Lietuvoje – pirmasis beždžionių raupų atvejis: kokie ligos simptomai

Trečiadienį Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje  patvirtintas pirmasis Lietuvoje beždžionių raupų atvejis.

Pasaulyje sparčiai plisti pradėję beždžionių raupai nustatyti asmeniui, priklausančiam 40–49 m. amžiaus grupei. Vyras į Lietuvą grįžo iš kitos Europos valstybės, grįžęs turėjo sąlyti su penkiais asmenimis. Užsikrėtęs asmuo jaučiasi gerai, gydymo ligoninėje jam neprireiks. Kontaktavę asmenys tris savaites turės stebėti savo sveikatos būklę.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo gegužės pradžios už Afrikos ribų pasaulyje buvo nustatyta daugiau kaip 23 tūkst. užsikrėtimo beždžionių raupais atvejų, dauguma jų – Europoje. 2022 m. liepos 23 d. PSO pripažino beždžionių raupų protrūkį tarptautinio masto ekstremaliąja visuomenės sveikatos situacija. Nors beždžionių raupais gali užsikrėsti visi, tačiau ne visiems užsikrėtimo rizika vienoda. Šiuo metu didesnė beždžionių raupų užsikrėtimo rizika kyla asmenims, turintiems tiesioginį fizinį kontaktą su sergančiu asmeniu.

Sergantys asmenys gali užkrėsti kitus, kol yra ligos simptomai (dažniausiai 2–4 savaites).

Beždžionių raupais užsikrėsti galima tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, lytinių santykių metu, taip pat per virusu užkrėstą aplinką (patalynę, rūbus).

Užsikrėtimo pradžioje žmonės paprastai karščiuoja, skauda galvą, raumenis, patinsta limfmazgiai ir jaučiamas nuovargis. Paskui pradeda atsirasti su beždžionių raupais susiję būdingi bėrimai. Šie bėrimai paprastai pereina keletą etapų, iš pradžių atrodo kaip pakitusios odos dėmės, vėliau – kaip iškilę guzai, dar vėliau – pūslės ir galiausiai – dideli pūlingi spuogai. Po to šie odos pažeidimai pasidengia šašais ir nukrenta. Istoriškai beždžionių raupų bėrimai pirmiausia išryškėja ant veido ir burnos ertmėje, o paskui gali pereiti į galūnes, tarp jų – delnus ir padus.