Pranešk naujieną
Prenumerata
Kontaktai
Dvylika metų Lomių bibliotekoje (Mažonų seniūnija) kultūros židinį kūrena Gintarė Vasiliauskienė. Nedidelėje kaimo knygų šventovėje puikiai dera tradicijos ir modernumas, vieni skaitytojai šiurena knygų lapus, o kiti mokosi kompiuterinio raštingumo. Gintarė organizuoja virtualius pokalbius su žymiais žmonėmis, juose dalyvauti gali kiekvienas.
Įleido šaknis
Gintarės gimtasis miestelis – Batakiai, ištekėjusi ji labai nenutolo nuo gimtųjų vietų, su vyru Mindaugu prieš daugiau nei dešimtmetį atsikėlė gyventi į Lomius. Vos įsikūrusi netrukus pradėjo dirbti Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešosios bibliotekos Lomių filiale.
– Susiradome čia būstą ir įleidome šaknis. Lomiuose labai geri, draugiški žmonės, džiaugiamės čia gyvendami. Auginame trejų metukų sūnų Ajų, jis myli knygeles, lanko darželį. Dalyvauju bendruomenės gyvenime, gyventojus pažįstu. Kai dirbi iš dūšios, tai pamilsti žmones. Smagu, kad tėveliai arti. Studijų metais buvo minčių gal gyventi mieste, sesuo Vilniuje gyvena, bet gyvenimas taip susidėliojo ir aš džiaugiuosi, – atviravo bibliotekininkė, Klaipėdos universitete studijavusi socialinį darbą, ten įgijusi ugdymo mokslų magistro laipsnį.
Vasiliauskų šeima žavisi gyvenimu kaime, čia graži gamta, o jie myli gamtą, dviračiais važinėja, mat labai patinka aktyvus poilsis. Ir patogu, nes visai netoli Tauragė, susisiekimas geras ir su kitais miestais. Gintarė prisipažino į kaimo ateitį žvelgianti pozityviai, nes lomiškiai labai aktyvūs ir geranoriški, noriai dalyvauja renginiuose, įvairiose kitose veiklose, netrūksta čia ir vaikų. Tik truputį liūdna, kad mokykla Lomiuose uždaryta ir vaikai turi važinėti mokytis kitur, tačiau sugrįžę jie tuoj atskuba į biblioteką, nes tame pačiame pastate veikia vaikų dienos centras, įsikūręs ir Tauragės kultūros centro Lomių padalinys.
– To judėjimo yra, negaliu pasakyti, kad labai žmonių sumažėjo, nes atsikrausto naujų gyventojų, yra balansas. Tikrai liūdniau nei mieste mes negyvenam. Bibliotekoje plečiame paslaugų spektrą, ateina ne tik skaitytojai, bet ir renginių lankytojai, vyksta virtualūs susitikimai. Yra žmonių, kurie virtualiai stebi mūsų veiklą, nes neturi galimybės atvykti ar yra silpnesnės sveikatos. Pradėjusi dirbti supratau, jog man įdomu užsiimti su vaikais ir bendrauti su žmonėmis. Tas bendravimas, dalyvavimas visokiose veiklose, galėjimas padėti žmonėms ir veda mane į priekį, – apie patinkantį darbą kalbėjo bibliotekininkė.
Gintarę knygos lydi nuo mažens. Namuose buvo nemaža biblioteka, mamytė sąsiuvinyje viską apie jas žymėdavosi, prieš miegą jai ir sesei visuomet skaitydavo daugybę gražių pasakų, todėl vienos, labiausiai patikusios, išskirti negali. Dabar jauna moteris savo sūnui skaito pasakas – be šio kasdienio ritualo vaikas neužmiega. Mėgstamiausio autoriaus ji neturi, sako, kad kiekvienas savaip unikalus. Jaunesniame amžiuje perskaičiusi „Mažąjį princą“ vienaip turinį suprato, o studijų metais ši knyga atsivėrė gilesne prasme. Bibliotekininkei nuostabus dalykas, kad knygą galima atrasti iš naujo.
Į skaitymo popietes bibliotekoje susirinkę lomiškiai skaito garsiai. Asmeninio albumo nuotrauka
– Skaitau populiariąją ir psichologinę literatūrą, labiau patinka istoriniai nei meilės romanai. Nesidomiu detektyvais. Paskutinę skaičiau „Mergina, kuri išgyveno“, apie tremtį. Jos autorė ta pati, kaip ir „Aušvico smuikininkės“ (Ellie Midwood), dar „Karo kūdikis“ (Mandy Robotham) patiko. Kai turiu laiko, skaitau knygas, neretai ir audioknygų klausausi. Sūnaus jau nemaža bibliotekėlė namuose, nes knygelių jam labai reikia. Nuo mažulėlio jis žino, kas yra biblioteka, kas yra bibliotekininkas ir kas yra knygos, jam tai labai svarbu ir mudu su vyru diegiame jam tą meilę, – apie knygų svarbą šeimos gyvenime pasakojo pašnekovė.
Kad neužmirštų rašto
Gintarė Vasiliauskienė organizuoja literatūrines popietes, bendradarbiauja su Mažonų seniūnija ir Skaudvilės gimnazija, su kitomis bibliotekininkėmis ir kultūros namų darbuotojomis. Sūnaus darželio grupėje, pritarus auklėtojai, skaito vaikams knygutes. Suaugusiesiems bibliotekoje surengė savaitę mokymų, kuriuose mokė kompiuterinio raštingumo. Kasmet pamini ir Lomių kaimo šviesuolius, viena jų – Birutė Baltrušaitytė-Masionienė. Gintarės rengiami virtualūs susitikimai su įdomiais žmonėmis išsiplėtė – įžymybės ir realiai atvyksta į Lomių biblioteką susitikti su kaimo žmonėmis. Balandį, bibliotekų savaitės metu, vėl sulauks kuriančių svečių.
– Buvo įdomus pokalbis su vertėja iš turkų kalbos, režisieriumi, populiariais ir pradedančiais rašytojais. Tie susitikimai vyko ir vyks, nes susidomėjimas didelis, žmonėms labai patinka, kad gali mano virtualių pokalbių pasiklausyti jiems tinkamu laiku. Nelengva susitikimus suorganizuoti, kadangi vyksta tiesioginė transliacija, reikia pasiruošti, susipažinti su svečio gyvenimu, kūryba, perskaityti jo knygas. Dabar žmones kviečiame rašyti nacionalinį diktantą, pernai Lomiuose jį rašė 11 žmonių, puoselėjame šią tradiciją, kad kraštiečiai neužmirštų rašto, būna toks smagus susiėjimas, – pasakojo Gintarė.
Lomių bibliotekoje knygų daug, fonde jų net 5 tūkstančiai. G.Vasiliauskienė kiekvieną bibliotekos knygą yra iščiupinėjusi, mat vos jai pradėjus dirbti buvo perdažomos bibliotekos sienos ir teko perstumdyti lentynas, todėl knygas reikėjo kilnoti iš vienos vietos į kitą. Gintarei smagu vis pavartyti knygų lapus, jai labai svarbu, kad bibliotekoje būtų gražu ir jauku.
– Kiekviena knyga mano paliesta ir išmylėta. Centrinė biblioteka mums skiria nemažai naujų knygų. Yra mūsų kaime žmonių, kurie stebi naujienas, teiraujasi naujausių knygų. Vasarą, atostogų metu, populiarūs romanai, kiti knygas rezervuoja iš anksto. Jei reikia, su kitomis bibliotekomis pasimainome knygomis, skolinamės, kad tik skaitytojas gautų ko pageidauja. Daugiausia skaito vyresnio amžiaus žmonės, turintys daugiau laiko. Yra prašančių pasiūlyti, rekomenduoti knygą. Turiu skaitytojų, kuriems labai patinka detektyvai, yra mėgstančių apsakymus, kalbotyros knygas. Skaitomi lietuvių rašytojų klasikos kūriniai, jie tikrai lentynose nedulka, – lomiškių skaitytojų skonį atskleidė pašnekovė.
Su atvira širdimi
Lomių bibliotekoje monotonijos nėra, žmonės ateina ne tik knygų pasiskolinti, jiems prireikia ir visokios pagalbos – užsiregistruoti esveikatos portale, „Sodroje“, mokesčius sumokėti, susikurti elektroninį paštą, be kurio negali kai kurių dalykų susitvarkyti. Smagus šurmulys bibliotekoje kyla sugužėjus vaikams. Ir dabar mūsų pokalbį smalsiai stebėjo vaikai, įsmeigę akis gaudė kiekvieną žodį. Bibliotekoje įrengtos penkios kompiuterizuotos vietos lankytojams, tačiau reikėtų daugiau.
– Kadangi gyvename viename pastate, tiek bendruomenė, tiek kultūros namai, yra vaikų dienos centras, tai to šurmulio netrūksta. Gražiai bendraujam ir bendradarbiaujam, kartu organizuojam renginius. Bibliotekoje nuolatinis judėjimas, vienas skaitytojas atėjo, kitas išėjo. Visada visi laukiami, visus priimu su atvira širdimi, išklausau, pabendrauju, pavaišinu arbata. Į bibliotekos paskyrą „Facebook“ visada keliame skelbimus, kada kas vyksta, ar renginiai, ar susitikimai, kad žmonės žinotų. Pozityvių ir gerų, dalyvaujančių daug pas mus žmonių, – džiaugėsi bibliotekininkė.
Pasak G.Vasiliauskienės, biblioteka – tai daugiau nei knygų lentynos, čia ugdoma pagarba knygai ir lietuviškam žodžiui, tai puiki laiko praleidimo vieta. Tėveliai džiaugiasi, kad čia vaikai visada saugūs, turi užsiėmimų, nereikia jiems klajoti gatvėmis, yra pavaišinti. Teiginiui, kad „geros knygos pigiai nenupirksi“, Gintarė nepritaria. Jos nuomone, kiekvienas žmogus pasirenka jam artimą knygą, mėgstamą žanrą, o kaina kūrinio vertės nenusako. Ji rinkdamasi knygą į kainą nesiorientuoja, o perskaito anotaciją, pasidomi kūriniu pagal rekomendaciją.
Kol dar gyvavo Lomių mokykla, baigusi studijas Gintarė dirbo socialine pedagoge, darbas buvo smagus ir įdomus. Paklausta, ar nežengs vėl į mokyklą, Gintarė sakė, kad niekada negali žinoti, kas bus, tačiau dabar ji puikiai save realizuoja dirbdama bibliotekoje. Turi ji ir kraštotyros viziją, susijusią su Lomių kaimo žmonėmis, ir siekia ją įgyvendinti. Puoselėja ir daug asmeninių svajonių bei tikslų, didelių ir gražių, kurie nugula jos planų knygelėje, o kad išsipildytų – jų neatskleidžia.
