau už ją kelias dešimtis eurų, – patirtimi pasidalijo profesorius.
Liudas Mažylis mano, kad gavus Vatikano archyvo kopiją jos įteisinimui notariniai veiksmai nebūtini.
– Notariškai tvirtinti archyvinio dokumento nereikia. Archyvai padirbinių nelaiko. Kai rasite dokumentą, užsisakykite kopiją, archyvarai ją padarys ir atsiųs spalvotą kopiją. Aš dokumentus iš Vatikano archyvo gavau paštu į namus, – sakė profesorius.
Parengė Ramunė Ramanauskienė ir Violeta Karaliūnaitė